Mano pašnekovas danguje praleidęs jau virš 13 tūkstančių valandų. Kaip pats sako: nei daug, nei mažai. Ir nors šiandien Virgilijus yra kapitonas, prisipažįsta, kad netikėjo, kad juo taps. „Mūsų šeima nebuvo lojali tarybinei santvarkai. Nebuvau nei komjaunuolis, nei pionierius, nei spaliukas. Bet visada svajojau būti pilotu. Turbūt visi suprato, kad man nelemta juo tapti. Aš turėjau tą svajonę, bet visi, kurie pamena tuos laikus, žino, kad ten nei lakūnu, nei pilotu netapsi“, – pamena Virgilijus. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Virgilijui atsivėrė prieš tai užvertos durys.
Kita pašnekovė – Virgilijaus žmona Ilona. „Aš pedagogė. Pastebėjau, kad labai daug pilotų antrosios pusės yra arba pedagogės, arba gydytojos“, – juokiasi ji.
Atsisveikinti susipykę - negali
Kai jis susipažino su Ilona, dar studijavo aviacijos institute. „Aš tai labai gerai atsimenu. Mano šeima, kaip minėjau, nebuvo lojali tarybiniai santvarkai. Esame katalikai. Su žmona susipažinome Vilniaus arkikatedroj. Mes tik susižvalgėm, o išeidami telefonais apsikeitėm. Šiais laikais tikriausiai mažai kas bažnyčioje susipažįsta“, – šypsosi pilotas.
„Pradžioje buvo vau. Aš neturėjau tokių pažįstamų, mokiausi pedagoginiam. Tuo labiau, kad kai susipažinome, paskraidino su mažais lėktuvėliais, Trakus parodė iš viršaus. Ne kiekvienas taip. Čia ne į Trakus traukiniu nuvažiuoti. Konkurentų nebuvo“, – prisimindama pažintį juokiasi Ilona.
Tačiau surimtėjusi moteris tikina, kad jai teko priprasti prie vyro darbo. „Visose darželio šventėse būdavo tik mama. Tai sakau, nueik ir tu. Vis dėlto tokių profesijų, kad kažkas gali, o kažkas ne, yra daug. Prie jo darbo jau pripratau, tai tapo natūraliu dalyku. Tačiau ar tikrai pripratau, reikėtų paklausti tada, kai pasako, kad išskrenda mėnesiui“, – sako Ilona.
„Išsiskirti yra labai lengva. Visiškai nesvarbu, ar kalbame apie pilotą, ar apie policininką, ar gydytoją. Man labai gerai kažkada Virgis pasakė. Sakė gyvenam šia diena. Jeigu šiandieną susipykome, tai kaip vaikai rytoj atsikeliam ir pyktis liko vakar dienoje. Negali pyktis. Darbas toks, kad negali išsiskirti susipykus. Turi išsiskirti gražiai“, – tvirtina Ilona.
Per Velykas šeima Lietuvoje, o tėtis – lėktuve
„Mano savaitgaliai gali būti bet kada. Taip, dėl to kartais būna sudėtinga. Dukra mokosi mokykloje. Jai laisvi savaitgaliai. Žmona dirba mokykloje. Jai laisvi savaitgaliai. O man išeina kaip išeina“, – sutinka kapitonas.
Kartais Virgilijui tenka dirbti ir per šeimos šventes. „Savo gimtadienį jau ne vieną esu sutikęs ne namuose. Šeimos narių? Taip irgi yra buvę. Yra tekę ir per Kalėdas skristi, ir dabar per Velykas grįžau iš Kambodžos. Namuose buvau tik antrą Velykų dieną“, – teigia Virgilijus ir tikina, kad tai nėra taip blogai, nes tokių atvejų pasitaiko retai. Be to, juokauja Virgilijus, šiais metais jam pavyko išvengti rutininės ruošos ir parvyko į pačią šventę.
Pasiteirauju Ilonos, kaip likę šeimos nariai reagavo, kad per Velykas nebuvo tėčio. „Mes esame trise, tai mes esame trise. Mes laukiam, žinom, kad grįš. Suprantat, per tiek metų kartu, o mes kartu jau 20 metų, tai pripranti, supranti ir prisiderini vienas prie kito“, – teigia pašnekovė. Moteris esą net siurprizo vyrui padaryti negali – viską turi derinti.
Tačiau ji Virgilijaus net neįsivaizduoja dirbantį kitokį darbą. „Dirbti nuo 8 iki 17 valandos yra nyku, ne jo sritis. Aš atsimenu mūsų bendro gyvenimo pradžioje, kai šviesdavo saulė ir būdavo geras oras, jis vis sakydavo, kaip nori paskraidyti“, – pamena ji.
Pasiteirauju, ar Virgilijus nenorėtų, kad jo sūnus irgi taptų pilotu. Vyras pagalvojęs atsako, kad norėtų. „Žinau, kad tai nėra pats lengviausias gyvenimas. Aš jam įtakos nedarysiu, jis turės pats apsispręsti“, – tikina kapitonas.
Po naktinių skrydžių Kaminskų namuose tylu
Virgilijus tikina, kad naktimis nemėgsta dirbti. Ir dar esą prieš mūsų pokalbį, jį netikėtai iškvietė skrydžiui. Namo esą grįžo tik apie 5 valandą ryto. „Man patinka vėliausiai grįžti pirmą arba antrą valandą nakties. O jei tenka skristi, tai aš sakau, kad po tokios nakties man diena sugadinta. Darai tik tiek, kiek reikia“, – pasakoja Virgilijus ir priduria, kad dabar nemiegojęs jaučiasi kaip apuokas.
Pilotus esą lydi ne tik bemiegės naktys, bet kartais ir stresas. Tačiau Virgilijus tikina, kad stresas darbe jam nėra kasdienis dalykas. Esą stresą jis jaučia, jei būna labai blogos oro sąlygos, skrendant į labai sudėtingą oro uostą, kai nutinka kažkas neplanuoto. „Natūralu, kad tas streso lygis kyla. Jis padeda spręsti problemas. Apskritai aviacija yra saugiausias transportas pagal pervežamų keleivių skaičių, atstumą ir panašiai“, – pasakoja kapitonas.
Jis tikina, kad namo stengiasi to streso neparsinešti. „Tai yra darbas ir tu jį atlikai. Praeina kažkiek laiko po darbo, galų gale reikia su mašina važiuoti. Nevažiuosi visas susijaudinęs. Gal man nebuvo gyvenime labai didelių stresą keliančių situacijų, kad būtų gyvybės ir mirties klausimas. Galbūt todėl aš taip galvoju. Yra buvę situacijų, bet viskas buvo pilnai valdoma, visos problemos sprendžiamos pagal tai kaip instrukcijose aprašyta. Bet buvo tuo metu susijaudinimas. Jei kažkas nutinka, tai jau yra gedimas, nors tos sistemos yra dvigubos arba trigubos.
Iš kitos pusės, piloto darbas yra pastovus mokymasis. Yra numatytos periodinės treniruotės, kartojimai, mokymai, tikrinimai. Ir mes atidirbam su tomis situacijomis, kad nebūtų netikėtumų. Manau, kad tai padeda susitvarkyti su stresu“, – teigia Virgilijus.
Tačiau jis neneigia ir to fakto, kad piloto profesija turi ir daug teigiamų aspektų. Viena iš jų – finansinė. „Pilotų algos pakankamai geros. Gali šeimą užtikrinti ir vaikams kažko daugiau suteikti“, – sako Virgilijus.
„Sūnus vis galvoja, kur nuskrisim. Jau buvom Tenerifėje, Kretoje. Tai jis vis svajoja ir laukia kada skrisim. Kitą savaitę turėsiu trumpą komandiruotę Tenerifėje. Jeigu bus laisvų vietų, tai gal kas iš šeimos skris kartu“, – viliasi jis.
Tačiau Virgilijus patikina, kad nėra taip, kad tiesiog laisva ranka be vargo gali gauti bilietus savo šeimos nariams. „Jei yra vietų, tai mes užpildome paraiškas, turime susimokėti mokesčius už tuos šeimos narius. Nėra taip, kad sugalvojau ir pasiimu. Viskas yra suderinta, su leidimais. Bet yra tokia galimybė. Tačiau taip bilietų pirkęs dar nesu.
Turime ir kitą galimybę įsigyti du bilietus mokant tik mokesčius. Mūsų šeima didesnė, 4 asmenys. Tai dviem perki normalius bilietus, o kitiems moki tik už mokesčius. Čia nuo kompanijos priklauso“, – pasakoja Virgilijus. Jam esą nors ir nepatinka skirsti keleivio vietoje, visada smagu skristi su šeima.