18 Lietuvos miestų ruošiasi įgyvendinti Darnaus judumo mieste planus, kurie gyventojams ir miestų svečiams suteiks daugiau alternatyvų judėti sveikiau ir ekologiškiau. Prie šios idėjos prisijungė ir Lietuvos kurortai – Palanga, Birštonas, Druskininkai ir Neringa. Miestų planuose didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtrai, norima populiarinti ekologiškesnes transporto priemones – įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles.
Nuo sezoniškumo neišgelbės
Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis teigė abejojantis, ar miesto Darnaus judumo plano įgyvendinimas padės sumažinti sezoniškumo įtaką kurorte – pritraukti daugiau svečių šaltuoju metų laiku.
„Žiūrint iš 10 metų darbo su projektais perspektyvos bei patogių takų dviratininkams ir pėstiesiems, susidaro įspūdis, kad ši infrastruktūra kaip tik didina sezoniškumą srautų prasme. Šių metų vasaros sezonui įpusėjus Saugaus eismo komisija turėjo priimti gana nepopuliarų sprendimą – savaitgaliais drausti važinėti dviračiais vaizdingoje Nemuno krantinėje, kad nebūtų susidūrimų su pėsčiaisiais, kurių srautai ypač padidėja savaitgaliais šiltuoju metų laiku“, – pastebėjo jis.
E. Dargis pridėjo, kad Birštono Darnaus judumo planas ir jame numatytos priemonės nesprendžia sezoniškumo problemos – lankytojų padidėjimo ar sumažėjimo kompensavimo. Planas skirtas kurortui turėti kryptį, kaip valdyti transporto srautus, naudoti ekologiškas transporto priemones, iš dalies prisidedant prie vietinių gyventojų susisiekimo įpročių keitimo, mažinti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimą vietos susisiekimo poreikiams ir tuo pačiu prisidėti prie CO2 išmetamųjų dujų mažinimo kurorte.
„Visos priemonės bendrai kuria švaresnę ir sveikesnę aplinką tiek vietos gyventojams, tiek kurorto lankytojams“, – kalbėjo jis.
Birštono Darnaus judumo plane numatyta daug skirtingų priemonių šiems tikslams pasiekti: miesto gatvių pritaikymas žmonėms su specialiais poreikiais, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas, eismo saugos priemonių diegimas, dviračių-pėsčiųjų takų ir dviračių saugojimo infrastruktūros plėtra mieste, parkavimo sistemų įrengimas, viešojo transporto maršrutų keitimas, Birštono miesto atskirų dalių sujungimas viaduku per magistralinį kelią ir viaduko prieigų įrengimas.
Kitais metais laukia viaduko statybos
„Deja, ne visoms suplanuotoms darnaus judumo priemonėms plane šiuo metu turime finansavimą. Daliai priemonių, tokių kaip dviračių-pėsčiųjų trasų plėtra Birštono kurorte, viaduko įrengimas, dviračių saugojimo infrastruktūra, yra numatyta skirti ES struktūrinių fondų finansavimą. Kitoms priemonėms teks ieškoti valstybinės finansinės paramos ar dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo projektiniuose konkursuose“, – pasakojo E. Dargis.
Skaičiuojama, kad Birštono Darnaus judumo plane numatytoms priemonėms įgyvendinti reikės 4,5 mln. eurų.
Šiuo metu miestas jau vykdo vieną projektą, kurio metu bus įrengti 0,5 km ilgio apšviesti dviračių ir pėsčiųjų takai mieste. Projektą planuojama baigti kitais metais.
Nuo kitų metų per trejus metus žadama pastatyti viaduką per magistralinį Vilnius-Marijampolė kelią.
E. Dargis vardijo, kad jau dabar kai kurie įgyvendinti su transportu susiję projektai padeda sveikiau ir švariau judėti kurorte. „Įrengtos jungtys-dviračių takai su Prienų rajono savivaldybe skatina atvykti ir kaimyninių savivaldybių gyventojus dviračiais, riedučiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis bei pasinaudoti kurorte teikiamomis sveikatinimo paslaugomis sanatorijose. Po truputį Birštonas tampa šeimų aktyvaus laisvalaikio praleidimo kurortu, kadangi matome kaip savaitgaliais kurorto automobilių stovėjimo aikšteles užplūsta iš didmiesčių atvykę automobiliai su dviračiais bagažinėse ar ant stogų. Todėl galime drąsiai teigti, kad Birštono kurorte kuriama aplinka daro teigiamą fizinį poveikį sveikatai ne tik vietos gyventojams, bet ir atvykstantiems iš Kauno ar Vilniaus didmiesčių. O tai padeda mažinti išlaidas vaistams ar gydymui“, – kalbėjo pašnekovas.
Elektromobilių nuomos punktai Palangoje ir Šventojoje
Palangos Ekonominės plėtros skyriaus Visuomenės informavimo specialistė Eglė Palubinskaitė pasakojo, kad kurortas Darnaus judumo planą pasitvirtino dar pernai lapkritį. Planu siekiama, kad mieste būtų suteiktas prioritetas viešajam keleiviniam, bevarikliam ir aplinką tausojančiam transportui. Taip pat numatoma toliau plėtoti esamą dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą, gerinti eismo saugumą, mažinti oro užterštumą.
„Palangos miesto darnaus judumo planas numato oro, vidaus vandenų, automobilių, viešojo, ekologinio bei dviračių transporto vystymo vizijas. Palanga – klimatinis kurortas, kur prioritetas teikiamas ekologiškoms transporto priemonėms, ypač didelis dėmesys skiriamas pėstiesiems ir dviratininkams, šitokiu būdu skatinant ne tik ekologišką keliavimo būdą, bet ir sveikesnį ne tik aplinkai, o ir sau pačiam“, – teigė ji.
Pasak Palangos miesto savivaldybės atstovės, į kurortą atvykę svečiai skatinami palikti automobilius namie ar viešbučių aikštelėse ir kurortą pažinti pėsčiomis ar dviračiu. Kurortas jau turi kelias pajūriu nusidriekusias, dviratininkams pritaikytas trasas. Dviračiu galima patogiai numinti iki Latvijos ar Klaipėdos.
Kalbant apie automobilių transporto vystymą, Palanga nusimačiusi, kad iki 2020 m. keliuose vis dažniau važinėtų ekologiškos individualaus susisiekimo transporto priemonės, pavyzdžiui, elektromobiliai. Svarbiausia kurorto vizija šiuo klausimu – transporto priemonių ekologizavimas, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas.
Įgyvendindama savo Darnaus judumo planą Palanga žada viešojo transporto stotelėse įrengti dviračių stovus, avaringesniuose kelių eismo ruožuose įrengti skirtingo lygio sankryžas. Taip pat planuojama iki 2030 m. viešojo transporto maršrutuose naudoti atnaujintas ekologiškesnes transporto priemones. Palangoje ir Šventojoje planuojama įrengti elektromobilių nuomos punktus kartu su jų įkrovimo stotimis.
„Didžiausios judumo problemos ir infrastruktūros trūkumas itin ryškus šiltuoju ir aktyviuoju sezono laikotarpiu, kai Palangoje išauga turistų skaičius. Vasaromis sudėtingas tampa automobilių statymas, suintensyvėja eismas mieste. Iššūkiu nuvykti iki reikiamo taško tampa ne tik vykstantiems automobiliu, bet ir dviračiu. Todėl transporto sąlygos gerinamos atsižvelgiant į darnaus judumo planą“, – pasakojo pašnekovė.
Tarp jau įgyvendintų priemonių, kurios padeda užtikrinti darnaus judumo tikslus, E. Palubinskaitė paminėjo sukurtą saugos kamerų tinklą, įrengtą neįgaliesiems pritaikytą Lino taką. Be to, dalis Vytauto g. jau atiduota dviratininkams.
Pėsčiomis, dviračiais ir elektromobiliais
Druskininkai Darnaus judumo planu planuoja sudaryti sąlygas bet kokiomis transporto priemonėmis, kartu ir pėsčiomis, patogiai, saugiai ir greitai pasiekti savo kelionės tikslą.
Šiame kurorte patvirtintas Darnaus judumo planas taip pat numato dviračių takų, patogių dviračių ir pėsčiųjų zonų plėtrą. Taip pat plane žadama investuoti į dviračių stovus ir dviračiams taisyti skirtas vietas, dviračių saugyklas. Kaip ir kiti kurortai, Druskininkai irgi žada iki 2020 m. įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles.
Neringos miesto Darnaus judumo plane taip pat numatyta intensyvi ekologinio transporto plėtra: siekiama radikaliai mažinti individualiais automobiliais atvykstančių ir po Neringą keliaujančių žmonių skaičių. Tam tikslui pasiekti norima suteikti patrauklias kaina ir patogumu alternatyvas – vandens, viešąjį ekologinį transportą, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą.
Pabrėžiama, kad pėsčiųjų takų tinklo plėtra tarp gyvenviečių, įsikūrusių prie Kuršių marių, padėtų mažinti autotransporto naudojimą kasdieniniam poilsiautojų judėjimui. Tai suteiktų daugiau galimybių poilsiautojams rinktis poilsines–pažintines keliones pėsčiomis, kai oro sąlygos nėra tinkamos maudytis jūroje, taip pat ne vasaros sezono metu.
Iš viso Neringoje numatomą pėsčiųjų takų tinklą pagal Darnaus judumo planą sudaro 127 km: 37 km jau įrengti ir 90 km planuojami įrengti.
Nurodoma, kad norint skatinti intensyvesnį vandens transporto naudojimą, būtų tikslinga kurti galimybes atsirasti maršrutams Nida-Preila-Pervalka-Juodkrantė-Klaipėda bei Nida-Juodkrantė-Kaunas.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.