„Yra labai dviprasmiškų jausmų. Labai liūdna matyti, kad vyresniems žmonėms nelengviau gyventi. Ir apskritai nemanau, kad paprastam žmogui Lietuvoj pasidarė lengviau gyventi per pastaruosius 10 metų. Man džiugu, kad Vilnius taip išgražėjęs, bet liūdna, kad visa kita Lietuva taip apleista. Todėl visokių tų jausmų yra“, – atsargiai sako Dainų šventėje sutikta Norvegijos lietuvė Vilma Vaitilavičiūtė.
Klaipėdietė į šventę atvyko kartu su visa šeima ir šypsosi, kad dėl šio renginio net pakoregavo savo atostogų datą, nes įprastai į gimtinę parskrisdavo liepos pabaigoje.
Su Vilma susitikome sekmadienį vykusiame renginyje, tačiau pašnekovė tikino, kad stebės ir kitus šią savaitę vykstančius renginius, nes tai puiki proga vaikams priminti ir patobulinti sudėtingą lietuvių kalbą, kurią, kaip pati sako, būdami užsienyje jie ne visada noriai mokosi.
„Būsim ir stengsimės viską į save sugerti, džiaugsimės lietuvybe, bendryste, lietuvių kalba“, – šypsosi klaipėdietė.
Paklausta, kodėl išvyko gyventi svetur, Vilma tikina, kad tokį sprendimą paskatino finansinė padėtis, manė, kad per porą metų užsidirbs ir grįš atgal: „Buvo paniškai vargana situacija, kai nebeliko kitos išeities ir reikėjo kažką daryti. Norvegijoje turėjau draugų iš studijų laikų, tai tiesiog pabandžiau laimę. Dabar gyvenu ten 10 metų ir, manau, jau liksiu“, – atvirauja ji.
Norvegijoje gyvena apie 60 tūks. lietuvių
Į Lietuvą šia proga kartu atvyko ir daugiau Norvegijoje gyvenančių ir ten lietuvių bendruomenei priklausančių tautiečių. Vilmos teigimu, šiuo metu šioje Skandinavijos šalyje įsikūrę kone 60 tūkst. lietuvių ir jų skaičius esą vis auga.
„Labai jaučiasi, kad lietuvių daugėja. Atvažiuoja daug jaunų žmonių, jau Norvegijoje gimsta nemažai vaikų“, – sako moteris, kuri ir pati būdama emigracijoje sukūrė šeimą.
Paklausta, ar neplanuoja grįžti į Lietuvą, pašnekovė purto galvą – tikina, kad būtų sunku, nes vaikai ten lanko mokyklą, o švietimo sistema gerokai skiriasi nuo mūsiškės. „Jei grįžtume čia, būtų labai sunkus prisitaikymas. Ypač vaikams. Mums lengviau migruoti pirmyn atgal, o vaikams labai sunku, nes ten kitoks požiūris, kitoks mentalitetas ir, deja, geresnis“, – įsitikinusi ji.
Ir nors dalis emigrantų po dar 2015 m. kilusio skandalo dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos tikino, kad Norvegijoje vaikus auginti pavojinga, Vilma tokį požiūrį sako vertinanti skeptiškai, esą visur visko būna, bet tai labiau pavieniai atvejai.
„Vaikų teisių sistema Norvegijoje yra labai gera. Aišku, visko būna visur, negali sakyti šimtu procentų, bet jei nori pagalbos, tu gali ją gauti, jeigu yra poreikis pagalbai – gali ją gauti, tėvams tikrai labai daug padedama. Vaikų atėmimas viena iš paskutinių priemonių, jeigu tėvai akivaizdžiai atsisako bendradarbiauti arba neįvyksta susišnekėjimas. Tikrai nėra taip, kad neatsižvelgiant į nieką jie yra tiesiog atimami. Galbūt kažkur galėjo įvykti kažkoks pavienis atvejis, bet tai tikrai nėra standartas“, – teigia emigrantė.
Algos neužtenka atostogoms Lietuvoje
Iki emigruodama, pasakoja ji, gyveno Klaipėdoje, studijavo tarptautiniame LCC universitete, kur vėliau ir dirbo. Dabar Vilma gyvena Osle ir dirba telekomunikacijų bendrovėje. Tiesa, dėl darbo pagal specialybę, sako ji, Norvegijoje reikia gerokai paplušėti. Pirmiausiai, išmokti kalbą. Tam jai prireikė 2-3 metų, tačiau, kaip pati sako, kalbos žinias tobulina iki šiol.
Tik norvegiško atlyginimo, juokiasi ji, neužtenka viešnagei Lietuvoje: „Mane seniai stebina, kad kainos čia europinės. Grįžus čia neužtenka norvegiškos algos atostogoms. Sunku suprasti, kaip žmonės čia išgyvena.“ Paklausta, kokius atlyginimus tautiečiai gauna Skandinavijoje, Vilma tikina, kad vos atvykusiems emigrantams gali būti mokamas 2-3 tūkst. eurų atlygis, o mokantys kalbą aukštesnės kvalifikacijos specialistai gauna ir po 5-6 tūkst. eurų.
Tiesa, buto nuomos kainos, mokesčiai už komunalines paslaugas ir mokyklas Osle, pripažįsta ji, atsieina daug daugiau ir suvalgo kone trečdalį atlygio. „Paslaugos Norvegijoje kainuoja daugiau, maistas labai panašiai, visokie daiktai – batai, baldai – net pigiau. Tai mane labai stebina“, – sukonkretina moteris.
Prašo neuždaryti kelio atgal
Kad Lietuva tampa prabangia šalimi pasirodė ir Jūratei Vilpišauskienei, kuri į Vilniuje vykstančius renginius atvyko iš Didžiosios Britanijos. Ir nors, kaip pati sako, gyvena dvejose šalyse, o į gimtinę grįžta kas mėnesį ar kas pusantro, prie tokių kainų priprasti negali. „Man Lietuvoje yra brangu. Tai yra prabangi šalis“, – nedaugžodžiauja Jūratė.
Pasiteiravus, kokie keliai nuvedė į Didžiąją Britaniją, pašnekovė tikina, kad ten gavo darbo kontraktą, o be to buvo smalsu pažinti kitą šalį, kultūrą, pasisemti žinių, kurias galėtų parvežti čia, į Lietuvą.
„Galbūt vieni mane priskiria prie emigrantų, kiti ne. Aš sakau, kad aš esu tiesiog laikinai išvažiavusi ir bet kada galinti grįžti“, – teigia ji.
Vis dėlto, pašnekovės tikinimu, Didžiosios Britanijos lietuvių gretose iki šiol tvyro nežinomybės nuotaikos dėl būsimos situacijos, kai šalis galutinai išstos iš Europos Sąjungos – esą dalis jau dabar kalba apie galimybę atsisakyti Lietuvos pilietybės.
„Be abejo, aš tikrai to nepasirinksiu, bet nenorėčiau , kad mūsų jaunimui, kuris dabar ieško kitokių žinių, kitokio pragyvenimo lygio, ir kuris tikrai galėtų sugrįžti su visomis savo žiniomis, galbūt ir finansiniu bagažu, būtų uždarytas kelias. Nenorėčiau, kad po metų reikėtų rinktis, kad aš padedu savo lietuviškos tautybės pasą ir pasiimu kitos šalies vien todėl, kad negaliu būti ir ten, ir ten. Mano linkėjimas Lietuvai – neuždarykite kelio atgal“, – prašė moteris ir pridūrė, kad jei jauni Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai pasirinks kitą pilietybę, juos prikviesti atgal į Lietuvą bus labai sunku.
„Kito paso gavimas kai kuriose šalyse suteikia tam tikras socialines, finansines garantijas. Ir jeigu jam reikės rinktis, be abejo, jis gali pasirinkti kitą šalį ir mes jo niekada nesusigrąžinsime. Ir galbūt ne dėl to, kad jis nenori, o dėl to, kad neturi galimybės“, – svarstė Jūratė.
