Elektra iš saulės: ką turi žinoti daugiabučių gyventojai

Saulės elektrinės generuojama elektra gali naudotis ne tik individualių, bet ir daugiabučių namų gyventojai – sukuriami vis naujesni technologiniai sprendimai, galintys padėti gyventojams sutaupyti. Kokios šiandien yra saulės elektrinės diegimo daugiabučiuose namuose galimybės ir kiek tai kainuoja?

Elektrinė per metus gali „uždirbti“ apie 600 eurų

Saulės elektrinių produktus tiekiančios įmonės „GreenUp“ vadovas Karolis Bužinskas išskiria du būdus namo energetiniam efektyvumui kelti: gerinant jo apšiltinimą naudojant efektyvesnius įrenginius arba sumažinant elektros suvartojimą, ką galima padaryti paprasčiausiai pastačius saulės elektrinę.

Anot jo, turime itin didelius nepanaudotus stogų plotus visoje Lietuvoje, kuriuos galima tikrai efektyviai išnaudoti.

„Saulės elektrinės ant daugiabučių stogų susiduria tik su viena problema: pagamintos elektros beveik neįmanoma tolygiai išdalinti. Todėl ją galima panaudoti bendroms namo reikmėms: liftams, apšvietimui, vandens šildymui ir panašiai, už ką kiekvienas vartotojas kiekvieną mėnesį bet kuriuo atveju turi susimokėti“, – teigia pašnekovas.

Galima paprastai įsivertinti, kokią elektrinę statyti pagal elektros suvartojimą arba pagal planuojamą elektros suvartojimą. Jei per metus suvartojate 5000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, vadinasi, jums reikės 5 kilovatų (kW) galios saulės elektrinės, mat 1 kW saulės elektrinė per metus pagamina apie 1000 kWh elektros energijos.

Taip pat nesunkiai galima apskaičiuoti ir elektrinės naudą. Elektros kainą rinkoje padauginame iš pagaminamos energijos kiekio. Šiuo metu elektros kaina yra apie 0,12 Eur/kWh, vadinasi, 5 kW elektrinė per metus „uždirbs“: 5000 kWh/metus x 0,12 Eur/kWh = 600 Eur/metus.

Dažniausiai saulės elektrinės parduodamos per kelis apmokėjimus – avansą, apmokėjimą gavus įrangą ir paskutinį, kai elektrinė jau veikia. Tačiau žmonės, neturintys pilnos sumos saulės jėgainei, gali pirkti ją išsimokėtinai arba pasiimti trūkstamą pinigų sumą kaip paskolą. Kol kas saulės elektrinių diegimui daugiabučiuose namuose nėra tokių palankių paramos gavimo sąlygų, kaip individualių namų atveju, tačiau šis klausimas keliamas.

Kol kas teisinė bazė nėra pilnai sukurta

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir „Global BOD Group” valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad individualiame name dažniausiai vienam žmogui tenka daugiau stogo ploto, todėl ir saulės elektrinę, lyginant pagal vienam gyventojui tenkančią įrengtąją galią, galima įrengti didesnę.

„Pavyzdžiui, privačiuose namuose, kuriuose gyvena keturi žmonės, dažniausiai įrengiamos 3-8 kW galingumo saulės elektrinės. Daugiabučiuose vienos elektrinės dydis svyruoja nuo 10 iki 30 kW, kai daugiabutyje gyvena daugiau nei šimtas gyventojų“, – skaičiuoja V. Janulevičius.

Tai reiškia, kad saulės elektrinės įsirengimas daugiabučio namo gyventojui kainuos gerokai mažiau, bet ir energijos vienam gyventojui teks mažiau.

Pačios saulės elektrinės vieno instaliuoto kW kaina tiek individualiems, tiek daugiabučiams namams yra panaši ir siekia 1,1 tūkst. eurų. Vieno daugiabučio namo gyventojo išlaidos saulės elektrinės įrengimui gali būti skirtingos. Viskas priklauso nuo to, kaip pati saulės elektrinė yra dalinama namo savininkams – buto plotui, gyventojams ar butams.

Saulės elektrinės daugiabučiuose namuose gali būti tvirtinamos ant stogo ir ant fasado. Fasadinės saulės elektrinės yra brangesnės, todėl ant stogo montuojamos saulės elektrinės yra populiaresnės.

Priklausomai nuo daugiabučio namo stogo, saulės elektrinės gali būti įrengiamos ant plokščių ar šlaitinių stogų.

„Saulės elektrines ant šlaitinių stogų yra sunku instaliuoti, tačiau nereikia papildomų konstrukcijų modulių pasvirimo kampui padidinti. Tokiu atveju dažniausiai laikomieji elementai yra tvirtinami tiesiog prie stogo. Ant plokščių stogų saulės elektrinių įrengimas yra paprastesnis, tačiau tvirtinimo sistemos yra sudėtingesnės. Jos paprastai pritvirtinamos prie stogo balastu, mechanine apkrova“, – aiškina V. Janulevičius.

O kaip sekasi tokiam sprendimui prigyti Lietuvoje ir kokią ateitį galima prognozuoti daugiabučiuose namuose instaliuojamoms saulės elektrinėms?

„Kol teisinė bazė nėra visiškai sukurta, daugiabučiai namai Lietuvoje naudoja saulės elektrines tik bendriesiems elektros energijos poreikiams: laiptinių ir kiemų apšvietimui, automatikos sistemoms, šilumos ūkio elektriniams įrenginiams maitinti. Ateityje, teisinei bazei atsinaujinus, kai bus aiškus investicijų ir pagamintos elektros energijos pasidalinimas tarp namo gyventojų, dvipusė apskaita turėtų veikti ir daugiabučių namų gyventojams“, – pastebi jis.

Didžiausias klausimas – energijos pasidalinimas

Atsinaujinančios energetikos įmonės „Nogridas“ technikos vadovas Gedeminas Skilčius įsitikinęs, kad renovuojant daugiabutį namą verta pagalvoti ir apie saulės elektrinės įrengimą.

„Kabeliai nuo stogo gali būti paslėpti, kad negadintų namo fasado. Daugiabučio namo didžiausias apribojimas yra stogo plotas. Vidutiniškai jis gali talpinti 30-50 kW galios elektrinę. Tokios galios elektrinė generuos daugiau nei visas pastatas vartoja momentiškai, tad atsiranda paskirstymo arba perteklinės energijos klausimas“, – aiškina jis.

„Beveik visi daugiabučiai turi plokščius stogus. Ant tokio stogo galima dėti saulės elektrinę be jokio įsigręžimo į stogą – tokią sistemą vadiname balastine. Tačiau visada yra galimybė išnaudoti namo fasadą. Balastinės elektrinės privalumas – stogas išlieka sveikas. Trūkumas – uraganas ją gali nupūsti, tačiau, kaip žinome, Lietuvoje tokių nebūna, tad galime būti ramūs“, – teigia G. Skilčius.

Pašnekovo manymu, į fasadą įmontuota elektrinė tampa pastato dalimi ir puošia namą, todėl nereikia investuoti papildomai į fasado apdailą, o ant elektrinės niekada nesilaiko jokie nešvarumai. Tokio sprendimo trūkumas – elektrinė sugeneruoja iki 20 proc. mažiau elektros, lyginant su tokio pat dydžio elektrine ant stogo.

Vis dėlto, didžiausiu klausimu išlieka tai, kaip pasidalinti saulės elektrinės naudą daugiabutyje.

„Vienas iš būdų gali būti perteklinę energiją parduoti tinklams, o momentiškai sunaudotą energiją padalinti bendroms sąskaitoms sumažinti, gautus pinigus paskirstyti bendriems poreikiams. Kitas būdas – kiekvienam butui pastatyti išmanų skaitiklį (link ko ir einama), perteklinę energiją duoti pasaugoti tinkluose. Šiuo atveju momentiškai suvartota energija gali būti paskirstyta po visa namą, o gauta nauda proporcingai padalinama kiekvienam gyventojui“, – aiškina jis.

G. Skilčiaus teigimu, su saulės elektrine ir dvipusės apskaitos sistema dera kiekvienas elektrinis įrenginys, tačiau, kai norima mažiau energijos atiduoti saugoti tinklams, labiausiai dera įrenginiai, kurie reikalingi vasaros metu, pavyzdžiui, vandens pašildymas (vasarą gyvatukai gali būti pašildyti iš saulės.

Kuomet 1 kW saulės elektrinės kainuoja apie 0,9-1,1 tūkst. Eur, vidutiniškai visam namui įsirengti saulės elektrinę gali kainuoti nuo 30 iki 60 tūkst. Eur. Įranga pigesnė daugiabučiui nei individualiam namui, nes kuo didesnė elektrinė – tuo pigesnis 1 kW galios.

G. Skilčius teigia, kad kol kas Lietuvoje jam teko girdėti tik apie keletą saulės elektrinių įsirengimo daugiabučiuose namuose atvejų. Anot jo, taip yra dėl to, nes anksčiau tai buvo per brangu, o finansinę grąžą buvo labai sunku pasiekti. Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad tokie inovatyvūs sprendimai netolimoje ateityje bus įprasti.