Kaunietė Lilija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Red.) vairuotojo pažymėjimą turi jau daugiau kaip 15 metų. Automobiliu ji buvo įpratusi naudotis kasdien.
„Pirmaisiais vairavimo metais turėjau seną automobilį ir taip intensyviai dar juo nevažinėjau. Tačiau po to, kai nusipirkau naujesnį ir jau buvau įgudusi vairuoti, ėmiau automobiliu naudotis kasdien. Iš darbo, į darbą, visur ir bet kokiu oru.
Iš dalies tai buvo būtinybė. Tuo laiku tarp vietos, kurioje dirbau, ir mano namų buvo labai sunkus susisiekimas. Taigi, vien tam, kad po darbo grįžčiau namo, man buvo reikalinga mašina. Sumomis nepamenu, kiek tiksliai kainavo ją išlaikyti, bet pastebėjau vieną dalyką.
Jau tada, jeigu važiuodavau kur nors būtinais reikalais ar padėti kitam žmogui, viskas gerai. O jei važiuodavau bet kur, kaip sakoma – bet kiek, reikia, nereikia – susinaudodavo daugiau degalų nei važiuojant su reikalu. Vairuojant automobilį verta tai turėti omenyje“, - prisiminė Lilija.
Sprendimas atsisakyti automobilio – labai susijęs būtent su viešojo transporto pokyčiais.
„Sprendimas atėjo, kai taip sudėstė gyvenimas. Noriu padėkoti žmonėms, sugalvojusiems 17G maršrutą. Dėkoju ir savo, ir bendradarbių vardu. Į darbą ir iš jo važiuojame keliese, visos džiaugėmės atsiradusiu maršrutu.
Taigi, kai atsirado tas maršrutas, pradėjau galvoti, kad reikia atsisakyti mašinos. Dar viena priežastis – atsisakiau jos dėl vidinės savo ramybės. Jei žmogus atsisako kažkokio savo malonumo, jam gali išeiti į naudą.
Pavyzdžiui, esu vyresnio amžiaus, taigi, man reikia neužsisėdėt ir judėti. Dabar, atsisakiusi automobilio, visur einu savo kojomis. Judėjimas iki stotelės ir nuo jos arba į parduotuvę – vien tai jau gera mankšta!
Taip pat atkrito labai daug rūpesčių. Nebereikia rūpintis benzino užpylimu, automobilio dalimis, draudimu, parkavimo vieta... Pamenu, kartais apsukdavau porą ratų aplink savo kvartalą, kol rasdavau, kur pasistatyti.
Aš nebesinervinu, rami galva. Galiausiai, išgirdus signalizaciją nereikia žiūrėt iš balkono, ar nieks nesilaužia. Nebeturiu jokių su automobiliu susijusių rūpesčių. Mano vidinė būsena pagerėja, kai patiriu mažiau streso.
Kita naujovė, atsisakius automobilio, yra daugiau socialinio laiko. Viešajame transporte matau kitus žmones. Kontaktai nebeapsiriboja vien darbas-namai, susiduriu ir su kitais kauniečiais.
Tai suteikia man galimybę analizuoti save, savo elgesį: ar padedu žmogui įlipti, išlipti, ar nuoširdžiai paaiškinu, kai kas paklausia maršruto, ar turiu kantrybės palaukti...
Jeigu anksčiau ir dažniau pasitaikydavo neblaivių žmonių, tai dabar jau retai bepamatau išgėrusį ar agresyvų. Keičiasi ir rimsta aplinka, kultūra“, - džiaugėsi Lilija.
Ji pasakojo, kad atsisakyti automobilio nebuvo taip keista ar sudėtinga, kaip galėtų įsivaizduoti kasdien vairuojantis. Jau anksčiau, dar vis turėdama automobilį, moteris kartais, reikalui esant, rinkdavosi ir autobusą. O dabar, jos teigimu, atėjo supratimas, kad iki parduotuvės nebūtina važiuoti dėl kelių daiktų.
Tai, žinoma, pasijuto ir finansiškai.
„Nesu skaičiavusi, kiek tiksliai, bet šiaip pinigų padaugėjimą atsisakius mašinos pajutau stipriai. Susitaupo pinigų. Aš juos galiu skirti vaikams, jeigu reikia, kažkam padėti, labdarai... Tikrai daugiau lieka“, - patvirtino kaunietė.
Į ilgesnę, tarpmiestinę kelionę, kaunietė vyksta traukiniu arba kartu su draugais.
„Žinoma, kai vykstame su draugais ir grupuojamės į vieną mašiną, tai ir pigiau kainuoja, ir smagu. Bet jeigu važiuoju pas gimines, tada renkuosi arba autobusą, arba traukinį.
Dabar traukiniai su antru aukštu! Tai pasilepinimas ir gražus vaizdas, malonumas važiuoti“, - sakė Lilija ir pabrėžė, kad važiuoti viešuoju miesto transportu, kai nereikia įsitempus stebėti ženklų ir kelio – taip pat didelis malonumas. Ypač dabar, kai pavasarėja ir skleidžiantis žiedams gali atsipalaidavęs stebėti visą miesto grožį.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,085 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.