Atvejis, kai laukti medikų – pražūtinga: nukraujuoti galima vos per kelias minutes

Nuo paprastų buitinių traumų iki nelaimingo atsitikimo kelyje – dažnam mūsų tenka atsidurti situacijoje, kai prireikia suteikti pagalbą sužalotam žmogui. Tiesa, vien paskambinti greitosios pagalbos numeriu nepakanka – svarbu mokėti sustabdyti kraujavimą dar iki gelbėtojams atvykstant. Ką svarbiausia žinoti, kad vėliau netektų gailėtis?

Pats pavojingiausias – arterinis kraujavimas

Tikėtina, kad stipriai susižeidęs žmogus pats sau padėti negalės, o kiekviena minutė laukiant greitosios medicinos pagalbos gali būti pražūtinga. Tokioje situacijoje bene didžiausią reikšmę turi aplinkiniai ir jų turimos pirmosios pagalbos žinios. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus instruktorė Irma Bukotienė teigia, kad turime visada būti pasiruošę jomis pasinaudoti.

„Aplinkiniams visuomet reikėtų nelikti abejingiems, ne tik akivaizdaus kraujavimo atveju, bet ir tiesiog įtarus, jog šalia esantį žmogų gali būti ištikusi nelaimė. Prieiti, pasiteirauti, ar viskas gerai, iškviesti pagalbą, jeigu ji reikalinga. Suteikti pirmąją pagalbą turėtų būti kiekvieno piliečio pareiga“, – mano I. Bukotienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus instruktorė teigia, kad kraujavimas būna trejopas – kapiliarinis, arterinis ir veninis. Norint padėti sužalotam žmogui, reikia žinoti, kuo jie skiriasi ir kada negalima delsti nė sekundės. Kraujavimo rūšys priklauso nuo pažeidimo vietos, gylio ir pobūdžio.

Kapiliarinis kraujavimas. Jis pasireiškia pažeidus smulkiausias kraujagysles (kapiliarus) (pvz., nubrozdinus odos paviršių). Tokiu atveju matomas negausus kraujavimas, kraujas teka, „rasoja“ ir dažniausiai tai nesukelia pavojaus gyvybei, nes kraujas greitai sukreša ir kraujavimas per kelias minutes sustoja.

Veninis kraujavimas. Matomas plūstantis ar srove tekantis tamsiai raudonos spalvos kraujas. Arteriniam kraujavimui būdingas stiprus, pulsuojančiai trykštantis šviesiai raudonas kraujas.
Priklausomai nuo pažeistos kraujagyslės dydžio, ir arterinis, ir veninis kraujavimas nukentėjusiajam gali sukelti šoką. Tuomet gali iškilti didelis pavojus jo gyvybei.

Ypač pavojingas yra arterinis kraujavimas, nes gausiai čiurkšle tekant kraujui per gana trumpą laiką netenkama didelio jo kiekio ir nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.

Pirmosios pagalbos žingsniai

1. Prieš stabdydami išorinį kraujavimą, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu – pasiimkite iš vaistinėlės ir užsimaukite gumines pirštines. Jeigu vaistinėlės nėra šalia, naudokite aplinkoje esančias pagalbines apsaugos priemones (pvz., polietileninį maišelį);

2. Nuo kraujuojančios vietos pašalinkite drabužius juos nuvilkdami ar perkirpdami, kad aiškiai matytumėte žaizdą. Įsitikinkite, kad žaizdoje nėra svetimkūnio;

3. Smarkaus kraujavimo atveju – naudodami sterilų bintą (jeigu turite) tiesiogiai pirštais arba spaudžiamuoju tvarsčiu (juo gali būti neišvyniotas binto rulonėlis, esantis vaistinėlėje, rankšluostis, švarus rūbas ar kitokio audinio gabalas) užspauskite žaizdą, pakelkite galūnę aukščiau širdies lygio. Sutvarstykite;

4. Paguldykite nukentėjusįjį ir, jeigu neįtariate kaulų lūžimo, pakelkite ir prilaikykite jo kojas. Jeigu būtina, kvieskite GMP numeriu 112.

Atlikus šiuos pirmosios pagalbos veiksmus, I. Bukotienė pataria užkloti nukentėjusįjį, kalbinti jį, raminti ir nuolat būti šalia.

Dažniausiai vidinis kraujavimas įtariamas po traumos: pulsas dažnas, kraujospūdis krenta, silpnumas, blyški oda, dažnas paviršutinis kvėpavimas, drebulys, šaltas prakaitas, troškulys, prarandama sąmonė – tuomet reikia kuo greičiau skubėti į ligoninę. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai.

Jūratė Miliajevienė

„Jeigu kraujas persisunkė per uždėtą tvarstį, niekada nenuimkite jau uždėto tvarsčio, bet ant jo uždėkite antrą spaudžiamąjį tvarstį ir sutvarstykite. Jei žaizdoje yra įstrigęs svetimkūnis, iš žaizdos jo neištraukite, tačiau iš abiejų pusių įtverkite tvarsčiais, kad svetimkūnis stabiliai liktų žaizdoje, tačiau nebūtų spaudžiamas gilyn. Kas 10 minučių tikrinkite kraujotaką žemiau uždėto tvarsčio“, – aiškina I. Bukotienė.

Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai

Visi kraujavimai daugiau ar mažiau gali būti pavojingi gyvybei, todėl šalia esantis žmogus turi mokėti stabdyti kraujavimą. Tuo įsitikinusi pirmosios pagalbos kursus organizuojančios įmonės „Militra“ vadovė Jūratė Miliajevienė. Ji teigia, kad dažniausiai kraujavimus sukelia įvairios buitinės traumos – pirštų, plaštakų, rankų bei trauminės galūnių amputacijos.

Ji išskiria, kad kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis. „Vidinis dažniausiai yra sunkiai diagnozuojamas, o kraujavimui tęsiantis jis tampa pavojingas gyvybei. Dažniausiai vidinis kraujavimas įtariamas po traumos: pulsas dažnas, kraujospūdis krenta, silpnumas, blyški oda, dažnas paviršutinis kvėpavimas, drebulys, šaltas prakaitas, troškulys, prarandama sąmonė – tuomet reikia kuo greičiau skubėti į ligoninę. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai“, – pabrėžia ji.

Anot J. Miliajevienės, pirminės apžiūros metu būtina bandyti įvertinti kraujavimo rūšį ir atitinkamai stabdyti kraujavimą.

„Esant galimybei, paguldyti žmogų, uždėti spaudžiamąjį tvarstį arba tiesiog užspausti kraujuojančią vietą, ant spaudžiamojo tvarsčio uždėti pagal galimybes ledą. Jeigu kraujuoja iš galūnės, sužeistą galūnę reikia pakelti aukščiau, užspaudus kraujuojančią vietą“, – aiškina ji.

Esant trauminei galūnių amputacijai, pagal galimybes reikia paguldyti traumuotą žmogų, uždėti spaudžiamąjį tvarstį sužalojimo vietoje, sužalotą galūnę pakelti aukščiau, surinkti amputuotos galūnės dalis, esant galimybei įvynioti jas į šaltį ir nepamiršti perduoti jų atvykusiems medikams.

Bėgant kraujui iš nosies ir atlošus galvą, kraujas pradeda bėgti į gerklę: žmogus ryja kraują, jį gali supykinti. Jei žmogus galvą nulenkia žemyn, galvoje padidėja spaudimas, kas skatina dar didesnį kraujavimą.

Jūratė Miliajevienė

Kraujuojant iš nosies, nei atlošti, nei nulenkti žemyn galvos negalima

Vienas iš dažnesnių kraujavimo atvejų – kraujavimas iš nosies, su kuriuo dažnas mūsų yra bent kartą susidūręs. Kraujavimas iš nosies taip pat reikalauja tinkamos reakcijos – kai kuriais atvejais jis gali užsitęsti net ir 30 minučių. Kaip jį sustabdyti?

„Reikia išsipūsti nosį. Laikyti galvą tiesiai, tačiau būti truputį palinkus į priekį, kad susikaupusį kraują burnoje būtų galima išspjauti. Bėgant kraujui iš nosies ir atlošus galvą, kraujas pradeda bėgti į gerklę: žmogus ryja kraują, jį gali supykinti. Jei žmogus galvą nulenkia žemyn, galvoje padidėja spaudimas, kas skatina dar didesnį kraujavimą“, – perspėja J. Miliajevienė.

Nors kraujuoja iš vienos šnervės, tačiau reikia užspausti abi.

„Užspaustas šnerves neatleidžiant laikykite ne trumpiau 15 minučių. Jei yra galimybė, šaldykite sprandą arba kaktos sritį. Jei po 15 minučių kraujavimas nesustojo, viską kartokite iš naujo. Kraujavimo nepavykus sustabdyti po antro bandymo – vykite į ligoninę“, – aiškina J. Miliajevienė.

Jei esate kam nors padėję nelaimėje, o galbūt kas nors padėjo jums – kviečiame sudalyvauti konkurse ČIA ir laimėti prizus.

Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.