„Mūsų atsargumas, kad viskas vyktų sklandžiai, gal kažkiek užlaikė rezultatų paskelbimą. Tačiau visos atakos buvo nesėkmingos, niekam nepavyko padaryti nieko blogo. Jeigu atakos būtų pavykusios, tam buvo numatyta atsarginių planų ir lėšų. Numatyta, kad visa sistema galėtų veikti ir be interneto tam, kad balsų skaičiavimas ir duomenų perdavimas nesutriktų”, - teigia Z. Vaigauskas.
Kitais metais rinksime prezidentą. Laukia savivaldybių ir Europarlamento rinkimai. Jau dabar neabejojama, kad priešiškai nusiteikusios jėgos nesėdės sudėjusios rankas. Tačiau ir institucijos tam ruošiasi.
„Galimos atakos prieš VRK sveitainę, kad ji, pavyzdžiui, dėl atakų ir didelio kreipinių skaičiaus imtų ir užtemtų, kad visai nebūtų galima matyti duomenų. Tikriausiai bus bandymų įsiskverbti į sistemos vidurį tam, kad sumaišyti rinkimų rezultatus. Bus ir melagingų atakų bei pranešimų, kad neva pavyko kažką padaryti. Bet daugiausiai atakų tikriausiai bus socialinėje erdvėje, pavyzdžiui, kandidato pašto dėžutės paviešinimas ar kompromituojančios medžiagos apie jį paskelbimas”, - mano Z.Vaigauskas.
Bandys pasėti nerimą ir nepasitikėjimą rezultatais
Kibernetinės atakos gali būti nukreiptos ir prieš politines partijas. Svarbiausias atakuojančios pusės siekis yra sukompromituoti valstybę, pasėti nerimą ir nepasitikėjimą rinkimų rezultatais. Piktavaliai nori, kad žmonės vienas kitą įtarinėtų, kaltintų būtais ir nebūtais dalykais bei netikėtų rinkimų rezultatais. Politologai neabejoja, kad už atakų slepiasi nedraugiškos trečiosios šalys.
„Geopolitinė situacija yra tokia, kad ypatingai daug kalbama apie Rusijos grėsmę, apie Rusijos kišimąsi į Prancūzijos rinkimus, į JAV rinkimus, į Vokietijos rinkimus. Šių šalių patirtis rodo, kad rinkiminiai procesai jau yra natūralus trečiųjų valstybių taikinys. Todėl ir Lietuva turi tikėtis, kad taip gali būti. Turėtume išmokti tas pamokas, kurias mūsų vakarų partneriai jau patyrė pastaraisiais metais. Be to, apie tas grėsmes kalbame jau net ilgiau nei mūsų partneriai”, - sako politologas Linas Kojala.
Pasak L. Kojalos, vienas iš didžiausių piktavalių taikinių - VRK tinklapis, kuriame matyti rinkimų rezultai. „Įsivaizduokime, koks chaosas kiltų, jeigu į jį būtų pasikėsinta svarbaus balsavimo naktį. Be abejo, mūsų institucijos yra tam pasiruošusius, yra galimi scenarijai. Viską turime matyti kaip potencialią grėsmę”, - įspėja L. Kojala.
Sieks supriešinti visuomenę
Kita grėsmė per rinkimus - informacinės atakos. Jos, visų pirma, būtų nukreiptos į rinkėjus. Jie gali tikėtis melagingų, iškreiptų naujienų. Anot politologo Tomo Janeliūno, didžiausias iššūkis - ar nebus bandoma dirbtinai sukelti kokios nors krizės, konflikto ir nepasitikėjimo Lietuvos politine sistema - būtent tokie informacinio karo tikslai galėtų būti keliami žvelgiant iš Rusijos pusės.
„Krizių sukėlimas, visuomenės destabilizavimas naudojantis dezinformacija, netikromis žiniomis, bandymas eskaluoti kažkokius įvykius, kurie realiai vyksta, bet interpretuoti juos visiškai kitaip, negu realiai yra. Manau, kad tai yra pagrindinės grėsmės, kurios gali kilti rinkimų laikotarpiu. Pagrindinė bėda, kad Lietuvoje yra labai nesudėtinga destabilizuoti visuomenę. Kartais buitiniai klausimai sugeba supriešinti žmones ir įaudrinti visuomenę, padalinti ją į dvi konfrontuojančias puses”, - nerimauja T. Janeliūnas.
Atakų skaičius auga
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos specialistai jau dabar skaičiuoja atakas virtualioje erdvėje prieš įvairias organizacijas ir žmones. Nerimą kelia tai, kad išpuolių skaičius nuolat auga.
„Lietuvoje yra išaugęs incidentų kiekis. Šiuo metu arti 55 tūkst. incidentų per metus registruojame. Tai mūsų šaliai yra labai daug. Internetas yra be sienų. Pasauliniai incidentai paliečia ir mus, plinta įvairūs virusai. Mūsų prioritetas yra valstybės kritinės informacinės sistemos ir jų apsauga”, - teigia NKSC vadovas Rytis Rainys.
Institucijos artėjantiems rinkimams ir galimoms kibernetinėms atakoms ruošiasi jau seniai ir tai daro nuolat. Tačiau specialistai įspėja, kad budri turi būti ir visuomenė. Gyventojai raginami nepasiduoti emocijoms ir kritiškai vertinti viešoje erdvėje plintančią abejotiną informaciją.