„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis dėl to ragina nesijaudinti, nes tokį spartų prekių ir paslaugų kainų augimą vadina pereinamuoju ir laikinu laikotarpiu: „2 proc. yra eurozonos vidurkis, tai reiškia, kad vidutiniškai kainos eurozonoje turėtų didėti dviem procentais, to siekia Europos centrinis bankas.
Aišku, kad mažiau išsivysčiusiose eurozonos valstybėse kainų augimas bus didesnis, paslaugų ir atlyginimų kainos artėja prie eurozonos vidurkio ir dėl to infliacija yra šiek tiek didesnė. 4,6 proc. infliacija atrodo kaip tam tikras perkaitimas, bet jeigu pašaliname akcizų alkoholiui didinimo ir PVM lengvatos panaikinimo įtaką, tai lieka tik apie 3 proc. siekianti infliacija, kas yra visiškai normalu ir dėl to nereikėtų nerimauti“, – teigia N. Mačiulis.
Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, dabartiniams infliacijos skaičiams daugiausiai įtakos turėjo išaugusios paslaugų, daugiausiai restoranų ir kavinių, kainos, taip pat pieno produktų, alkoholio, degalų ir tepalų kainos.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė pastebi, kad toks spartus kainų kilimas yra susijęs su brangusiomis naftos bei maisto žaliavomis. Ji taip pat pritaria, kad reikšmingą įtaką infliacijai Lietuvoje šiais metais padarė ir mokestiniai pokyčiai.
„Nemaža dalis dabar stebimos infliacijos yra susijusi su trumpalaikiais veiksniais: kovo mėnesį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams, birželio mėnesį buvo pakeltas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumos energijai. Tokie mokestiniai sprendimai metinę infliaciją šiemet padidino 1 proc. punktu“, – aiškina ekonomistė.
Ar teisinga kaltinti eurą?
Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teigia, kad dėl tokio kainų augimo kaltas 2015 metais įvestas euras ir Lietuvos verslai. „Iš principo, mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis. Tai įvyko ir čia nieko ypatingo nėra, tose šalyse, kur įvedamas euras, infliacija iššoka“, - anksčiau Žinių radijui pasakojo R. Karbauskis.
Tuo tarpu ekonomistė I. Skačkauskaitė iš dalies sutinka, kad naujos valiutos įvedimas pirmaisiais mėnesiais daro spaudimą kainoms, tačiau tai gali pasireikšti ne tik kainų kilimu: „Lietuvai įsivedus eurą kai kurios kainos netgi krito, pavyzdžiui, mažėjo degalų kainos dėl palankių tuometinių naftos kainų tendencijų, taip pat krito nuo energijos žaliavų kainų priklausančios elektros, dujų ir šilumos energijos kainos. Maisto produktų grupėje mažėjo duonos ir grūdų produktų, mėsos, pieno, cukraus kainos,“ – teigė specialistė, pridurdama, kad net ir po euro įvedimo kainas labiausiai veikė makroekonominiai veiksniai, o ne pats valiutos keitimas.
Taigi, kas vis dėlto yra ta infliacija ir dėl ko ji kyla? Kokios priežastys lemia tokį kainų augimo svyravimą? Ar turėtume džiaugtis ir manyti, jog tai tvirtos ekonomikos augimo rodiklis ar kaip tik sunerimti ir pradėti investuoti?
Kas ta infliacija ir kodėl ji egzistuoja?
Dažniausiai yra skaičiuojamos trys pagrindinės priežastys, skatinančios infliaciją. Tai – padidėjusios gamybos išlaidos, prekių bei paslaugų paklausos didėjimas ir pinigų emisija arba kitaip – papildomų pinigų srauto įliejimas į rinką.
Gamybos kaina
Gamybos kaina gali kilti dėl pagrindinių žaliavų augimo. Žaliavas galima būtų skirstyti į dvi grupes: tai – iškasenos, kurios apima energetinius išteklius (nafta, dujos, benzinas ir kt.) bei metalus (auksas, sidabras, platina, varis ir kt). Antra žaliavų grupė – žemės ūkio produkcija, apimanti neapdorotus produktus (javai, rugiai, pienas, kukurūzai, kakava ir kt.). Žaliavos, kurių kaina stebima atidžiausiai, yra mediena ir nafta.
„Nafta ir mediena yra pagrindinės žaliavos todėl, kad jų yra daugiausiai suvartojama baldų gamyboje ir transporte, tačiau svarbu paminėti, kad žaliavų kainos sudaro vis mažesnę dalį išsivysčiusių valstybių vartojimo krepšeliuose, o vis didesnę dalį dalį sudaro paslaugų kainos. Taigi, būtent paslaugų kainų pokyčiai daro didžiausią įtaką infliacijai ar jos nebuvimui ir tai galioja Lietuvoje ir kitose ES šalyse“, - apie gamybos kainą, priklausančią nuo žaliavų, pasakoja N. Mačiulis.
Gamybos išlaidų didėjimą lemia ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas arba esamų darbuotojų reikalavimas gauti didesnį darbo užmokestį. Taigi, prie didesnės prekės ar paslaugos kainos prisideda atlyginimų darbuotojams kilimas.
N. Mačiulis, komentuodamas infliacijos lygį Lietuvoje teigia, kad didėjančios darbo sąnaudos ir didėjantys atlyginimai dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo yra pagrindinis veiksnys, lemiantis tokį spartų kainų augimą. Pasak jo, kyla ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai dėl to, kad pastaraisiais metais didėjo minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris verčia darbdavius išlaikyti diferenciaciją ir pakelti šiek tiek didesnius atlyginimus.
Paklausos didėjimas
Antroji priežastis, kodėl kartais nedrįstame eurais apmokėtos sąskaitos sau mintyse išsiversti į litus, yra susijusi su padidėjusiu gyventojų poreikiu įsigyti tam tikrą produktą. Niuansų atsiranda tuomet, kai pasiūla nebegali išpildyti vartotojo poreikių ir pasiūlyti pakankamo kiekio produktų. Vis dėlto, padidėjusi paklausa gali būti ir geras ženklas, nes tai reiškia, jog žmonės gauna didesnį atlyginimą ir gali sau leisti įsigyti daugiau prekių.
Toks paklausos padidėjimas gali atsirasi ir dėl sumažintų mokesčių, dėl ko padidėja gyventojų disponuojamų pajamų kiekį. Tačiau yra ir kita medalio pusė, nes ilgainiui aukšta prekių ir paslaugų paklausa gali lemti pakilusias kainas, kurios atima nuo sumažintų mokesčių ar padidinto atlyginimo sutaupytą sumą.
Panašią situaciją dabar stebime ir Lietuvoje, kai didesnė paklausa prisideda prie kainų augimo. Kaip teigia ekonomistė I. Skačkauskaitė, dėl sparčiai kylančio darbo užmokesčio susidaro galimybė gausinti vartojimą, tačiau kartu greičiau nei įprastai Lietuvoje auga ir su vidaus ekonomine raida susijusios paslaugų kainos.
Vis dėlto, pavyzdžiui, išaugusiai pieno produktų kainai daugiausiai įtakos turėjo 2014-2015 metais Rusijos įvesti prekybos apribojimai ir Europos sąjungos pieno gamybos kvotų panaikinimas, kuris lėmė daug didesnį žaliavinio pieno kainų kritimą Lietuvoje nei kur kitur Europoje: „Nemenkai kritus žaliavinio pieno kainoms, jo pasiūla sumažėjo. Todėl pastaruoju metu matome priešingą kainų tendenciją – kylant žaliavinio pieno kainoms, nemenkai auga ir galutinės pieno produktų kainos“, - teigia ekonomistė.
Pinigų emisija
Trečia priežastis lemianti infliaciją – pinigų emisija. Ji yra grindžiama valdžios noru paskatinti ekonomiką tam, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų. Tuomet yra duodamas leidimas išspausdinti daugiau pinigų: tai galima padaryti tiesiogiai didinant grynųjų ir elektroninių pinigų skaičių arba pakeičiant kreditavimo sąlygas, leidžiant vartotojams pasiskolinti daugiau nei anksčiau.
Visi šie minėti atvejai teigiamai skatina pinigų cirkuliaciją šalyje, tačiau dėl to krenta pinigų vertė, nes išleidžiama daugiau tokiam pačiam kiekiui produktų. Kitaip tariant, atsiranda daugiau pinigų, tačiau jie neįgalina įsigyti daugiau prekių, o paprasčiausiai pakelia to paties produkto ar paslaugos kainą.
Britų ekonomistas John Maynard Keynes surado vieną būda, kaip būtų galima teigiamai išnaudoti papildomą pinigų srauto įliejimą į rinką. Kadangi pinigų vertė krenta ne iškart, tam, kad kainos pasistūmėtų ir sureaguotų į pinigų padaugėjimą, reikia šiek tiek laiko, todėl prekių ir paslaugų vertė kurį laiką išlieka stabili. Tokiu atveju vartotojai iš tiesų gali išleisti daugiau pinigų, o įmonės gali pasamdyti daugiau darbuotojų ir įsigyti naujos technikos. Tuomet, padidėjus produkcijai, rinkoje atsirastų daugiau prekių, kurias vartotojai galėtų įsigyti iki infliacijos pradžios.
Kodėl infliacija kelia tiek daug problemų?
Tačiau ne visos kainos kyla tuo pat metu. Jeigu taip atsitiktų ir vartotojų pajamos, būsto, prekių bei paslaugų kainos kiltų 100 proc., viskas būtų stabilu ir nuspėjama. Didžiausia grėsmė kyla, kai kainos ir pajamos auga netolygiai. Pavyzdžiui, nuo 2017 metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio metinė infliacija Venesueloje pasiekė 248,8 proc. Tai reiškia, kad jeigu sausio mėnesį pakelis riešutų kainavo 1,25 EUR, tai po septynių mėnesių jis kainuos 5,61 EUR. Susidaro sudėtinga situacija, kadangi gyventojų atlyginimai neauga taip greitai, kaip prekių ir paslaugų kainos.
Vis dėlto I. Skačkauskaitė pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas, kadangi atlyginimai auga sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos: „Pastaruoju metu atlyginimai didėjo maždaug 8-9 proc. per metus, o produktų ir paslaugų kainos paaugo dukart mažiau, - pasakoja specialistė, – prisiminkime, jog kelerius pastaruosius metus infliacija buvo maža, o 2015 m. netgi neigiama dėl itin kritusių degalų ir administruojamųjų kainų. Tuo pat metu atlyginimai vidutiniškai augo apie 6 proc.“
Dabartinė infliacija Lietuvoje, ko tikėtis?
Remiantis Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vidutinė metinė Lietuvos infliacija nuo 2006 metų augo panašiais tempais kaip šiandien ir siekė 3,8 proc., tuo tarpu 2007 metais pakilo iki 5,8 proc., o atėjus krizei šoktelėjo į aukštumas ir pasiekė 11,1 proc.
Tačiau ekonomistai ramina, jog kitais metais infliacija turėtų apslopti. Pasak I. Skačkauskaitės, tempą turėtų mažinti tie patys veiksniai, kurie šiemet infliaciją padidino: „Numatoma, kad pasaulinės naftos kainos kitąmet nekils, o maistų žaliavų kainos turėtų augti gerokai mažiau nei šiemet. Taip pat, kol kas nenumatoma didinti akcizų tarifų tiek daug, kiek buvo didinama šiemet, – pasakoja Lietuvos banko atstovė, – nors darbo užmokestis turėtų didėti ir ateityje, tačiau negalima manyti, kad jis ateityje kils tiek daug, kiek dabar – šiuo metu didėja 8-9 proc., o tokia jo raida užsitęsti negali.“
Remiantis Lietuvos banko pateikta informacija, nepaisant prekių ir paslaugų kainų augimo, šiemet daugiau nei laukta augo realusis bendrojo vidaus produkto rodiklis ir darbo užmokestis. Kita vertus, gerėjantys rodikliai juntami ne visiems Lietuvos piliečiams: „Dabartinis infliacijos lygis riboja dalies visuomenės grupių, gaunančių stabilias arba mažai kintančias pajamas, vartojimą, – sako ekonomistė ir priduria, jog reikia nepamiršti 2018 metais įsigaliosiančių naujų sprendimų. – Naujausi sprendimai socialinėje srityje siekia gerinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų situaciją: kitais metais įsigalioja pensijų indeksavimas, pagal kurį pensijos gali didėti apie 7 proc., o minimalią alga kitąmet ketinama didinti 5,3 proc.“