Delfi.lt skaitytoja Aistė apie savo vaikystę gali pasakoti nesustodama. Kaip pati sako, vaikams daug nereikia – tik laisvės, tad gyvenimas vieno kambario butelyje Šeškinės rajone jai niekuomet neatrodė nei vargingas, nei sunkus.

„Namų durys beveik niekada neužsidarydavo – kiemo vaikai vorele eidavo. Mano mama sako, kad tais laikais vaikai patys užaugdavo arba vieni kitus užaugindavo. Panašiai ir buvo. Kieme beveik visi buvome bendraamžiai – 20-30 vaikų, tad veiklos tikrai nepritrūkdavo. Atsikeliame – ir į kiemą nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Pro langus tik nuolat girdėdavosi šauksmai: „Tadai, valgyt!“, „Jurga, namo!“, – pasakoja moteris.

Aistė juokiasi, kad pirmoji rimta gyvenimo dilema iškilo tuomet, kai tėvai pranešė stulbinančią žinią: šeima nusipirko naują butą, tad netrukus teks kraustytis.

„Keturių kambarių butas vaiko akimis atrodė kaip tikri rūmai. Nežinojau kur dėtis ir ką veikti tokiose erdvėse, vien buto koridorius, taip vadinamas holas, dydžio buvo sulig prieš tai buvusiu vieno kambario butuku. Gerai prisimenu, kaip kartu su tėvais važiavome rinktis baldų, apstatinėjome namus. Atrodo, tarsi vakar viskas būtų buvę. Bet naujas gyvenimo etapas pametėjo ir rimtą iššūkį – o kaip senieji kiemo draugai? Amžinos draugystės pažadų laužyti negalima, tad visą vasarą su sese kiekvieną rytą keliaudavome į savo gimtąjį kiemą – gerai, kad atstumas nebuvo toks jau tolimas, vos pora kilometrų“, – prisimena pašnekovė.

Smagių istorijų, susijusių su naujais namais, Aistės atmintyje netrūksta, tačiau kai kurios iš jų visai šeimai iki šiol kelia juoką.

„Gyvenome monolitiniame name, kuriame buvo du liftai – vienas įprastas, kitas – krovininis. Pasirodo, krovininis liftas veikdavo tik tuomet, jeigu jame būdavo pakankamai svorio. Aš buvau labai lieknutė, svėriau maždaug 30 kilogramų, o tėtis kiekvieną rytą prašydavo nuvažiuoti iki pirmo aukšto ir iš pašto dėžutės paimti laikraštį. Kiekvieną rytą laukdama lifto melsdavausi, kad atvažiuotų ne krovininis, nes žinojau, kad tuomet iš 12 aukšto turėsiu bėgti žemyn ir atgal vėl lipti laiptais. Niekas netikėjo, kad liftas manęs neveža, o kai galiausiai įsitikino, vis tiek laikraščių tekdavo keliauti pačiai – tiesiog šalia lifto manęs laukė krūva sunkių plytų“, – juokiasi Aistė.

Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.