aA
Švedų biohakeris Hannes Sjoblad nesinešioja raktų, nes namus, ofisą ar automobilį jis atidaro su į jo ranką jau prieš keletą metų implantuota mikroschema. Vyras tiki, kad ateityje mikroschemos mūsų kūnuose galės ne tik atstoti mokėjimo kortelę ar viešojo transporto bilietą, bet ir stebėti mūsų sveikatą.
Hannes Sjoblad
© DELFI / Domantas Pipas

Jau netrukus technologijų ekspertas atvyks į Vilnių, kur dalyvaus konferencijoje „Login 2019“.

Su Hannes Sjoblad DELFI kalbėjosi apie tai, kaip jo gyvenimą pakeitė implantuota mikroschema, kaip šios technologijos vystomos ir kas mūsų laukia ateityje.

Prisistatote kaip biohakeris, domitės technologijomis, žmogaus galimybių išplėtimu technologijų pagalba. Kaip paprastais žodžiais galima būtų paaiškinti terminus bioįsilaužimas („biohacking“) ir žmogaus galimybių išplėtimas („human augmentation“)?

– „Human Augmentation“ reiškia žmogaus kūno tobulinimą išmaniosiomis technologijomis. Technologijos paprastai pritaikomos, kai reikia sugrąžinti prarastą žmogaus kūno funkciją, pavyzdžiui, žmogui netekus rankos, jam pritaikomas dirbtinis protezas, jei žmogus serga, duodame jam vaistų.

Žmogaus kūnas išmaniosiomis technologijomis pildomas panašiu principu, tik ne siekiant sugrąžinti prarastą funkciją, bet pagerinti sveikų žmonių funkcijas, taikant farmakologiją, kibernetiką, protezavimą, neurologiją ir genetiką.

Bioįsilaužimas būna tada, kai programišiai pasinaudoja šiomis naujausiomis išmaniosiomis technologijomis, kad pakeistų žmogaus biologines sistemas. Jie tai daro savamoksliškai, eksperimentuodami.

Kuo užsiimate šiuo metu?

– Šiuo metu vykdau kelis projektus. Vienas iš jų – mes kuriame išmanesnius lustinius implantus, turinčius daugiau funkcijų. Taip pat daug prisidedu prie DNR sekos nustatymo technologijų programos kūrimo – dalinuosi idėjomis ir įžvalgomis.

2014 m. Jums į ranką buvo implantuotas RDA (radijo dažnių atpažinimo sistemos – angl. Radio Frequency Identification, RFID) lustas. Ar dėl to Jūsų kasdienis gyvenimas pagerėjo?

– Dabar jau turiu naują lustą! Mano gyvenimas palengvėjo – man nebereikia atskirai nešiotis raktų, atrakinimo kortelių, vizitinių kortelių ir kitų priemonių, kurias anksčiau nešiodavausi. Bet dar svarbiau yra tai, kad dabar galiu užmegzti išsamų pokalbį su žmonėmis apie technologijų svarbą mūsų gyvenime. Ne tik apie tai, kaip mes dirbame ir bendraujame, bet ir apie tai, kaip mus veikia technologijos.

Ką per penkerius metus, kai turite lustą, sužinojote tokio, ko anksčiau net nesitikėjote?

– Mane be galo stebina tai, kad tiek daug žmonių nori implantuotis lustus, nors pastarųjų funkcijos vis dar ribotos. Dabartinius implantus palyginčiau su devintojo dešimtmečio mobiliaisiais telefonais, kurių naudojimas buvo labai ribotas ir juos turėjo vos keli žmonės.

Kada, Jūsų manymu, visuomenė bus pasiruošusi naudoti šią technologiją kasdieniame gyvenime?

– Manau, visuomenė daugeliu aspektų jau pasiruošusi – technologijos jau sukurtos, yra visuomeninis ir kultūrinis jų suvokimas bei priėmimas. Mums tiesiog reikėtų ją labiau pritaikyti vartotojų reikmėms, integruojant į lustų implantų platformas tokias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo, viešojo transporto ar registravimosi į sveikatos priežiūros įstaigas. Tokiu atveju, manau, šios technologijos būtų patrauklios didesniam kiekiui žmonių nei dabar.

Dabartines mikroschemas palyginote su dabar jau juokingai mums atrodančiais pirmaisiais mobiliais telefonais. Kokią regite šių technologijų ateitį? Galbūt ateityje kūne esantys lustai galėtų padėti mums gyventi sveikiau ir ilgiau?

– Jau dabar naudojama nemažai implantuojamųjų sveikatos prietaisų, tokių kaip širdies stimuliatoriai, klausos aparatai, insulino pompos ir kt., kurie nuolat tobulinami – siekiama, kad jie būtų mažesni, pigesni ir veiksmingesni. Jei ir toliau bus proveržių medžiagų mokslų, jutiklių ir nanotechnologijų srityje, neabejoju, kad artimiausiais metais implantuojamieji prietaisai turės daug daugiau galimybių.

Ar įžvelgiate kokių pavojų integruojant technologijas į žmogaus organizmą? Pavyzdžiui, galbūt tuo gali pasinaudoti nedorų ketinimų turintys žmonės?

– Visomis technologijomis gali būti piktnaudžiaujama – pavyzdžiui, kirvis gali būti panaudotas statyti namą arba užmušti žmogų. Pačios savaime technologijos yra neutralios, svarbu, kaip mes, žmonės, jas panaudojame.

Be abejo, taikant naująsias technologijas gali būti daug potencialių rizikos veiksnių, susijusių su sveikata, privatumu ir poveikiu aplinkai. Todėl labai svarbu palaikyti nuolatinę, atvirą ir nešališką diskusiją apie tai, kaip technologijos keičia pasaulį, kad nepatektume į galimus spąstus.

Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.5185

Robotizacijos amžiuje daugiau nei pusė pasaulio žmonių turės persikvalifikuoti (1)

„Dauguma žmonių mano, kad IT sritis nedarys jokios įtakos jų profesijai, tačiau realybė...

LOGIN 2019 festivalis: „Išmanios energetikos“ hakatoną laimėjo neįprastas elektromobilių panaudojimas

Birželio 6-7 dienomis vykusio inovacijų ir technologijų festivalio LOGIN metu „Lietuvos...

LOGIN 2019: kas įvyko per dvi technologijų ir inovacijų festivalio dienas?

Birželio pirmąją savaitę „Litexpo“ parodų rūmuose buvo įsikūręs technologijų ir...

Greitu metu visi Lietuvos gyventojai turės galimybę elektrą pasigaminti patys (8)

Norint Lietuvoje pastatyti saulės jėgainę, kurios energiją išdalinus visiems šalies gyventojams,...

Ar būti kultūringam apsimoka: startuoliška mąstysena korporacijoje (1)

Organizacijos kultūra nėra tik skambūs žodžiai – tai esminis elementas, leidžiantis įmonei...

Top naujienos

Stichiniai rodikliai Lietuvoje jau pasiekti: ateina karšta diena, o po jos vėl viskas keisis (11)

Elektrėnų ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis...

Dundulis: šiandien gėda prisipažinti, kad nerandi darbo (33)

Dainius Dundulis , „Norfos“ vadovas ir savininkas prisipažįsta, kad planavo, jog šiuo metu...

Jaunas vilnietis dvi savaites pabandė gyventi iš vidutinės pensijos: baisu pagalvoti, kad gali būti taip sunku (81)

Vidutines ar didesnes nei vidutines pajamas Lietuvoje uždirbantys gyventojai neretai nesusimąsto,...

Abiturientų įspūdžiai po istorijos egzamino: nesiruošė, bet tikisi gerų įvertinimų papildyta (45)

Birželio 18-ąją, antradienį, abiturientai laiko valstybinį istorijos egzaminą. Jį laikyti...

(Ne)atrastas Vilnius: neturtingų merginų prieglobstis – davatkų bendrabutis

Viduramžiais toli gražu ne kiekviena moteris galėjo sau leisti stoti į vienuolyną,...

Klausimą apie sklandančius skyrybų gandus Zuokas pasitiko nejaukia tyla: koks tas gyvenimas bus, toks (68)

Jau kurį laiką sklando gandai, kad Vilniaus savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas ir jo...

Dėl korupcijos pasaulio čempionatą skiriant Katarui sulaikytas Michelis Platini (2)

Buvęs UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) prezidentas Michelis Platini sulaikytas...

Patikrino, kaip vairuotojai lenkia dviratininkus: vis dar nevengia ir signalizuoti, ir prispausti prie kelkraščio (34)

Nors nuo praėjusių metų Lietuvoje galioja dviratininkų lenkimo saugiu atstumu rekomendacija,...

Gyvai / DELFI 11. Lietuvos miškai – dideli pinigai: kokia ateitis piešiama mūsų kertamoms girioms (10)

Aplinkos ministerijai pateikus naują siūlymą dėl privačių miškų savininkų apmokestinimo...

Kaip efektyviausiai atvėsinti namus: specialistė davė tris patarimus

Lietuvą užklupę karščiai ne tik džiugina, bet ir skatina ieškoti būdų, kaip atvėsinti savo...