aA
Visuomet su šypsena ir spalvota peteliške marškiniuose. Taip daugelis prisimena dešimtmetį Estiją valdžiusį prezidentą Toomą Hendriką Illvesą. Kupinas idėjų ir pozityvumo vizionierius keliavo kartu su šalimi, kol jai pavyko tapti skaitmenine valstybe. Birželio mėnesį buvęs 1,3 mln. gyventojų turinčio Baltijos valstybės vadovas lankysis Vilniuje konferencijojeLogin 2019“ ir dalysis savo įžvalgomis apie išmaniąją ir skaitmeninės valstybės idėją.
Toomas Hendrik Ilves
© Organizatorių archyvas

Su buvusiu Estijos prezidentu kalbamės per „Whatsapp“ programėlę skambučiu. Laiko skirtumas ir didžiulis atstumas netrukdo šiuo metu JAV esančiam prezidentui toliau skleisti idėjų apie liberalizmą ir technologinį progresą, kurį turi įvaldyti valstybės.

Kalifornijoje rytinį interviu portalui DELFI davęs politikas save įvardija kaip technologijų evangelistą ir prabyla apie dalykus, kurie jį stebina vienoje labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.

– Estija pristatoma kaip skaitmeninė valstybė, tačiau atsiranda kritikų, tikinančių, kad čia tik šalies protinga rinkodaros kampanija. Ką galėtumėte pasakyti tokiems žmonėms?

– Paskaitykite „The New Yorker“ prieš porą metų spausdintą straipsnį apie Estiją kaip skaitmeninę valstybę. Ir tokią išvadą daro gana skeptiškai technologijų atžvilgiu nusiteikęs žurnalistas. Manyčiau, kad vienintelė sritis, kur Estija imasi rinkodaros įrankių, yra e. pilietybė, nes tai pajamų šaltinis valstybei. Jei su e. pilietybe įkuri įmonę Estijoje, tai mums nauda yra mokesčiai.

Daugiau nemanau, kad kas nors užsiima Estijos reklama, išskyrus mane (šypsosi). Esu lyg skaitmeninio saugumo evangelistas. Ir žinot, ką galvoju. Lėčiausia vieta, kur vyksta skaitmenizacija yra čia – netoli Silicio slėnio. Nors esu IT Mekoje, manau, kad viskas čia vyksta labai lėtai. Apie 12 km nuo manęs yra įsikūrusios tokių įmonių kaip „Tesla“, „Google“ ar „Facebook" pagrindinės buveinės, bet jei nori čia registruoti automobilį, laukimas eilėje tau gali užtrukti tris dienas.

Toomas Hendrikas Ilvesas
Toomas Hendrikas Ilvesas
© AFP/Scanpix

Būtent Estijoje yra kitaip su viešuoju sektoriumi. Būdamas JAV, kur dar rašomi popieriniai mokėjimo kvitai, jaučiu didelį kontrastą palyginęs su Estija. Mums tai jau juokinga.

– Kaip manote, kodėl Estijai – tokiai mažai valstybei – pavyko aplenkti daugybę valstybių skaitmenizacijos ir technologijų srityje?

– Manau, kad šalies dydis taip pat čia turi savo įtakos. Tačiau kalbu ne apie technologines galimybes, bet politines. Estijai pavyko sutarti dėl ilgalaikio visuotinio sutarimo judėti šia kryptini politiniu lygmeniu.

Pagrindinė mintis, kuria stengiuosi dalintis, yra ta, kad dabar technologijos yra labai pigios. Todėl norint skaitmenizuotis nėra prieinamumo prie technologijų klausimo. Viskas sukasi apie politinį sutarimą. Tam reikalinga tinkama politika, teisinis pagrindas, o su tuo galima jau judėti ir į priekį.

– Ties kuo turėtų dabar koncentruotis Estija, kad išliktų lyderiaujančia skaitmenine valstybe?

– Nebesu šalies prezidentas, bet manau, kad dabar vienas pagrindinių tikslų turėtų būti judėti už Estijos ribų į Europą. Reikia pradėti dirbti prie tarptautinių e. paslaugų sistemos kūrimo. Pavyzdžiui, tarp Suomijos ir Estijos jau galioja bendra vaistų receptų sistema.

Toomas Hendrikas Ilvesas
Toomas Hendrikas Ilvesas
© DELFI / Tomas Vinickas

Manau, kad jei Europos Sąjunga nori judėti į priekį, ji turi daryti daugybę žingsnių, kurie patinka žmonėms. O kam nepatiktų, jei būdamas Ispanijoje galėčiau paskambinti savo gydytojui Estijoje, jis išrašytų receptą, o jį jau matytų vaistininkas saulėtuose Europos Pietuose. Manau, kad dabar turime dėmesį sutelkti į Europos skaitmenizaciją. O Estija jau ir taip žino, ką toliau daryti.

– Skaitmeninės valstybės idėja gali daug ką gąsdinti. Ar jūs matote grėsmių, kurias technologijos valstybės valdyme ir gyvenime gali atnešti?

– Kalbant apie politiką, manau, kad didžiausias iššūkis yra tas, kad žmonės politikoje nesupranta technologijų. O jei kalbame apie verslą, verslui kartais tolima etika. Taigi taip politikoje turime žmones, kurie nesupranta technologijų, o versle – kurie negalvoja apie žmones. Taip ir atsiranda problemos, kai nežinoma, kaip teisiškai viską pažaboti.

– Estija jau daugiau nei dešimtmetį naudoja e. balsavimo sistemą, tačiau Lietuvoje dalis kibernetinio saugumo ekspertų sako, kad užtikrinti saugaus balsavimo internetu neįmanoma.

– Nesiūlyčiau nei vienai valstybei pereiti prie e. balsavimo, jei nėra aplinkos, kur viskas ir taip vyksta elektroninėje erdvėje. Aš internetu dabar atlieku daugybę kasdienių veiksmų: perku, moku už paslaugas, pasirašau dokumentus, gaunu receptus vaistams, tikrinuosi duomenis apie savo sveikatą. Todėl manyčiau, kad nereikėtų komentuoti to, ko nesupranti ar nežinai, kaip viskas veikia.

Buvęs Estijos prezidentas pastebi Amerikos technologinį atsilikimą nuo Estijos: mums tai jau kelia juoką
© DELFI / Tomas Vinickas

– Praėjusiais metais Estija buvo pirma Kibernetinio saugumo indekso sąraše. Kaip to Estijai pavyko pasiekti?

– Tai ilgalaikio proceso rezultatas. Vienas iš svarbiausių polių, ant kurių statyta mūsų sistema, – saugi tapatybė, naudojant dviejų faktorių autentifikaciją ir kodavimas. Ir mes šiuos sprendimus priėmėme dar 1999 m. Pavyzdžiui, JAV to neturi dar ir dabar, o mes jau galvojame daugybę metų. Mes ir toliau nuolat didiname tapatybės saugumą. Ir Estijoje negali prieiti prie nieko be saugaus tapatybės atpažinimo.

O kaip yra JAV? Prieš kelias dienas skaičiau pranešimą JAV Kongreso darbuotojams. Taip, jie naudojasi ID kortelėmis patekti į pastatą, bet jos iki šiol neturi lusto.

Barackas Obama, Toomas Hendrikas Ilvesas
Barackas Obama, Toomas Hendrikas Ilvesas
© AP/Scanpix

Viskas yra politinis sprendimas. Ir, kaip jau minėjau, bėda ta, kad žmonės, kurie priima politinius sprendimus nesupranta technologijų. Tai nereiškia, kad jie priešinasi joms, jie tiesiog nemano, kad tai svarbu.

– Technologijoms vis labiau tobulėjant vis daugiau žmonių turi galimybę dirbti iš bet kur, neprisirišti prie vienos valstybės. Kaip manote, ar idėja, kad galėsime judėti ir gyventi bet kuriame pasaulio krašte, yra reali?

– Iš technologijų pusės – tai įmanoma, tačiau, jei žiūrėsime, kas dabar vyksta pasaulyje, einame kitu, nacionalistiniu keliu. Pažiūriu į naują Estijos valdžią ir matau, kaip jie nenori, kad žmonės pas mus atvažiuotų. Manau, kad tai didžiulis kirtis IT sektoriui. Ir pažiūrėkite į JAV, kur mažinamas vizų skaičius su technologijomis dirbantiems specialistams. Tai savižudybė.



– Gal nacionalizmo banga tik dar vienas trumpas periodas, kuris praeis?

– Tikėkimės, be globalizacijos technologijos nebūtų tiek pažengusios į priekį. Pažiūrėkite, kiek talentingų žmonių iš Indijos dirba tokiose įmonėse kaip „Google“ ar „Amazon“. Jei nacionalizmas įslenka į technologijų pasaulį, pabaiga laukia labai liūdna.

Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
4.4658

Robotizacijos amžiuje daugiau nei pusė pasaulio žmonių turės persikvalifikuoti (3)

„Dauguma žmonių mano, kad IT sritis nedarys jokios įtakos jų profesijai, tačiau realybė...

LOGIN 2019 festivalis: „Išmanios energetikos“ hakatoną laimėjo neįprastas elektromobilių panaudojimas

Birželio 6-7 dienomis vykusio inovacijų ir technologijų festivalio LOGIN metu „Lietuvos...

LOGIN 2019: kas įvyko per dvi technologijų ir inovacijų festivalio dienas?

Birželio pirmąją savaitę „Litexpo“ parodų rūmuose buvo įsikūręs technologijų ir...

Greitu metu visi Lietuvos gyventojai turės galimybę elektrą pasigaminti patys (8)

Norint Lietuvoje pastatyti saulės jėgainę, kurios energiją išdalinus visiems šalies gyventojams,...

Ar būti kultūringam apsimoka: startuoliška mąstysena korporacijoje (1)

Organizacijos kultūra nėra tik skambūs žodžiai – tai esminis elementas, leidžiantis įmonei...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (12)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (65)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (231)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (38)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (24)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (115)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (29)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (21)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...