Darbas su paieškos sistemų optimizavimu, sutrumpintai vadinamu tiesiog SEO, gali atrodyti tiesiog monotoniškas techninis procesas. Tiesą sakant, labai dažnai taip ir yra. Tačiau sugebėjus atrasti nestandartinį požiūrio kampą, galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų – apie tai inovacijų ir technologijų konferencijoje LOGIN pasakojo skaitmeninės rinkodaros agentūros „Good One“ vadovas Tomas Varnas.

Turistų traukos taškas – nematoma pilis

T. Varnas prisipažino, kad jį šiai pranešimo temai įkvėpė garsiai tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija, kai Niujorke gyvenantis menininkas į karutį susikrovė 99 išmaniuosius telefonus, visuose juose įjungė „Google Maps“ ir tampė juos karučiu po Niujorko gatves, taip sukurdamas virtualias spūstis „Waze“ ir „Google“ žemėlapiuose.

Kaip dar kūrybiškai galima pasižiūrėti į darbą su „Google“ sistemomis? Štai jo kolega Julius, stiprus SEO specialistas, turėjo problemą – jo adreso Vilniuje, Žirmūnuose, viename niekuo neišsiskiriančiame name, niekaip nerasdavo taksi ar kurjeriai. Tada jis sugalvojo sprendimą – sukūrė pilį, pavadino ją „J&B namais“, ir kai kas nors eilinį kartą nerasdavo jo ir antrosios pusės namų, patardavo važiuoti ten, kur paieškoje mato pilį.

Kūrybiško darbo su „Google“ paieška rezultatai: nematoma pilis Žirmūnuose, surastas svajonių darbas ir išgelbėtos gyvybės
© Ekrano nuotr.

„Taip jie gyveno ilgai ir laimingai, kol vieną dieną atvažiavo 60 vietų vokiečių turistų autobusas, iš kurio išlipo turistai ir pradėjo gatvėje klausinėti, kur netoliese yra pilis. Kadangi mes esame socialiai atsakinga įmonė, taupome savo ir visų kitų laiką, ta proga sukūrėme tinklapį, pervadinome „J&B namus“ į nematomą pilį, ir aiškiai parašėme, kad pilis nematoma, nereali, jos ten nėra“, – juokėsi T. Varnas, prisimindamas, kad kurį laiką ši „pilis“ paieškoje buvo antroje ar trečioje pozicijoje ieškant pilies Vilniuje po Gedimino pilies.

Svajonių darbas už 6 dolerius

Skaitmeninės reklamos išmanymas padėjo dar vienam amerikiečiui, Alecui Brownsteinui rasti svajonių darbą – tam jam pakako 6 dolerių investicijos, kai atrado kūrybišką sprendimą.

Kaip pasakojo T. Varnas, A. Brownsteino sumanymas rėmėsi pastebėjimu, kad daug žmonių laikas nuo laiko guglina savo vardą ir pavardę – JAV tyrimų duomenimis, tai yra darę daugiau nei pusė vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų, o 1 iš 10 tai daro netgi kasdien. Net tarp vyresnių nei 70 metų žmonių 37 proc. yra nors kartą save guglinę.

„Alecas žinojo, kad labai daug vadovų guglinosi apie save. Ką jis padarė, tai susirado 6 kompanijas, kuriose norėtų dirbti, susirado jų vadovus ir paleido reklamas, kuriose buvo žinutė, pavyzdžiui, „Sveikas, Bilai. Guglinti save smagu. Mane samdyti irgi“. Rezultatas – iki metų galo 5 iš 6 įmonių vadovų Alecą pakvietė pasikalbėti ir jis galų gale išsirinko norimą darbą“, – kalbėjo T. Varnas.

Kūrybiško darbo su „Google“ paieška rezultatai: nematoma pilis Žirmūnuose, surastas svajonių darbas ir išgelbėtos gyvybės
© Ekrano nuotr.

Tiesa, guglinant savo vardą galima ir nustebti, ypač, jei jūsiškis nėra labai retas. Pats T. Varnas prisiminė, kad karjeros pradžioje jau džiaugėsi beveik sudaryta sutartimi su nauju klientu, tačiau jis galiausiai atsisakė dirbti, motyvuodamas tuo, kad jų įmonės politikai prieštarautų bendradarbiauti su tais, kurie turi ryšių su nusikalstamu pasauliu.

„Tada pamačiau, kad kaip tik buvo pasirodę straipsniai apie kitą Tomą Varną, du kartus teistą, ir jis tuo metu dominavo „Google“ paieškoje. Kiek bandžiau paaiškinti, kad tai ne aš, bet klientas taip ir nebegrįžo, nors sutartis buvo išsiųsta – matyt, nepatikėjo“, – juokėsi T. Varnas.

Garsiosios „Snickers“ kampanijos adaptacija

Turbūt daugelis yra matę kažkurį iš „Snickers“ reklamos „Nesi savimi, kai esi alkanas“ variantų – tai yra viena iš ilgaamžiškiausių reklamos kampanijų, laimėjusi krūvas apdovanojimų.

„Natūralu, kad kažką su ja reikėjo daryti ir „Google“ paieškoje“, – pastebėjo T. Varnas.

Tad ką padarė „Snickers“ – jie užsakė raktažodžius pagal dažniausiai su klaidomis užrašomus žodžius ir kai tik kas nors paieškoje įvesdavo žodį su klaida, apačioje atsirasdavo prierašas, taip pat parašytas su klaidomis, bet taip, kad suprasti būtų įmanoma, kad jei net nebegali parašyti žodžio be klaidų, pats laikas griebti „Snickers“.

Kūrybiško darbo su „Google“ paieška rezultatai: nematoma pilis Žirmūnuose, surastas svajonių darbas ir išgelbėtos gyvybės
© DELFI

Ši reklama ne tik sulaukė daug dėmesio, bet sąlyginai buvo ir labai pigi, nes jos tikslas buvo ne paspaudimai, o parodymai. „Dirbę su „Google“ reklama žino – jei žmogus nespaudžia, jūs nemokate, o ten vos per dvi dienas buvo virš 500 tūkst. parodymų“, – pasakojo T. Varnas.

Tiesa, jis pridūrė, kad įprastai „Google“ politika draudžia reklamuotis raktažodžiais su klaidomis, tačiau šiuo atveju buvo dirbta su „Google“ atstovais, tad šis ribojimas buvo apeitas.

Paieškos rezultatai, gelbstintys gyvybes

Kūrybingas požiūris į darbą su SEO paieška gali padėti ir siekiant kur kas rimtesnių tikslų. Pavyzdžiui, vienas projektas, kurtas su pačiu „Google“, buvo nukreiptas į galimų ekstremistų deradikalizavimą. Čia galėjo būti daugybė įvairių atvejų – nepilnametės, pabėgusios nuo tėvų, keliaujančios į sekso džihadą, Artimuosiuose Rytuose gyvenantys paaugliai, prisižiūrėję Islamo valstybės platinamų video, kad Amerika yra blogis ir reikia prieš ją kovoti ir pan.

„Šis didžiulės sėkmės susilaukęs projektas vyko keletą mėnesių, buvo sudėliotos didelės instrukcijos, ką daryti, kaip nustatyti vartotojo intenciją paieškoje, kaip suprasti, ar tai yra ekstremistinis požiūris, kaip eliminuoti netikras paieškas, suprasti, kas šiaip domisi Islamo valstybe, gal nori pasižiūrėti, kaip kažkas šaudo, o kas iš tikrųjų turi pakartotinį poreikį vartoti ekstremistinį turinį ir, tikėtina, gali radikalizuotis“, – pasakojo T. Varnas.

Tokie žmonės būdavo nukreipiami į tam tikrus iš anksto sudarytus „Youtube“ grojaraščius, kur jiems būdavo rodomi visai kitokie video, nei tie, kokius apie save rodo Islamo valstybė. Rezultatai buvo puikūs – paspaudimų buvo apie 300 tūkst., o bendras peržiūrėtas laikas viršijo 500 tūkst. valandų. „Vadinasi, vienas paspaudimas reiškė virš valandos suvartoto turinio“, – skaičiavo T. Varnas.

Vėliau dar vienas niujorkietis, pasinaudodamas šiam atvejui sukurtu „Google“ veiksmų planu, sukūrė dar vieną reikšmingą kampaniją, padedančią sustabdyti žmones, galvojančius apie savižudybę.

Garsusis San Francisko Aukso vartų tiltas yra žinomas ne tik dėl savo įspūdingo vaizdo, bet ir dėl liūdnos priežasties – jis yra antroje vietoje pasaulyje iš visų vietų, kurias pasirenka su gyvenimu nusprendę atsisveikinti žmonės.

SEO specialistas Patrickas Berlinquette žinojo, kad daugelis žmonių bent trumpai apie kažką susimąstę čiumpa savo išmaniuosius telefonus ir ieško juose atsakymų. „Jis žinojo, kad beveik visada tokiais atvejais žmonės matys reklamas. Jo klausimas buvo, ar žinutė gali išgelbėti gyvybę“, – pasakojo T. Varnas.

Tad ką padarė Patrickas, jis sukūrė tinklapius, per kuriuos vartotojus buvo galima nukreipti į psichologinės pagalbos linijas. Kadangi neturėjo didelio biudžeto – tokias reklamas rodė tik tiems, kurie fiziškai buvo netoliese aplink tiltą. Kampanija sulaukė didžiulės sėkmės – ant reklamų spaudė maždaug vienas iš trijų/keturių žmonių, daug iš jų ir paskambino. Vėliau jis bandė panašų principą pritaikyti ir kampanijai, skirtai išvengti masinių šaudymų mokyklose, identifikuojant, kas domisi, kokius ginklus pirkti, kaip šaudyti ir pan.

„Šiuo atveju konversijos rodiklis buvo mažesnis, nes tokie žmonės apskritai nelinkę kalbėtis, bet irgi buvo skambučių. Tad jei Patrickas sugebėjo išgelbėti bent vieną gyvybę ir išvengti masinių šaudymų, jis vertas aplodismentų...“, – kalbėjo T. Varnas.

Baigdamas savo pranešimą, T. Varnas paragino pagalvoti apie tai, ką galima padaryti Lietuvoje, ir žadėjo savo jėgomis taip pat prisidėti, jei bus įgyvendinamos kampanijos, orientuotos į vienišus senelius, smurtą patiriančius vaikus, žmones, galvojančius apie savižudybes ir pan.

Jis svarstė, gal galima rasti būdų kaip bendradarbiauti su „Google“ ir pasinaudoti jų pagalba. T. Varnas pastebėjo, kad dabar nuo 3 centų iki 1 euro reikia mokėti net už tokius raktažodžius kaip „aš nebenoriu gyventi“, „aš patiriu smurtą“, „mane muša“ ir pan.

„Didelė mano pagarba tuesi.lt, kurie moka pinigus ir turi savo reklamas, bet jos atsiranda gal tik kas dešimtą kartą guglinant – tai reiškia ribotą biudžetą. Gal galima ir Lietuvoje rasti būdų, kaip tokį funkcionalumą įgyvendinti nemokamai“, – svarstė jis, sakydamas, kad Amerikoje tai jau yra įgyvendinta ir tam tikrais raktažodžiais yra aktyvuojama funkcija, kad pradedami rodyti pagalbos numeriai.

M360