Visgi vietos tobulėjimui taip pat netrūksta. Neretai savo rezultatus lyginame su Estija, o ir šiuo atveju kaimynai reitinge jau antrus metus iš eilės išsilaiko geriausiųjų 10-tuke. Šiais metais Estija buvo įvertinta kaip 6 geriausia besivystanti startuolių ekosistema pasaulyje. Galima teigti, jog Estija pereina į kokybinę startuolių ekosistemos fazę, kurioje ne tik aktyviai kuriasi nauji startuoliai, bet ir nemaža jų dalis išauga į sėkmingai ilgą laiką veikiančias tarptautines įmones.
Lietuvos startuolių ekosistema vis dar yra pereinamajame etape, kurio metu turės įrodyti, jog yra puiki vieta ne tik kurtis, bet ir sėkmingai augti startuoliams, ir tokiu būdu dar labiau sustiprinti savo pozicijas itin konkurencingame startuolių ekosistemų žemėlapyje.
Didelė konkurencija ir Lietuvos startuolių ekosistemos iššūkiai
Lietuva konkuruoja dėl startuolių dėmesio ne vien tik Baltijos šalių regione, bet ir visoje Europoje. Europa šiuo metu deda itin daug pastangų, kad savo technologiniais pasiekimais prisivytų lyderiaujančias JAV. Šių pastangų dėka atsirado daug naujų startuolių ekosistemų, kurios bando išsiskirti iš kitų.
Tai patvirtina ir „Startup Genome“ sudarytas reitingas, kuriame tarp 100 geriausių besivystančių ekosistemų buvo įtraukti net 38 skirtingi Europos miestai arba valstybės. Tai didelis skaičius tokiam globaliu mastu nedideliam žemynui, kuriame tegyvena 700 mln. žmonių. Palyginimui, į šį reitingą buvo įtraukta tik 18 Azijos miestų, nors čia gyvena net 4,5 mlrd. gyventojų.
Nedideliu geografiniu atstumu išsidėsčius daugybei startuolių ekosistemų išsivystė didelė talentų trūkumo problema. Europa ženkliai atsilieka nuo Azijos ir Afrikos kontinentų pagal talentų, turinčių inžinerinį išsilavinimą ar antreprenerystės patirties, prieinamumą. Lietuva ir Estija taip pat pagal šį rodiklį sulaukė tik minimalaus įvertinimo. Akivaizdu, jog senėjant visuomenei ir mažėjant Lietuvos populiacijai talentų stygius gali stabdyti ir technologijų sektoriaus plėtrą.
Kitas rodiklis, pagal kurį Lietuva atsilieka nuo visos Europos, tai startuolių veikimas (angl. performance). Nors Lietuva ir gali pasigirti dideliu startuolių skaičiumi (šiuo metu „Startup Lithuania“ duomenimis jų yra daugiau nei 1000), tačiau atsiliekame pagal sėkmingai veikiančių startuolių skaičių, kuris yra svarbiausias tvariai ir efektyviai funkcionuojančios startuolių ekosistemos rodiklis. Pagal šį rodiklį Estija jau kelis metus iš eilės ženkliai lenkia Lietuvą.
Tai atsispindi ir bendrame pritrauktų investicijų skaičiuje. Pavyzdžiui, per pastaruosius 2,5 metų (būtent toks laiko tarpas buvo vertinamas sudarinėjant reitingą) Lietuvos startuoliai pritraukė 631 mln. eurų investicijų, tuo tarpu Estijoje šis rodiklis siekė 1,55 mlrd. eurų. Kitas iliustratyvus Estijos sėkmės pavyzdys yra tai, kad Estija šiuo metu turi net 9 vienaragius. Tuo tarpu mes vis dar nekantriai laukiame, kol antrasis startuolis peržengs 1 mlrd. JAV dolerių įmonės vertinimo ribą.
Siekiant pereiti į kokybinę startuolių ekosistemos brandos fazę, būtina užtikrinti nuolatinį dviejų svarbiausių resursų – talentų ir investicijų – prieinamumą, kurie leidžia vystyti naujus produktus, užtikrina sklandžią įmonių plėtrą bei drauge didina visos startuolių ekosistemos žinomumą. Tačiau dėl jų varžosi visi regionai, todėl reikia pradėti įgyvendinti tokią startuolių ekosistemos vystymo strategiją, kuri nedidelei valstybei kaip Lietuva leistų išsiskirti iš kitų Europos bei pasaulio regionų.
Savojo išskirtinumo paieškose
Būtina atsižvelgti į tai, kokias galimybes gali pasiūlyti mūsų inovacijų ekosistema, kuri apima ne tik startuolius, bet ir aukštąsias mokyklas, technologijų centrus, vidutines įmones bei stambųjį verslą. Ilgą laiką didelė dalis Europos, taip pat ir Lietuva, bandė pakartoti Silicio Slėnio sėkmę ir kurti startuolius tose pačiose srityse, kuriose jau kuris laikas dominavo stiprūs žaidėjai iš JAV. Tai skatino daryti ir regione įsikūrę inkubatoriai bei privatūs investuotojai, kurie dažniausiai pasirinkdavo investuoti į startuolius, kurie JAV investuotojams atnešdavo didžiausią grąžą.
Pasaulinio duomenų apie startuolius ir technologijų ekosistemas tiekėjo Dealroom duomenimis Lietuvoje iki šiol pagal pritrauktų investicijų skaičių dominuoja rinkodaros, adtech, skaitmeninės medijos startuoliai. Tai yra tie sub-sektoriai, kuriuose jau daugiau nei dešimtmetį lyderiauja JAV startuoliai, o Europoje išsivystė tik nedidelė dalis globaliu mastu žinomų šių sričių startuolių.
Minėtų technologijų bumas prasidėjo maždaug 2008 m., kai pradėjo populiarėti socialiniai tinklai bei platformos, apjungiančios įvairių tipų prekes ar paslaugas. Startup Genome duomenimis 2016-2021 m. būtent e-komercijos ir skaitmeninės medijos sub-sektoriai augo lėčiausiai iš visų technologinių sektorių. Akivaizdu, jog šioje nišoje kova yra pralaimėta, todėl būtina sutelkti dėmesį į sritis, kuriose Lietuva galėtų šoktelėti į priekį išnaudodama savo stipriąsias puses, o ne bandyti pasivyti srityse, kuriose jau dominuoja kitos šalys ar regionai.
Lietuvos stiprybėmis paremtas startuolių ekosistemos identitetas
Regiono stiprybių nustatymas ir jų išnaudojimas yra vienas iš efektyviausių svertų, kuriuo turi naudotis politikos formuotojai ir startuolių ekosistemų kūrėjai. Jokia maža startuolių ekosistema negali apimti visų sektorių ir sėkmingai veikti konkuruodama su tokiomis vietomis kaip Silicio slėnis, Londonas, Berlynas ar Niujorkas. Tačiau mažesni regionai gali tapti konkrečių sub-sektorių kompetencijų centrais ir išnaudoti šį pranašumą konkurencinėje kovoje.
Lietuva per pastaruosius 5 metus pradėjo įgyvendinti šią strategiją tapdama vienu pagrindinių finansinių technologijų (fintech) startuolių traukos tašku. Į šios srities ekosistemą dėmesį atkreipė ir užsienio apžvalgininkai bei investuotojai ¬¬– Lietuva rikiuojasi 10 vietoje Global Fintech reitinge. O per 2015-2021 m. Lietuvos fintech startuoliai sulaukė net 69 raundų investicijų (3 vieta tarp visų subsektorių).
Šalia finansinių technologijų sub-sektoriaus galima būtų pasidairyti ir dar vieno ar kelių perspektyvių sub-sektorių, kurie padėtų išnaudoti stipriąsias Lietuvos inovacijų ekosistemos puses. Kaip vieną iš Lietuvos stiprybių būtų galima įvardinti stiprią inžinerinę pramonę, kuri sudaro didelę Lietuvos ekonomikos dalį. Taip pat ES darbotvarkėje šiuo metu dominuoja skaitmeninimo klausimai, todėl startuoliams tai yra puikus metas pradėti aktyvesnį bendradarbiavimą su šios srities atstovais bei padėti jiems išnarplioti tradicinės pramonės problemas kuriant inovatyvius sprendimus. Programinės įrangos kūrimo kompetencijas sujungus su stipria pramonės ir inžinerijos sritimi bei darbuotojų žiniomis, atsivertų galimybės naujoms inovatyvioms partnerystėms.
Proveržio idėjų reikia ir netikėtose srityse
Panašias tendencijas galima dėlioti žvelgiant ir į perspektyviausių startuolių sub-sektorių reitingą. Startup Genome išskyrė 5 tokius startuolių sub-sektorius: agro-maisto technologijos, blokų grandinių technologijos, pažangi gamyba ir robotika, finansinės technologijos bei dirbtinis intelektas. Dauguma šių technologijų gali būti pritaikomos tradicinėje pramonėje, o agro-maisto pramonė yra tradicinės pramonės sritis.
Verta paminėti, jog būtent agro-maisto sub-sektoriaus startuoliai šiuo metu sudaro vos 2 proc. visos pasaulio startuolių rinkos, tad konkurencija čia yra gana maža. Tad pradėti vystyti ir pritaikyti agro-maisto technologijas, robotikos ar papildytos realybės sprendimus pramonei turėtų būti suinteresuoti daugelis startuolių. Būtent šiose srityse investuotojai žvalgosi proveržio idėjų.
Bendradarbiauti ir kartu vystyti inovatyvias technologijas yra pasiruošusius ir inžinerinės pramonės įmonės. Vienas to pavyzdžių yra Lietuvoje besikuriantys skaitmeninių inovacijų centrai, kurių šiuo metu yra net 11. Tarp jų yra ir jau minėtus perspektyviausius sub-sektorius atstovaujantys centrai.
Vienas iš pagrindinių šių centrų siekių yra remti startuolių, siūlančių skaitmeninius sprendimus skirtingiems pramonės sektoriams, kūrimąsi. Tai vieta, kurioje yra apjungiamos tarpsektorinės žinios, savo patirtimi dalijasi mokslo ir verslo atstovai bei startuoliams randami partneriai ir technologijos naujoms inovacijos išbandyti. Būtina išnaudoti šiuos resursus gerinant Lietuvos startuolių ekosistemos kokybę bei didinant jos žinomumą.
Konkrečių startuolių sub-sektorių pasirinkimas didina tos srities atstovų tankumą ekosistemoje bei skatina jų patirties ir idėjų sklaidą. Tuo tarpu bendradarbiavimas su vietinėmis inžinerinės pramonės įmonėmis ir jų problemų sprendimas padeda pradedantiesiems startuoliams kurti rinkoje paklausius sprendimus ir išnaudoti esamas investicijų galimybes.
Sėkmingas vietinės ekosistemos išnaudojimas padeda pritraukti ir didesnius užsienio investuotojus bei brandžius startuolius, kurie taip pat norėtų pasinaudoti šalyje esančiomis galimybėmis. Tad pasirinkus skatinti vieną iš perspektyvių technologinių sektorių būtų galimą tikėtis, jog greitu metu kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėmis bendradarbiauti pradės ir būsimasis Lietuvos vienaragis.
Tautvydas Pipiras yra Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas.
