Degina kalorijas ir gamina bei saugo energiją
„Tukas EV“ inžinierių kolektyvas iš Vilniaus ir Kauno, prieš dešimtmetį perdarinėjęs vidaus degimo varikliais varomus automobilius į elektromobilius, grįžo į kūrybinį procesą ir pristatė tvarų energijos kaupiklį „HR Bank“, kuris gali veikti ir kaip treniruoklis – dviratis, nuo mynimo įkraunantis bateriją. Įrenginys nuo nulio sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Įmonės kolektyvas savo biure Vilniuje kūrė dizainą, efektyviai veikiantį generatorių, bateriją, valdiklius bei prietaiso programinę įrangą.
Dviratis turi vieną pavarą, bet galima reguliuoti pasipriešinimą ir įvairias kalnų simuliacijas. Žmogus mindamas gali generuoti 50-300 vatų galią, o to pakanka, kad per 15 minučių mynimo būtų galima nuo 0 iki 100 proc. įkrauti išmaniojo telefono bateriją, o per valandą – nešiojamą kompiuterį. Kūrėjai sako, kad sportininkai šiuo treniruokliu galėtų sugeneruoti net virš 500 W.
Pagaminta energija keliauja į 2 kWh talpos bateriją, iš kurios galima maitinti bet kokius buitinius prietaisus iki 3 kW galios. Visiškai įkrautas dviratis gali dvi dienas išmaitinti televizorių, tris dienas – šaldytuvą ar įkrauti daugybę smulkesnių kasdien naudojamų įrenginių. Šį prietaisą taip pat galima įkrauti iš tinklo ar nuo mobilios saulės baterijos, pastatytos, pavyzdžiui, balkone, ir naudoti kaip energijos kaupiklį.
Sugrįžo po kūrybinės pertraukos
Ši įmonė – naujokai elektronikos prietaisų kūrime. Ta pati inžinierių kompanija dar 2010-aisiais pristatė pirmąjį lietuvišką elektromobilį „JonElis“, kuriame kolektyvas demonstravo savo vidaus degimo varikliu varomo automobilio perdarymo į elektromobilį technologiją. Po kelių metų jie iš įprasto antrosios kartos „Toyota Prius“ pagamino įkraunamą hibridą, kuris 100 km kelio naudojo pusantro litro benzino. „JonElis“ susilaukė daug susidomėjjimo, tačiau lietuviai elektrifikuotis dar nedrįso, o galiausiai savo elektromobilius pradėjo pristatinėti ir didieji gamintojai.
„Kai elektromobilių rinkoje pasirodė didieji gamintojai, supratom, kad ne toje žaidimų aikštelėje žaidėme. Tie projektai valgė pinigus, bet naudos nenešė“, – kompanijos istoriją pasakojo vadovas Jonas Navickas.
Suvalgytus pinigus reikėjo vėl uždirbti, tad Jonas kartu su bendražygiais susikoncentravo į logistikos verslą. Per mažiau nei dešimtmetį užaugino sėkmingą „Green Express“ įmonę ir sukaupus pakankamai kapitalo, inžinieriams vėl atsirado galimybė imtis kūrybinių idėjų įgyvendinimo.
„Uždirbtą pelną investuojame ne į prabangius automobilius, o norime sukurti kažką gero ir prasmingo“, – nusišypsojo J. Navickas.
Idėja gimė karo ir stichijų akivaizdoje
Visa inžinierių komanda nuo 2018-ųjų dirba prie vieno unikalaus elektrinio transporto projekto, tačiau jo pristatymas numatytas 2024 metais ir kol kas visa informacija laikoma paslapty. O ekologiško ir nuo nieko nepriklausomo energijos kaupiklio idėja gimė praėjusiais metais, Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
„Kai prasidėjo Ukrainos infrastruktūros bombardavimas, mane tiesiog sukrėtė vaizdas, kai žmonės į vieną prailgintuvą jungia kitą, trečią, sėdi tarp tų raizginių ir krauna telefonus, nes informacija jiems yra labai svarbi. Galvojau, kad kai kuriais atvejais žmogus neturi galimybės įsikrauti įrenginių ir nuo nežinios kraustosi iš proto. Pagalvojau, kad būtų galima naudingai minti pedalus ir susigeneruoti tos elektros“, – apie tai, kaip gimė idėja papasakojo inžinierius.
Jis atkreipė dėmesį ir į Italiją, kurios šiaurinį regioną šiemet buvo užlieję potvyniai, ir ištisi kaimeliai sėdėjo be elektros energijos. Taigi kol nėra elektros iš tinklo, galima pasinaudoti galimybe tiesiog minti pedalus.
Taip pat dviračio kūrėjas juokiasi, kad jo vaikai vakarais turi per daug energijos, todėl norėjosi ją kur nors naudingai padėti, ir dviratis tam puikiai tinka. Juk yra paskatinimas – įkrautas telefonas ar kompiuteris!
Viską kūrė ir gamino patys
Per vieną savaitgalį kartu su industrinio dizaino specialistu Luku Avėnu Jonas padarė pirmuosius eskizus ir pirmadienio rytą pristatė inžinierių komandai. Ši idėja visus labai įkvėpė ir patyręs kolektyvas ėmėsi darbo. Kūrė, konstravo, laužė, keitė vieną prototipą po kito, ieškodami geriausių technologinių sprendimų.
„Pavyzdžiui, suprojektuoti generatorių, kurį sukant gamintųsi elektra, labai paprasta, tačiau padaryti, kad jis dirbtų efektyviai ir kiek įmanoma tyliau, – jau reikia pastangų“, - pavyzdį, kad kokybiško gaminio kūrybos procesas užtrunka, pateikė Jonas Navickas.
Generatorių jie sukonstravo patys, prie jo dirbo jungtinė Vilniaus ir Kauno inžinierių komanda. Patys projektavo ir konstravo pagrindinį baterijos bloką, jo valdymo sistemą ir visas gaminio dalis – pradedant rėmu ir baigiant vaikiška sėdyne. Įmonė iš išorės tiekėjų perka tik atskiras baterijų celes, kurias vėliau sudeda į lietuvišką 2 kWh baterijos bloką.
„Pirminis planas buvo naudoti 1,2 kWh bateriją, bet sugebėjome sutalpinti 2 KWh. Tai čia kaip ir su automobilių gamintojais, kurie kuria automobilį 1,5 litro varikliu, bet galiausiai vis vien įdeda 3 litrų motorą, nes su juo smagiau važiuoti“, – apie projektą su šypsena administracijos vadovas Aurelijus Jaškulis. „1,2 kWh baterijos tokiam daiktui būtų pilnai pakakę, bet mes norėjome padaryti jį pakankamai galingą, kad būtų galima prijungti bet kokį buitinį įrenginį iki 3 kW galios“.
Lietuvių sukurta baterija atitiko griežčiausius Europos Sąjungos reikalavimus saugumo bandymuose ir buvo sertifikuota. Dviratis net po 1000 pilnų pakrovimo-iškrovimo ciklų vis dar išlaiko daugiau nei 80 procentų savo pirminės energijos talpos.
Nebūtina minti, norint papildyti energijos kaupiklį – jį galima įkrauti tiek iš buitinio lizdo, tiek, pavyzdžiui, iš mobilios saulės elektrinės balkone arba važiuojant automobiliu kelionėje.
Pagamintas iš tvarių medžiagų
Į tvarumą orientuotas treniruoklis – energijos kaupiklis taip pat yra gaminamas iš tvarių medžiagų. Lietuviai iš suomių „Norsk Hydro ASA“ perka ekologišku būdu išgaunamą aliuminį, mediena apdailai perkama tik iš tarptautinės „Miško priežiūros tarybos“ asociacijos patvirtintų tiekėjų, o oda atkeliauja iš Italijos.
Lietuviai sako, kad nenori gaminti greitai pasenstančių daiktų, todėl siekia rinkai pateikti kokybišką produktą, kuris tarnautų ilgai. Dauguma dviračio komponentų yra nesunkiai remontuojami ar keičiami.
Toli gražu ne paskutinėje vietoje buvo ir prietaiso dizainas. Visuomet linksmai nusiteikę inžinieriai juokavo, kad jei kam nors šis dviratis nusibos, tegu tai būna gražiu interjero akcentu ar brangia drabužių kabykla. O jei tiesiog nusibostų įrenginio dizainas, lietuviai dviratį sukūrė taip, kad būtų galima lengvai keisti išorines dalis.
Dviračio ergonomiškas dizainas pasižymi plačiomis reguliavimo galimybėmis. Didele amplitude galima kaitalioti sėdynės, vairo kampo, aukščio padėtį, galima reguliuoti pedalus, ant vairo sumontuoti stalą darbui, arba pridėti vaikišką kėdutę.
