Besiverčiantys individualia veikla pagal pažymą (IV) šiuo metu valstybei ir socialinio draudimo įmokoms atriekia apie 22,7-29,7 proc. nuo gautų apmokestinamųjų pajamų, priklausomai nuo jų dydžio.
Finansų ministerijos pasiūlymas – mokėti 25-39 procentus, ir dar papildomai 5-7 procentus, jei pajamos labai didelės, paskelbta pristatant mokesčių reformą. Mainais būtų gaunamas nedarbo draudimas ir solidarumas su dirbančiais pagal darbo sutartį, nuo kurių valstybė „atriekia“ 26-41 proc. dalį mokesčiais ir įmokomis.
221 tūkstantis gyventojų – tiek individualios veiklos vykdytojų nors vienai dienai buvo šiemet balandžio 13 dieną, rodo VMI pateikti duomenys.
Ir mokesčių reformą palaikantys, ir prieštaraujantys ekspertai sutaria tik dėl vieno – tiek savarankiškai dirbančių, kiek yra dabar, Lietuvoje nebeliktų: jie išsibarstytų į kitas veiklas formas, pvz., steigtų UAB, kiti apskritai veiklą nutrauktų, treti imtų labiau taupyti ir rinktų čekius, „kad pelno nerodytų ar trauktųsi į šešėlį.
Tačiau kodėl tokia pati kepyklėlė turėtų mokėti kitokius mokesčius, pasirinkusi kitą veiklos formą, stebisi dabartimi mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas įsitikinęs – nieko keisti nereikia.
Didžiausią skausmą dėl reformos pajustų 4 procentai aukščiausių pajamų iš IV gavėjų, kuriems atitenka daugiau nei pusė viso uždarbio iš individualios veiklos – jiems mokesčiai augtų labiausiai.
VMI duomenys rodo, kad saujelė žmonių gauna didžiules pajamas
Milijardas eurų – visos apmokestinamosios pajamos (pelnas, atmetus išlaidas, arba 30 proc.), kurį uždirbo besiverčiantieji individualia veikla per 2021 metus. Tačiau labai nedidelė saujelė asmenų susižėrė didesniąją dalį šios sumos: pusė milijardo teko vos 8920 asmenų, o kita pusė – likusiems 194-iems tūkstančiams.
VMI duomenys rodo, kad didžioji dauguma IV vykdytojų tegauna pajamas iki 5000 eurų per metus – 157 932 asmenys uždirbo vidutiniškai po 906 eurus. O minėti 8920 asmenų uždirbo vidutiniškai po 56,45 tūkstančio eurų.
Tarp visų savarankiškai dirbančių daugiausia 10044 asmenys vertėsi pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla – uždirbo po 1,8 tūkst. eurų prieš mokesčius. 9184 asmenys vertėsi keleivinio sausumos transporto veikla, ir vidutiniškai kiekvienas uždirbo po 3,8 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi kirpėjai ir kiti grožio salonų specialistai – jų buvo 7500, deklaruotos apmokestinamosios pajamos siekė po 3,1 tūkst. eurų vidutiniškai. Panašios pajamos ir tolesnėse populiariausiose veiklose.
Ir IV vykdytojų, ir jų pajamų, kasmet daugėja. Palyginimui, 2019 m. IV deklaravo 165 tūkst. asmenys, jų pajamos siekė 651 mln. eurų.
Dubnikovas: vieni steigtų UAB, kiti „rinktų čekius, kad pelno nerodytų“
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pasisako prieš pokyčius ir manytų, kad nereikėtų keisti nusistovėjusios sistemos. Jei vis tik ji bus pakeista, jis tikėtųsi masinio mokesčių mokėtojų „migravimo“ per veiklos formas, ir ne tik Lietuvoje.
„Vienareikšmiškai judėjimas bus – mes matėme Europoje ne vieną kartą tokius veiksmus. Pavyzdys Estijoje – kai buvo pabandyta suvienodinti mokesčius, tokia veiklos forma praktiškai išnyko. Tai šis pajudėjimas bus keleriopas“, – vertina M. Dubnikovas.
Pirmiausia, anot M. Dubnikovo, dalis susitaikytų, bet imtų rinkti čekius, skaičiuoti tiksliai sąnaudas, kad atitinkamai susimažintų apmokestinamųjų pajamų (pelno) sumą.
„Jie pradės rinkti čekius, grubiai tariant. Nes nebelieka patogaus 30 procentų modelio, vietoje to nustatomi tik 20 proc. Iki šiol buvo patogu nieko nedaryt – susimokėjai atskaitęs 30 proc. ir eini toliau. Dabar sąnaudos išaugs, tai tiesiog rinks čekius ir stengsis nebeparodyti kažkokio pelno, bet jie liks individualioje veikloje“, – apžvelgia M. Dubnikovas.
Jis vertintų, kad tie žmonės, kurie iš individualios veiklos dabar gauna dideles pajamas, verčiau ims steigti uždarąsias akcines bendroves (UAB). Nebe mažąsias bendrijas (MB), kurios pastaruoju metu buvo populiaresnės, nes ir jų vadovams teks mokėti daugiau.
„MB gal nunykti labai stipriai. Tai persiregistruos į UAB. Bet problema bus tame, kad žmogus, kuris nesiekia tokių apimčių, bus priverstas apsiimti administraciniais veiksmais, kurie daug sudėtingesni: atsiranda apskaita, reikia buhalterio, skaičiuoti intensyviai mokesčius, teikti ataskaitas, mokėti atlyginimą“, – vardija M. Dubnikovas.
Yra dalis IV vykdytojų, kuriems tokia veikla „vos atsiperka“ – pakėlus reikšmingai mokesčius veikla nebeatsipirks, žmonės ją mes.
„Dalis žmonių, ypač gaunantys nedideles pajamas, galbūt nutrauks savo veiklą apskritai. Ypač, jei tai kažkokios epizodiškai kelis kartus metuose gaunamos pajamos – jiems bus per brangu tai daryti, paskatos nebeliks. Dalis pereis į šešėlį. Tiesiog atsiskaitys grynaisiais pinigais, neberegistruos veiklos ir tiek“, – įžvelgė M. Dubnikovas.
Dar jis įžvelgia grėsmę, kad dalis aukštos kvalifikacijos specialistų, pvz., programuotojai, gali persikraustyti kaip mokesčių rezidentai į kitas valstybes, toliau dirbdami iš Lietuvos.
„Nėra skirtumo, kur fiziškai kūnas sėdi, svarbu, kur reziduoji mokesčių mokėjimo atžvilgiu. Vienareikšmiškai manau, kad rinkoje atsiras parduodamos paslaugos, kur bus siūloma registruotis vienur ar kitur, ir tokiu būdu mokesčių mokėjimo atžvilgiu migruoti ir sutaupyti.
Žinomai, tai bus aktualu tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Nors reforma deklaruoja, kad siekia socialinio teisingumo, bus pasiekti visiškai kiti rezultatai. Tie, kurie neišgali migruoti, gauna mažas pajamas, mokės didesnius mokesčius, jie bus nuskriausti labiausiai. Tie, kas gali migruoti, jie ir migruos“, – vertino M. Dubnikovas.
Jis įsitikinęs, kad mokesčių suvienodėjimas su darbo santykiais reikš, kad individuali veikla kaip veiklos forma praktiškai „bus sunaikinta“.
„Finansų ministerija įdomiai įsivaizduoja individualios veiklos vykdytojus – žiūri į didžiausių pajamų gavėjus ir bando pritaikyti tą patį kurpalių visiems. Reikia suprasti, kad didelė dalis IV vykdytojų yra žmonės, kurie turi darbo santykius, jie užsiima papildoma veikla, kurią lengva įforminti ir tokiu būdu susimokėti mokesčius. Kitu būdu tą padaryti yra ganėtinai sudėtinga“, – apgailestavo M. Dubnikovas.
Nemato problemos: neturėtų būti skirtumo, kaip įforminta kepyklėlė
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas šiuo požiūriu M. Dubnikovui pritaria, tačiau tame matytų ne problemą, o naudą.
„Jeigu reforma įvyks taip, kaip siūloma, didelio skirtumo neliks ir tada, manau, žmonės tikrai turėtų gal tos individualios veiklos atsisakyti. Nes jie dažnai net nesuvokia, kad jie prisiima didžiulę riziką – vykdantis individualią veiklą, jei kažką padarė negerai, prieš užsakovus ar tiekėjus būtų atsakingas visu savo turtu“, – paaiškina K. Lisauskas.
Jis palygino – įsivaizduokite kelias tokias pačias kepyklėles, ar logiška, kad pasirinkus skirtingą veiklos formą, mokesčiai kardinaliai skirtųsi.
„Jei jos kepa ir pardavinėja bandeles, o viena yra įsteigta kaip MB, kita kaip UAB, o šalia yra ir veikianti individualios veiklos pagrindu, na akivaizdu, kad sistemoje yra kažkas visiškai negerai, jei identišką veiklą vykdantis verslas gali būti apmokestinamas dvigubu skirtumu“, – vertina K. Lisauskas.
Jis įsitikinęs, kad neturėtų būti skirtumo, kokia veiklos forma – mokesčiai turėtų būti taikomi visiems vienodi.
„Jei reforma įvyktų, skirtumai liktų nedideli. Vis dar šiek tiek mažiau mokėtų individualią veiklą vykdantys asmenys, tuomet šioks toks skirtumėlis liktų tarp MB ir UAB, bet skirtumai nebebūtų dideli. Rekomenduočiau veiklos formą rinktis pagal tai, kas svarbu jūsų verslui, jūsų gyvenimui, o ne pagal tai, kokie mokesčiai“, – pabrėžia K. Lisauskas, palyginęs, kad verslų savininkai įmonėje turi tik ribotą atsakomybę.
K. Lisauskas pritaria, kad dalis dabartinių individualios veiklos vykdytojų gali „migruoti“ į steigiamas naujas įmones. Tačiau „mokestinį pabėgimą į užsienį“, anot jo, būtų galima kontroliuoti.
„Veikla užsienyje – lazda su dviem galais. Aišku, kol niekas nemato ir negaudo, tai daug ką galima padaryti, bet pagal įstatymus tai nepakanka tiesiog žmogui įsiregistruoti kurioje kitoje šalyje individualią veiklą ir dirbti kaip dirbo.
Pagal visą tarptautinę praktiką ir sutartis, reikia žiūrėti, kur žmogus daugiausia vykdo tą veiklą. 100 proc. žmogui reikėtų registruotis ir mokėti mokesčius pagal vyraujančią veiklos vykdymo vietą, kas reikštų, kad fiziškai iš Lietuvos nepabėgęs, tu taip lengvai nuo apmokestinimo nepabėgsi“, – vertino K. Lisauskas.
Tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai daugėjo mažųjų bendrijų, leidžiančių vadovams mokėti mažesnius mokesčius, anot jo, irgi parodo, „kad kažkas yra negerai“.
„Dalyviai ir direktorius moka mažesnius mokesčius, mažesnes „Sodros“ įmokas, nei jie mokėtų turėdami UAB – tai vėlgi, ar tai būtų kepyklėlės, ar restoranai, ar bet koks kitas verslas, na akivaizdu, kad kažkodėl dirbtinai sukurtos mokestinės paskatos leidžia iškreipti konkurenciją. Ekonominio pagrindimo šiam skirtumui nėra jokio“, – vertina K. Lisauskas.
Ką pats K. Lisauskas mokesčių sistemoje keistų?
„Vienas labai paprastas dalykas, ką būtų galima padaryti ir jis eliminuotų labai daug ginčų bei klausimų: tikrai yra pasaulyje tokių sistemų, kiek žmogus per metus gavo pajamų, nesvarbu iš kokių šaltinių, nesvarbu, pagal kokias sutartis, nesvarbu, ar jis pensininkas ar dar kažkas – viską sudedi į vieną krepšelį ir tada apmokestini tam tikra progresine skale, kuri tai visuomenei yra priimtina. Būtų paprasčiausias būdas baigti daugybę diskusijų, nes tada būtų visiškai aišku, kad visiems absoliučiai sąlygos yra vienodos“, – vertino mokesčių ekspertas.
Jis nepritartų, kad reikėtų mažinti veiklos formų skaičių: „Jų gali būti nors ir milijonas, tiesiog svarbu, kad mokesčių sistema neatsisuktų į formą“.
Pvz., dabar dirbantiesiems pagal darbo sutartis galioja mokesčių lengvata vienokia – neapmokestinamasis pajamų dydis arba NPD, dirbantiems pagal IV – kitokia, vadinamasis pajamų mokesčio kreditas, mokesčių administratoriui reikia administruoti atskiras sistemas, o tai nėra efektyvu, apibendrino ekspertas.
Dubnikovas mano, kad „vienas kurpalius“ neįmanomas: nieko keisti nereikia
LVK viceprezidentas siūlytų visiškai nieko nekeisti individualios veiklos apmokestinime.
„Lengva pasidėjus skaičiuotuvą linijiniu būdu suskaičiuoti, kiek čia dabar surinksime daugiau mokesčių. Bet reikia atsižvelgti, kad visa mokesčių reforma yra tik apie 200 mln. eurų, kas biudžetui yra šiek tiek virš procento. Tai klausimas – kam tiek erzinti žmones, norint surinkti į biudžetą papildomai vos daugiau nei procentą“, – stebisi M. Dubnikovas.
Anot jo, ekonomika veikia, rezultatai geri, mokesčių sistema nusistovėjusi ir dauguma prie jos įpratę.
„Dabar vienodas apmokestinmas neįmanomas dėl vienos priežasties – dėl to, kad darbo santykiai yra be kapitalo rizikos, tai yra, žmogus atėjęs nerizikuoja savo kapitalu. Žmogus, kuris turi UAB, rizikuoja savo kapitalu, bet ta atsakomybė yra ribota. Tuo tarpu individualioje veikloje jis rizikuoja netgi visu savo turtu.
Tai kaip bežiūrėtume, apmokestinimas vis tiktai turėtų būti skirtingas. Dar nepamirškime, kad UAB atvejų dividendai apmokestinami jau sumokėjus pelno mokestį – ir čia vienodai suvesti nepavyks“, – palygino M. Dubnikovas.
O ką gi jis siūlytų keisti?
„Kartais geras sprendimas yra nieko nedaryti. Nieko nedarymas irgi yra vertybė. <...> Kartais geriau padiskutuoti kelis metus, ir tada gauti kažkokį geresnį rezultatą. Nes šiai mokesčių reformai diskusijos, akivaizdu, reikia, ir tai nėra nei trijų savaičių, nei trijų mėnesių klausimas. Prisiminkite, kiek laiko aršios diskusijos vyko dėl Darbo kodekso (DK). Bet galiausiai visi susitarė ir šiandien DK veikia, niekam ranka nekyla nieko keisti“, – apibendrino M. Dubnikovas.
