Julius Činčikas, IT įmonės „Devbridge“ (priklausanti „Cognizant“ kompanijai), testavimo inžinierius, pajutęs, kad yra nuolatiniame komforte, nusprendė, kad metas imtis iššūkio – po aštuonerių metų darbo geležinkelių ir kelių priežiūros įmonėse, jis pradėjo ieškoti ir atrado savo naują profesinį kelią IT sektoriuje.
Užsibūdavo komforto zonoje
J. Činčikas po mokyklos baigimo svarstė apie kelias studijų kryptis, tačiau galiausiai pasirinko kelių ir geležinkelių inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.
„Būtinai norėjau susieti studijų metu įgytas žinias su darbu tiesiogiai, todėl dirbau geležinkelių, o vėliau ir kelių priežiūros įmonėse. Ten praleidau 8 metus ir užėmiau įvairias pozicijas – nuo kelio darbininko iki inžinieriaus, tad pasirinktą pirmąją specialybę mačiau ir išbandžiau iš įvairių perspektyvų, susipažinau su daug įdomių žmonių ir įgijau naudingų įgūdžių, tačiau to man nebuvo gana“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, dvejonių dėl pasirinktos specialybės buvo kilę dirbant tiek geležinkelių, tiek kelių priežiūros įmonėse. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, jog nesunkiai vis patekdavo į komforto zoną ir tuomet tobulėjimas gerokai sulėtėdavo. Kita priežastis buvo nuolat galvoje besisukanti mintis išbandyti save IT srityje.
Pirmieji žingsniai
Žinoma, visuomet imantis tokių kardinalių pokyčių, labai svarbus ir artimųjų palaikymas.
„Savo aplinkai komunikavau, jog tuometiniam darbe „užsisėdėjau“ ir noriu pokyčių, augimo, naujų vėjų – dėl to sulaukiau visapusiško artimų žmonių palaikymo, o man teko sugalvoti, kur tiksliai noriu save realizuoti ir to siekti“, – kalba jis.
„Pirmiausia nusprendžiau mokytis savarankiškai, vėliau bandžiau rasti praktiką tiek tuometiniame darbe, tiek kitose įmonėse, bet paieškos buvo bevaisės. Paieškoms trukdė ir išsilavinimo IT srityje neturėjimas, tačiau vėl studijuoti universitete kelis metus pasirodė per ilgas bei neefektyvus procesas, tad toliau ieškojau būdų kaip pakeisti karjerą kuo greičiau. Bandydamas atrasti daug įvairių akademijų, kursų bei mokyklų, pasirinkau tuo metu artimiausius programinės įrangos testuotojo mokymus TECHIN mokykloje. Mokslai truko devynis mėnesius, tačiau dar besimokydamas vėl bandžiau ieškoti naujos darbo vietos ir sėkmingai įsidarbinau vienoje iš IT įmonių. Neilgai ten padirbus, gavau rekomendaciją iš vieno dabartinės darbovietės darbuotojo ir jau netrukus darbavausi šioje įmonėje. Per trumpą laiką čia panaudojau jau turimas žinias bei išmokau naujų dalykų, turėjau galimybę dirbti prie didelio projekto ir, nepaisant jo kompleksiškumo, pamačiau kaip lanksčiai ir efektyviai gali veikti komandos vidaus bei įmonės procesai“, – kalba J. Činčikas.
Visada yra atsarginis variantas
Julius pripažįsta – pokyčiai lengvai nevyksta – sunkiausia buvo išlaikyti motyvaciją keičiant profesiją jau turint ilgametę patirtį tuometinėje srityje – išbraukti aštuonerius metus darbo patirties ir pradėti nuo nulio.
„Visgi keisti profesiją buvau tvirtai apsisprendęs, todėl didelių dvejonių nebuvo, o jei jų ir kyla – juk visuomet yra ir atsarginis variantas – grįžti dirbti į sritį, iš kurios persikvalifikavai“, – teigia specialistas.
Anot jo, jeigu tektų dar kartą persikvalifikuoti, stengtųsi tai padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, nes kuo ilgiau nematomas rezultatas, tuo labiau krenta motyvacija.
„Taip pat neturėčiau lūkesčio, jog ką tik persikvalifikavęs ir neturėdamas jokios patirties turiu gerai uždirbti. Keista prisiminti savo pirmąjį darbo pokalbį IT sektoriuje, kuriame pasakiau, jog noriu uždirbti ne mažiau nei uždirbu tuometinėje įmonėje. Dabar atrodo natūralu, jog persikvalifikavus kurį laiką greičiausiai tektų dirbti už mažesnį atlygį. Ir to bijoti nereikėtų, nes atlygis kyla priklausomai nuo patirties ir įdėto darbo“, – atvirai dalijasi inžinierius.
Visgi dabar savo sprendimu persikvalifikuoti jis labiau nei patenkintas – šiame sektoriuje atrado tai, ko ieškojo – nuolatinį asmeninį bei profesinį tobulėjimą, dinamišką aplinką su žingeidžiais žmonėmis, lanksčias darbo sąlygas ir motyvuojantį darbo užmokestį.
„Jei vis dar svarstote, ar norite keisti profesiją – sakyčiau, jog vien mintys apie pokytį yra signalas, kad metas save išbandyti kitur – kitaip ši idėja net nebūtų šovusi į galvą. Patarčiau nedvejoti ir niekada nesustoti mokytis. „Devbridge“ siūlo nemokamą „Sourcery“ akademiją programuotojams ir testuotojams – tai vertinga proga per trumpą laiką gauti pagrindines žinias, panaudoti jas praktiškai bei pradėti dirbti IT srityje“, – pataria pašnekovas.
Pasiteisinę lūkesčiai
Šiuo metu pašnekovas dirba programinės įrangos testuotojo pozicijoje (angl. test engineer).
Pasak jo, darbo dienomis nuobodžiauti tikrai netenka – nuolat dalyvauja komandos susirinkimuose, kuriuose planuojamas bei analizuojamas tuo metu vykstančio projekto progresas, teikia įžvalgas, rekomendacijas būsimam produktui ar vidiniams procesams gerinti, ieško spragų programinėje įrangoje, kliento reikalavimuose, rašo automatinius testus ir kitais būdais užtikrina patogų, sklandų bei kokybišką programinės įrangos vartotojo patirtį.
Dabar jis dirba prie projekto, kuris skirtas Amerikos rinkai. Tikslas yra padėti įmonėms pateikti savo finansinius rodiklius programinei įrangai suprantamais ir susistemintais, atitinkančiais tarptautinius standartus duomenimis.
„Rinkdamasis IT sritį turėjau lūkestį, jog čia bus dinamiška ir plati sritis su daug perspektyvų. Lūkesčiai buvo pateisinti – čia nuolat turi mokytis – visada atsiras naujų dalykų bei įrankių, darbas nebus monotoniškas, o turint bendra supratimą apie procesus ir konkrečios IT srities žinias galima save išbandyti ir kitose rolėse (pavyzdžiui, ne tik testuotojas, bet ir programuotojas, duomenų analitikas, dizaineris, produkto vadovas ir kt.)“, – apibendrina jis.
