Šimtukininkė Ieva Nagytė prisimena, kad visada gerai mokėsi, tačiau apie šimtukus niekada negalvojo.

„Buvau auklėjama tokiu požiūriu, kad iš savo pusės padaryčiau viską, ką galiu geriausio. Visada buvau pasiruošusi atsiskaitymams, vien dėl to, kad žinočiau, jog padariau viską, ką galėjau ir nereikės gailėtis, kad kažko pritrūko iš mano pusės“, – pasakoja I. Nagytė.

Ji pamena, kad su tokiu požiūriu keliavo ir į brandos egzaminus, tačiau, skirtingai nei jos bendramoksliams, egzaminų sesija jai kėlė mažiau streso.