Žiūri kaip į hobį
Beno šeimoje visada tvyrojo IT atmosfera – jo tėvas turi savo programavimo paslaugas teikiančią įmonę, be to, vyresnis brolis taip pat siekė programuotojo karjeros.
„Tad su IT turėjau progos susipažinti nuo mažų dienų. Programavimas buvo tai, kas lepino mano kūrybinę pusę, galimybė kurti programas, žaidimus, įgyvendinti savo įdėjas ir mintis kodo eilutėse – nuo to ir prasidėjo mano aistringas požiūris į šią profesiją“, – teigia jis.
Šiuo metu jis užima programuotojo bei techninio projekto vadovo pareigas, kurio atsakomybės nebeapsiriboja kodo rašymų, o apima viso projekto įgyvendinimą.
„Karjeros niekada neplanavau ir neplanuoju – darau, kas man sekasi geriausiai – ir kasdien įgaunu patirties spręsti vis didesnes ir didesnes problemas, kas ir suteikia pagrindą mano karjeros kylimui“, – įsitikinęs pašnekovas.
Iki šiol – pirmoje darbovietėje
„Pradėję studijas Kauno technologijos universitete kartu su vaikystės draugu, pirmame kurse pastebėjome dvi įmones, kurios organizuoja pirmąsias akademijas programuotojams. Tuo metu tokių akademijų buvo dar tik pati pradžia“, – kalba IT ekspertas.
Anot jo, buvo galima rinktis arba nemokamą „Devbridge“ inicijuotą „Sourcery“ akademiją arba kitos įmonės kursus.
„Bandėme patekti į abi, bet kadangi užsiėmimai vyko vienu metu, teko rinktis, ir tuo metu laimėjo „Sourcery“. Akademijoje teko prisiliesti prie gana naujų ir tuo metu gana egzotiškų technologijų – NodeJS, NoSQL duombazės bei Javascript (be JQuery!)“, – įvardija B. Radzevičius.
Taip jis tapo vienas pirmųjų šios akademijos alumnų ir jau 20-ies metų pradėjo darbuotis IT įmonėje.
„Baigęs akademijos studijas, kaip vienas geriausių studentų, gavau pasiūlymą prisijungti prie komandos. Nesitikėjau gauti darbo pasiūlymo, nes mano pagrindinis tikslas buvo žinios ir tuo metu darbo net ir neieškojau, bet jį priėmiau ir niekada nepasigailėjau“, – teigia pašnekovas.
Karjera įmonėje prasidėjo nuo pirmojo laiptelio (junior) programuotojo pozicijoje. Tačiau nepraėjo 8-eri metai ir jis jau yra vienas iš jauniausių, taip greitai pasiekusių kone aukščiausią (principal) programuotojo poziciją.
„Didžiausią įtaką mano karjerai turėjo aistra tobulėjimui ir problemų sprendimui. Tai padeda visada ieškoti efektyvesnių būtų išspręsti esamas problemas. Į savo profesiją niekada nežiūrėjau kaip i darbą, labiau kaip į hobį, už kurį gaunu pinigus“, – įvardija jis.
Išdirbti tiek laiko vienoje įmonėje jam pavyksta dėl to, kad čia niekada netrūksta iššūkių, į kurius galėtų „suleisti nagus“, kas padeda niekada nesustoti tobulėti: „Niekada nesijaučiau, jog sustojau vietoje savo karjeros laiptuose, kas kartą išsprendus problemą – atsiranda nauja, įdomesnė bei sudėtingesnė, kurių vėl galėjau imtis – tai organizacijos indėlis. Tačiau neretai imtis didesnės problemos, privalai prisiimti ir didesnė atsakomybę arba imtis iniciatyvos – o tam turi turėti motyvacijos, ko man niekada netrūko – kas ir išlaikė mane šioje įmonėje iki šių dienų.“
Įmonių skaitmenizacijos poreikis
Eksperto teigimu, per savo profesinę patirtį įmonėje, teko dirbti prie daug įdomių projektų, įvairiose srityse – brošiūrinės svetainės, bankinės sistemos, sistema draudimo kompanijai, leidžianti žmonėms sekti savo pensijų padėtį, taip pat ir kurti sistemą, leidžiančią efektyviau JAV medikams sekti informaciją apie savo pacientus ligoninėse arba sukurti vidinę sistemą užsakymų bei resursų valdymui, vienai iš didžiausių Amerikos renginių organizavimo bendrovei.
Šiuo metu jis pastebi išaugusį įmonių poreikį savo verslų skaitmeninei transformacijai, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, jog žengiant tokiu keliu įmonei gali iškilti daug iššūkių.
„Skaitmenizacijos procesas nėra paprastas, tam yra reikalinga nuodugni vidaus procesų analizė tam, kad jį būtų galima skaitmeninti ar automatizuoti. Be šios analizės, sunku pasakyti kiek resursų yra iššvaistoma dėl šiandienos įsišaknijusių praktikų, įrankių ir procesų ir dėlto tai dažnai būna nuvertinama, ypač, kai vaizdą drumsčia proceso efektyvumo problemos bei delsimas likviduoti pasekmes. Pavyzdžiui, dėl duomenų integralumo stokos sistemoje, buvo padaryta klaida kažkuriame proceso etape ir išsiųsta prekė vartotojui buvo grąžinta atgal po mėnesio – šiuo atveju gali būti sudėtinga atsekti pagrindinę problemos priežastį ir pan.“, – sako B. Radzevičius.
Dėl to prieš nusprendžiant kokių skaitmeninių pokyčių reikia, vertėtų atlikti procesų analizę ir suprasti, kas procese kuria pridėtinę vertę, o kuri proceso dalis tik eikvoja įmonės resursus.
„Susidarius aiškų vaizdą, galima atpažinti siauriausias proceso dalis (angl. „bottlenecks“) ir jas plėsti, pamažu eliminuojant bei optimizuojant pridėtinės vertės nekuriančius proceso žingsnius, dažniausiai kuriant specializuotą programinę įrangą. Pavyzdžiui, mūsų komandai yra tekę kurti sprendimą klientui, kuris teikia audito ir verslo mokesčių konsultavimo paslaugas visame pasaulyje. Penkerius metus trukę kliento bandymai nedavė teigiamų pokyčių, todėl pradėję bendradarbiauti su mūsų komanda, garsi įmonė nepatikėjo, kad vis dėlto gali pavykti žengti žingsnį link spartesnės verslo skaitmeninės transformacijos. Mūsų siūlomas sprendimas pateikė klientui naudingas abstrakcijas, kuriomis naudojantis pašalinama didžioji dalis rankinio darbo, sukūrėme patogią sistemą skaičiavimų tikrinimui – kiekvienas skaičius turi detalius paaiškinimus kaip tai buvo suskaičiuota, taip pat kūrėme automatines grafines ataskaitas, kurias jie šiuo metu taip pat vis dar kuria rankiniu būdu. Sistema ne tik optimizavo kliento darbą, bet atvėrė ir naujas galimybes, pavyzdžiui, interaktyviai su jų klientu keisti akcijų paketų taisykles, sudėtį, ko iki šiol jie negalėjo padaryti, nes pakeitimai „Excel“ faile kartais užtrukdavo kelias valandas ar net dienas“, – dalijasi jis.
Kaip veikia akademija
Jei ir jus domina IT kelias, pasak pašnekovo, mokymo procesas jau minėtoje „Sourcery“ akademijoje gana paprastas.
Kandidatai turi išlaikyti atrankos testą – tad jie jau dažnai būna bent kažkiek susipažinę su programavimu.
„Pats buvau pirmakursis, kai stojau į akademiją dar 2013 metais. Lygis tikrai įvairus – nuo studentų, kurie su programavimu susipažino tik universitete iki net sukauptos darbo patirties IT srityje ar net savamokslių“, – teigia B. Radzevičius.
Atranką praėję studentai yra suskirstomi į komandas, kurių tikslas sėkmingai užbaigti paskirtą projektą: „Kas įdomiausia, kad visas projekto įgyvendinimo procesas yra labai panašus į tikrą darbą mūsų komandose, tad studentai turi progą susipažinti su mūsų kompanijos darbo procesu – tiek projekto valdymo Agile metodologija, tiek technologijomis, tiek ir komandų struktūra.“
Komandoms yra priskiriami mentoriai, kurie dalyvauja lektorių vedamose paskaitose.
Anot jo, akademijoje stengiamasi parodyti ir supažindinti su geriausiomis programavimo praktikomis, kurios vėliau pritaikomos įgyvendinamuose projektuose.
„Kasdien studentai konsultuojasi su mentoriais, o užbaigę projektą jį visiems pristato. Puikiai akademiją baigusius studentus, pakviečiame į darbo pokalbius, o sėkmingai praėjusius atrankas kviečiame į savo komandą. Daugiau nei 80 proc. mūsų akademiją baigusiųjų sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje. Tad visus svajojančius apie IT sritį kviečiu startuoti „Sourcery“ akademijoje ir pradėti sėkmingą karjerą“, – skatina specialistas.
Daugiau informacijos apie nemokamą programuotojų akademiją rasite ČIA.
