Iš viso VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 m. patvirtino 49 TUI projektus – 4 projektais daugiau nei iki tol geriausias buvęs rezultatas (2019 m.).

Lietuvoje kursis 27 naujos įmonės, tarp kurių – viena didžiausių pasaulyje privačių finansinių paslaugų grupių „Alter Domus“, skaitmeninių, debesijos ir saugumo paslaugų lyderė „Accenture“, atviros bankininkystės sprendimų kūrėja „Yapily“ ir modulinių namų sprendimus kurianti „Nokera“.

Dar 22 Lietuvoje jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros projektus.

Iš viso Lietuvoje per ateinančius trejus metus planuojama sukurti 5 435 naujas darbo vietas (iš jų net trečdalis už Vilniaus ribų) ir investuoti beveik 205 mln. Eur į ilgalaikį turtą.

Daugiausia naujų investicijų ateina iš technologijų kompanijų. Pandemijos metu išaugusi skaitmeninių technologijų paklausa išryškino kibernetinės apsaugos, finansinių technologijų paslaugų bei technologijų diegimo poreikį.

Globalus sektoriaus augimas į Lietuvą atvedė 18 naujų technologijų įmonių bei paskatino dar 9 plėtrą. Į Lietuvą žengia buvusių „Uber“ darbuotojų įkurta „Chronosphere”, skaitmeninių SAP sprendimų kūrėja „LeverX“ ir žaidimų įmonė „Melsoft Games“, plėtrą patvirtino JAV programinės įrangos kūrėja „Auriga Expansion“ ir Lietuvoje ne vienerius metus sėkmingai veikianti „Unity“.

Prie technologijų sektoriaus Lietuvoje stiprėjimo prisidėjo ir Baltarusijos bendrovės. Šiemet Lietuvoje veiklą pradėti nusprendė dar 15 Baltarusiškos kilmės technologijų įmonių, veikiančių žaidimų, specializuotos programinės įrangos kūrimo bei papildytosios realybės (AR) srityse. Kartu su jomis, į Lietuvą iš Baltarusijos planuoja persikelti apie 1900 aukštos kvalifikacijos specialistų bei 1500 jų šeimos narių.

„Nuolatinis glaudus ryšys su kompanijomis ir aktyvus skatinimas investuoti Lietuvoje padėjo sukurti rekordinius rezultatus. Pastebėjome, jog buvo itin palankiai vertinamos valstybės priemonės investicijų skatinimui: Giga reguliacinio paketo lengvatos, talentų rekvalifikavimo ir pritraukimo iniciatyvos, kolektyvinės relokacijos galimybės.

Pasiteisino mūsų vykdoma Poinvesticinio aptarnavimo (angl. Aftercare) strategija, kurios metu palaikomas santykis su Lietuvoje jau veikiančiomis įmonėmis. Tai parodo, jog kryptingi ir nuoseklūs veiksmai padeda kurti pasitikėjimą Lietuva ir, galiausiai, atneša vis daugiau investicijų,“ – paaiškino „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.
Elijus Čivilis

2021-ieji dar labiau sutvirtino Lietuvos pozicijas verslo paslaugų centrų sektoriuje. Įgyvendinant 13 patvirtintų projektų, verslo paslaugų sektoriuje bus sukurta daugiau nei pusė – net 2912 – visų šiemet suplanuotų darbo vietų.

Gyvybės mokslų industrijos potencialas taipogi ima skleistis. JAV medicinos įrangos gamintoja „Hollister Lietuva“ padidino įstatinį kapitalą 17 mln. Eurų, toliau plėtė savo veiklą sukurdama daugiau nei 100 naujų darbo vietų ir tapdama vienu didžiausių šios įmonės padalinių pasaulyje.

Talentų ir infrastruktūros klausimai rūpi labiausiai

„Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai įspėjo, kad jau dabar laikas siekti reikšmingo proveržio srityse, kurios gali sutrukdyti mūsų šaliai siekti dar ambicingesnių tikslų ateityje.

Viena tokių – talentai, dabar esantys bene esminiu Lietuvos konkurenciniu pranašumu, tačiau greitai galinčiu tapti ir Achilo kulnu.

„Investicijos visuomet seks paskui talentus, todėl privalome reaguoti į augančius konkrečių kompetencijų poreikius. IT specialistų trūkumas jau yra didžiulis, kartu auga kompetencijų kompleksiškumas – duomenų analitika, kibernetinis saugumas, virtualioji realybė. Vienas efektyviausių būdų tai spręsti trumpuoju periodu – įdarbinti specialistus iš užsienio. Šiuo keliu žengia daugelis ekonomiškai stiprių ir pažangių valstybių. Talentų pritraukimas leistų užpildyti šiuo metu trūkstamų kompetencijų poreikį ir suteiktų laiko išvystyti lanksčią talentų rengimo sistemą“, – sako agentūros vadovas.

Ilgalaikiu prioritetu išlieka ir infrastruktūros vystymas, ypatingai regionuose – būtent ten 2021 m. pasiskirstys visos suplanuotos investicijos į ilgalaikį turtą. Tolimesnei sėkmingai konkurencijai dėl gamybinių projektų reikalinga išvystyta infrastruktūra ir investicijoms parengti pastatai.

„Negalime tikėtis, jog investuotojai patys ties geležinkelio bėgius ar kelius iki statomos gamyklos. Turime tuo pasirūpinti iš anksto, kad įmonės veiklą galėtų pradėti kuo greičiau“, – pabrėžia E. Čivilis.