Pirmąją pasaulyje 176-ių „emodži“ simbolių seriją sukūrė japonas japonas Shigetaka Kurita. Daugiau nei prieš 20 metų pasirodę jaustukai buvo skirti pranešimų gavikliams. Jų populiarumas išaugo gerokai vėliau – prekyboje pasirodžius „iPhone 5“ išmaniajam telefonui, dėl kurio jau buvo galima žinutėse naudoti spalvotus jaustukus. Praėjus dar dešimtmečiui, lingvistai pamažu pradėjo diskutuoti apie „emodži“ galimybes ateityje tapti dar viena oficialia kalba.
„Skaitmeninėje erdvėje jaustukai užima vis svarbesnę dalį. Tai jau ne tik nuotaiką paryškinantys simboliai – jais perteikiamos metaforos, o kelių „emodži“ kombinacijos gali turėti specialias reikšmes. Todėl soc. erdvėje siekiant teisingai suprasti turinį, verta pagilinti žinias apie šias kalbos priemones“, – teigia „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė Justina Antropik.
Bendravimo evoliucija internete
Nors dažnai į „emodži“ naudojimą žiūrima nerimtai, prie bendravimo evoliucijos virtualioje erdvėje didžiąją dalimi prisidėjo būtent jie. Kanadiečių lingvistė Gretchen McCulloch teigia, kad jaustukai reikšmingai prisideda prie emocingesnio ir gyvesnio bendravimo virtualioje erdvėje bei padeda geriau suprasti vieni kitus. Žodžius tekste lengva perskaityti ne tuo tonu ar nematant siuntėjo kūno kalbos, priimti žinutę klaidingai.
„Emodži“ padėjo gerokai sumažinti šią problemą – pasitelkiant juos lengva suformuoti teksto nuotaiką, balso toną, veido išraišką. Pavyzdžiui, tam tikri jaustukai gali leisti suprasti ar žinutė parašyta sarkastišku ar rimtu tonu.
Jaustukus vartoti kasdienybėje įprasta, tačiau nuomonės, ar juos dera vartoti verslo komunikacijoje, išsiskiria. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad „emodži“ naudojimas darbinėje aplinkoje šiandien kartais padeda palaikyti geresnius santykius darbe.
Tarptautinio „Emoji Trend report“ duomenimis, 50 proc. apklaustųjų mano, jaustukus komunikacijoje naudojantys bendradarbiai yra linksmesni ir malonesni nei tie, kurie naudojasi tik tekstu. Taip pat jie sutinka, kad išsakomos pastabos, kritika kartu su besišypsančiais jaustukais gali padėti darbuotojui emociškai lengviau priimti gautą informaciją.
Jaustukuose atsispindinti istorija
„Emodži“ ne tik padeda gerinti bendravimo kokybę internete, juose atsispindi ir visuomenės kultūriniai bei socialiniai pokyčiai. Nors daugelis turi vos keletą dažniausiai vartojamų simbolių, jų kiekiai auga, atsižvelgiant į vyraujančias aktualijas. Skaičiuojama, kad 2022 metų pabaigoje jaustukų skaičius virtualioje erdvėje viršijo 3,6 tūkst., kasmet jų auga bent keliais šimtais.
Pavyzdžiui, 2015 m. pradėjus kilti diskusijoms apie įvairovę ir diskriminaciją tamsiaodžių atžvilgiu, ilgą laiką vyravusią geltonų veidų bei gestų simbolių seriją papildė skirtingų rasių odos atspalvių simboliai. Kitais metais tarp jų atsirado ir „hidžabą“ dėvinti moteris, musulmonų mečetė, maisto simbolius papildė ir kai kurių šalių kultūrą atskleidžiantys patiekalai – tako, suši ar japoniški koldūnai.
„Vis daugiau atsirandančių jaustukų, kurie ne tik pagyvina kalbą, bet ir atskleidžia tautų ar socialinių grupių skirtumus, galbūt nedidele dalimi, tačiau tikrai prisideda ir prie visuomenės įvairovės ir skirtumų priėmimo virtualioje erdvėje. Žmonės jų pagalba lengviau išreiškia save“, – teigia J. Antropik.
Žvelgiant į tam tikrais laikotarpiais daugiausia naudojamus jaustukus, galima atpažinti ir vyravusį istorinį kontekstą. Nors kasmet iš populiariausių viršūnės nesitraukia pagrindiniai jaustukai – besijuokiantis su ašaromis veidas ir širdelės simbolis, 2020 m. prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai, „emodži“ su apsaugine veido kauke 😷 bei mikrobo simbolio 🦠 vartojimas soc. erdvėje drastiškai pakilo.
Prasidėjus karui Ukrainoje taip pat padažnėjo šalį simbolizuojančios saulėgrąžos 🌻 bei palaikymą išreiškiančių rankų gestų 🙏 naudojimas.
Jaustukų reikšmės tarp skirtingų kartų
Nors „emodži“ naudojimas praturtina bendravimą ir leidžia lengviau perteikti mintį, tarp skirtingo amžiaus atstovų tam tikri jaustukai, pasirodo, gali būti suprasti ne visai vienodai. Naujienų portalo Buzzfeed.com žurnalistai atliko tyrimą, skirtingų kartų atstovams parodydami tam tikrus jaustukus ir prašydami paaiškinti, kaip jie supranta jų reikšmę tekste.
Vyriausių X ir kūdikių bumo (angl. baby boomer) kartų atstovų atsakymai didžiąją dalimi sutapo, tačiau tarp vyresnių ir jauniausių respondentų įžvalgos kai kuriais atvejais buvo kardinaliai skirtingos.
Pavyzdžiui, į garsiai verkiantį jaustuką 😭, ir kūdikių bumo, ir X kartos atstovai žiūri visiškai tiesiogiai, jų nuomone, jaustukas turėtų būti vartojamas kalbant apie skaudžius išgyvenimus – nelaimę, praradimą, gilų liūdesį.
Tuo tarpu millenials‘ai šį simbolį interpretuoja šiek tiek kitaip. Juo išreiškia susigraudinimą, pamačius kažką itin mielo, gražaus, parodant, kad tai palietė jų širdį. Na, o Z kartos jaunuoliai šį „emodži“ virtualioje erdvėje naudoja išreikšti juokui tokiose situacijose, kai žino, kad juoktis nedera, pavyzdžiui, kažkam susižeidus.
Darbo aplinkoje būtų geriau apriboti įprastesniais, perkeltinių prasmių savyje neturinčiais jaustukais tam, kad išvengtumėte nesusipratimų.
