„Šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje kaip niekada svarbu apsaugoti savo tapatybę. Kai tiek daug mūsų asmeninių duomenų yra internete, nusikaltėliams paprasta pasisavinti informaciją ir panaudoti ją savo reikmėms. Keli apsaugos veiksmai, kurios reikėtų taikyti kasdienėje savo praktikoje, gali padėti sumažinti šias rizikas", – teigia Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas.
Tapatybės vagystė internete
Anot M. Užupio, tapatybės vagyste internete laikomas asmens informacijos pasisavinimas ir naudojimas. Gyvenamosios vietos adresas, vardas ir pavardė ar kita informacija naudojama siekiant gauti prieigą prie paskyrų arba apsimesti kitu žmogumi. Pasak specialisto, jei gaunate pranešimą apie jūsų vardu paimtą paskolą, tai gali reikšti viena – susidūrėte su viena skaudžiausių neatsargus naršymo pasekmių – tapatybės vagyste.
„Šnipinėjimo programos ir kenkėjiška programinė įranga gali būti naudojama slapta rinkti vartotojų duomenis. Vieni iš labiausiai paplitusių kibernetinių nusikaltėlių įrankių yra reklaminės programos bei slaptažodžių registratoriai. Šnipinėjimo programinė įranga be jūsų žinios gali veikti fone, įrašinėti naršymo internete įpročius ir klavišų paspaudimus, stebėti naudojamas programas ir rinkti asmeninę informaciją. Tapatybės vagystės internete būdai nuolat tobulėja, tad kiekvienam vartotojui derėtų susipažinti ne tik su galimomis grėsmėmis, bet ir apsaugos būdais", – tikina jis.
Lemia neatsargus elgesys
Remiantis „AV-Test" organizacijos duomenimis, kasdien aptinkama 350 000 naujų kenkėjiškų programų, o apgaulingų svetainių skaičiuos nuolat auga. Pasak eksperto, tai lemia vartotojų elgesys internete – vis daugiau laiko praleidžiama virtualioje erdvėje ir vis drąsiau pateikiama informacija, kai to prašoma. Anot jo, pastebėti tapatybės vagystę galima reguliariai peržiūrint banko išrašus – svarbu atkreipti dėmesį į naujas sąskaitas, kurių neatidarėte, bei užklausas, kurių neatpažįstate.
„Ir nepageidaujamuose reklaminiuose laiškuose galima rasti daugybę asmeninės informacijos. Sukčiai gali pavogti laiškus tiesiai iš jūsų pašto dėžutės arba rasti juos šiukšlių dėžėje, tad reikėtų apriboti gaunamų nepageidaujamų laiškų kiekį. Netgi įprasta naršymo veikla, pavyzdžiui, spustelėjimas ant skelbimo ar informacijos užpildymas nepatikimoje svetainėje gali tapti internetinės tapatybės vagystės priežastimi. Bene geriausias būdas nepakliūti į sukčiavimo apgaulę – niekada nespausti jums atsiųstos nepatikimos nuorodos. Užuot naudojęsi pateikta nuoroda, patys susiraskite svetainę naudodamiesi paieškos sistema", – aiškina M. Užupis.
Stiprūs slaptažodžiai ir saugumo produktai
Anot specialisto, riziką šio tipo sukčiavimams kelia ir tai, kad didelė dalis žmonių naudoja tą patį slaptažodį visoms savo paskyroms – gavę vieną slaptažodį, sukčiai gali prisijungti net prie kelių paskyrų. Jo teigimu, apsisaugoti nuo tapatybės vagysčių galima naudojant unikalų, ilgą ir sudėtingą slaptažodį kiekvienai paskyrai. M. Užupis tikina, kad stipriai apsaugai reikėtų naudoti daugiau nei 12 ženklų, tarp jų mažąsias ir didžiąsias raides, skaičius bei simbolius.
„Taip pat verta pasikliauti ir saugumo produktais, kaip operatorių siūlomas įrankis nelegalių svetainių blokavimui bei slaptažodžių tvarkyklės. Pastarosios ne tik leis nepamiršti prisijungimų, bet ir perspės apie silpnus ar atskleistus slaptažodžius. Antivirusinės programos taip pat gali padėti – jos apsaugo nuo šnipinėjimo programų patekimo į kompiuterį ir neleidžia joms atskleisti jūsų asmeninių duomenų bei sulėtinti kompiuterio darbo dėl failų ir programų pažeidimų. Galiausiai, pateikiant asmeninę informaciją internete, reikėtų užtikrinti saugų ryšį – naudoti namų ar įmonės tinklą, mobiliuosius duomenis arba virtualų privatų tinklą (VPN), kuris sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir interneto", – tikina jis.