„Tele2“ radijo ryšio tinklo vadovas Baltijos šalyse Agnius Pažečka teigia, kad taip gali nutikti dėl kelių priežasčių.
„Pagrinde ryšys veikia per ryšio bokštus, kurie yra išdėstyti tam tikrose vietose. Radijo bangos, keliaudamos oru, yra slopinamos. Jas slopina praktiškai viskas, kas yra pakeliui, pradedant oru: lietumi, sniegu, medžių lapais ir baigiant pastato konstrukcijomis: sienomis, betonu, stiklu, metalu.
Šiuo metu naujose parduotuvėse daug kur kyla ryšio problemų, nes šiuolaikiniai pastatai turi atitikti energetinio efektyvumo reikalavimus. Taigi dažniausiai pastatai yra stipriai apšiltinami, apšiltinimo medžiagos turi išlaikyti šilumą, o radijo bangos keliauja panašiai kaip ir šilumos bangos. Vadinasi, jeigu pastatas nepraleidžia šalčio ir šilumos, tai jis nepraleis ir radijo bangų“, – teigia A. Pažečka.
Anot jo, ryšys gali pradėti trūkinėti ir dėl to, kad telefonas nuolat persijunginėja tarp skirtingų stočių.
„Kadangi aplink namą gali būti kelios bazinės stotys iš skirtingų pusių, tai vienoje namo vietoje telefonas prisijungia prie vienos stoties, kitoje – prie kitos stoties, todėl ryšys silpnėja, gali pradėti trūkinėti, o vėliau pagerėti, prisijungus prie kitos bazinės stoties. Tokios situacijos gali pasitaikyti užmiesčiuose, soduose“, – vardija pašnekovas.
Jis pridūria, kad miesto centre, ypač daugiaaukščiuose pastatuose, gali kilti ir kita problema.
„Mieste bazinių stočių tankis yra gerokai didesnis. Pagal tinklo planavimą, idealiu atveju, vienoje vietoje turėtų veikti viena stotis. Kitų stočių veikimas jau sukelia trukdžių pagrindinei stočiai.
Jei gyvenate bute aukščiausiame aukšte ar namas yra ant kalno, tai reiškia, kad namą pasiekia signalai iš daugybės stočių. Jos viena kitai trukdo, o tai trukdo ir signalui, ypač kai kalbame apie balso ryšį, nes balsas yra realaus laiko komunikacija“, – aiškina specialistas.
Jis pataria, kad pirmuoju atveju, jei signalas yra silpnas, o stotys – per toli, gali padėti ryšio kartotuvai.
„Mes nesiūlome jų privatiems klientams, nes reikalinga profesionali instaliacija, tad tokia paslauga teikiama tik verslo klientams. Tačiau yra įmonių, kurios tuo užsiima ir bet kuris žmogus gali nueiti pasikonsultuoti, instaliuoti kartotuvą namuose. Tai aktualiausia tiems, kurie turi sodybas miškuose, gamtoje“, – pataria A. Pažečka.
Vis dėlto, pašnekovas primena, kad kartais tai gali būti ne ryšio, o telefono problema.
„Kiekvienas telefonas, priklausomai nuo jo modelio, gamintojo ir būklės skirtingai „gaudo“ ryšį. Dar vienas niuansas – telefono skleidžiamos spinduliuotės reguliavimas. Telefonai turi jutiklius, ir kai paimame telefoną į ranką, jis „pajaučia“, kad yra prie kūno, todėl sumažina spinduliavimą. Tai gali lemti ir prastesnį ryšį, tad galime pajuokauti, kad telefoną reikėtų laikyti už kraštų, tada ir ryšys bus geresnis. Tokiu atveju gali padėti ir ausinių naudojimas“, – šypsosi specialistas.
Dar viena dažna problema – interneto ryšio sulėtėjimas ar strigimas. „Tele2“ produkto vadovas Linas Mocevičius teigia, kad taip dažniausiai nutinka dėl dviejų dalykų.
„Dažniausiai dėl šios problemos kaltas naudojamas modemas arba jo laikymo vieta. Modemai, kaip ir mobilieji telefonai, yra nuolat technologiškai atnaujinami, gamintojai kiekvienais metais leidžia vis naujus įrenginius.
Tačiau žmonės dažniau linkę atsinaujinti tik telefonus, o pamiršta apie naudojamus modemus, kurie yra technologiškai pasenę. Kiekvienas modemas turi „Cat“ kategoriją, o kuo ji aukštesnė, tuo ir greitaveika gali būti geresnė“, – aiškina L. Mocevičius.
Anot jo, namuose rekomenduojama naudoti stacionarų modemą ir vengti jį laikyti spintose, TV balduose ar kitose uždarose vietose.
„Patartina modemą statyti arčiau lango. Taip pat patirtis rodo, kad kelių aukštų name geriausias ryšys pasiekiamas modemą pastačius aukščiausioje vietoje.
Žmogus gali pats lengvai patikrinti, kur ryšio signalas yra stipriausias. Pirmas būdas – telefono ekrano viršuje yra padalos, kurios kinta ir rodo, kur ryšys yra geriausias. Antras – naudotis mūsų ryšio žemėlapiu, kuriame pagal nurodytą adresą galima matyti, į kurią kryptį yra artimiausias mūsų ryšio bokštas. Trečia – naudotis gamintojo mobiliąja programėle, kurioje galima pasitikrinti mobiliojo ryšio stiprumą“, – dėsto pašnekovas.
Pasak jo, žmonės dažnai painioja mobilaus interneto ryšį su belaidžiu „Wi-Fi“ interneto ryšiu.
„Jei žmogus gyvena didesniame nei kelių kambarių bute ar name, jis gali susidurti su problema, kad kuriame nors kambaryje bus prastesnis interneto ryšys. Tam, kad jį pagerintume, siūlome „Wi-Fi“ maršrutizatorius, kurie gali pagerinti interneto kokybę. Pasirinkus tokį sprendimą, prisijungimas išlieka toks pats, nereikia dviejų skirtingų modemų ar kelių paslaugų sutarčių.
Taip pat galima rinktis ir išorinius modemus, kurie yra dviejų tipų – veikia tik 4G arba ir 4G, ir 5G tinkle. Jų montavimo tipai yra skirtingi, vienas iš jų yra montuojamas prie pastato konstrukcijos, o kitas – prie lango su laikikliu. Pastarasis yra kompaktiškas, gražus, nedirgina vaizdo, o gaunama maksimaliai gera kokybė. Modemo programėlė parodo, kurioje lango pusėje geriausia jį montuoti, ar viduje, ar išorėje“, – pabrėžia L. Mocevičius.
Jis primena, kad senos technologijos modemai neužtikrina geros interneto kokybės.
„Rekomenduojame atsinaujinti ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir modemus, kas 2-3 metus. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad nusiperka tokį įrenginį visam gyvenimui, bet svarbu nepamiršti, kad technologijos tobulėja, taigi tobulėja ir įrenginiai. Naujas modemas atitinka saugumo standartus ir suteikia geresnį „Wi-Fi“ interneto ryšį“, – pabrėžia specialistas.
