Vis dėlto, kai kurie išradimai, nors ir buvo patentuoti, niekada nebuvo pagaminti. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako, kad tokią nesėkmę dažniausiai lemia absurdiškos ir sunkiai paaiškinamos idėjos – nuo irkluojamo sausumos dviračio, iki pavadėlio gyvatei.

„Daugybė kasdien naudojamų daiktų ir technologijų kadaise buvo tik idėjos išradėjų galvose. Kai kurios iš tų idėjų iš pradžių vertė pakelti antakius, bet vėliau tapo nepakeičiamomis. Pavyzdžiui, elektros lemputę sukūręs Tomas Edisonas turėjo ilgai įrodinėti šio išradimo naudą kitiems mokslininkams. Tačiau kiti išradimai taip ir liko tik šypseną keliančiomis idėjomis“, – sako A. Lukošius. Jis dalijasi keliais keistais patentuotų, tačiau nesėkmingų išradimų pavyzdžiais.

Automatinis lovos klojimo prietaisas

Jei rytais vargstate klodami lovą, tam yra teoriškai sukurta išeitis – automatinis jos klojimo prietaisas. Jį 1999 m. sukūrė ir užpatentavo Taboras Browderis. Anot išradėjo, šis prietaisas skirtas „išlaisvinti žmones nuo daug laiko reikalaujančios kasdienės lovos klojimo užduoties“. Įrenginys buvo sukurtas taip, kad užtiestų lovos užklotą virš pagalvių. Veiksmui atlikti buvo naudojama pripučiamos pūslės išsiplėtimo technologija, prie kurios pritvirtinamas užklotas automatiškai iš galinės lovos dalies užslenka iki lovos galvūgalio.

Irkluojamas dviratis

Skamba neįtikėtinai, tačiau 1900 m. Louisas S. Burbankas užpatentavo sausumos dviratį, kuris važiuoja atliekant irklavimo veiksmus. Anot išradėjo, ši transporto priemonė leidžia važiuojant mankštinti ir kojas, ir rankas. Dviratis priminė įprastą savo versiją, tačiau viršutinė jo dalis turėjo į valtį panašią konstrukciją, į kurią įsėdęs žmogus turėjo dviratį vietoje pedalų mynimo „irkluoti“. Tiesa, patento dizaine nenurodoma, kaip tokia transporto priemonė turėtų stabdyti arba kaip į ją reikėtų įsėsti.

Kūdikių glostymo mašina

Kai kurie išradėjai ieškojo ir tėvystę palengvinančių sprendimų. Štai 1971 m. Thomas V Zelenka sukūrė prietaisą, skirtą kūdikiui užmigdyti periodiškai glostant jo nugarą ar užpakaliuką. Įrenginį sudarė pagrindinis blokas, tvirtinamas prie lovelės šono. Jame buvo įtaisytas variklis, jungiantis kelis ratukus, švelniai judinančius medinę rankos formos dalį su paminkštinta plaštaka, kuri glosto kūdikį ir taip jį ramina bei padeda miegoti.

Apkabinamas telefonas

Japonijos telekomunikacijų tyrimų instituto mokslininkai sugalvojo būdą, kaip liūdnus telefoninius skambučius padaryti malonesniais. Visai neseniai, 2019 metais, jie užpatentavo emocinės paramos pagalvę, sukurtą taip, kad atitiktų žmogaus liemens svorį ir pojūtį. Pagalvės „galvoje“ įsiūta kišenė telefonui laikyti, kad apsikabinęs pagalvę naudotojas galėtų kalbėtis telefonu. Pagalvėje yra ir kitų funkcijų, kurios galėtų padėti stresą ar liūdesį patiriantiems žmonėms – šildoma funkcija, parenkamas kvapas, apšvietimas ir net reguliuojamas pagalvės kietumas. Anot išradėjų, ši pagalvė galėtų padėti pajausti tikrą žmogišką apkabinimą kalbant su mylimu žmogumi, esančiu už šimtų kilometrų.

Nešiojama vonios kapsulė

1972 m. Frances Mignon Allen užpatentavo nešiojamą vonios kapsulę. Šis išradimas buvo sukurtas kaip alternatyva ligoninėse ir slaugos namuose pacientams skiriamoms kempinių vonioms. Paciento kūnas, išskyrus galvą, apgaubiamas pailgu skysčiams nepralaidžios medžiagos apvalkalu. Vanduo į nešiojamą vonią patenka per įėjimo angą skysčiui įsiurbti, o išteka per išėjimo angą nešvariam vandeniui ištraukti.

Gyvatės pavadėlis

Ilgi pasivaikščiojimai lauke su šeimininkais – ne tik šunims ar katėms. 2002 m. Donaldas Robertas Martinas Boysas užpatentavo gyvatėms skirtą apykaklę, kuri leistų į pasivaikščiojimą „išsivesti“ ir gyvatę. Jo sukurta gyvatės apykaklė su pavadėliui skirtu tvirtinimo mechanizmu apvyniojama aplink gyvatės kūno dalį šalia galvos. Pavadėlis turi reguliuojamą dalį reikiamam ilgiui ir mechanizmus judesiams nustatyti.