Ernesto Stačiūno, „Tele2“ Verslo pardavimų komandos vadovo, nuomone, itin našų daiktų interneto integravimo verslo procesuose pavyzdį pademonstravo viena didžiausių privačių krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovių Europoje. Ji veikia daugybėje šio žemyno šalių.
2017 m. bendrovė pastebėjo, kad valdant tūkstančius traukinių vagonų, tapo sunku rankiniu būdu sekti informaciją apie jų buvimo vietą, pakrovimo laiką. Tai privedė prie krovinių vėlavimų ir nepatenkintų klientų skundų. Įmonė ryžosi įsidiegti daiktų interneto sprendimą ir kiekviename iš vagonų integravo buvimo vietos perdavimo įrangą – telemetrines korteles.
„Daiktų interneto sprendimas vienoje vietoje sutelkė visą reikalingą informaciją apie vagonų buvimo lokaciją ir tai, kiek laiko jie stovi, kol yra pakraunami. Jei anksčiau duomenys buvo renkami ir perduodami rankiniu būdu, tai telemetrinės kortelės, integruotos kiekviename iš vagonų, informaciją perduoda tiesiai į „IoT“ platformą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti ir analizuoti situaciją“, – pasakoja ekspertas.
Jo teigimu, bendrovė, įsidiegusi daiktų interneto sprendimą savo procesuose ir stebėdama informaciją „IoT“ platformoje, savo našumo rezultatus sugebėjo padidinti net 40 proc. Analizuodama jau surinktus ir realiuoju laiku gaunamus duomenis, bendrovė gali nuspėti, kur vagonai susidurs su ilgesniu prastovos laiku ir taip keisti maršrutus, o taip pat minučių tikslumu informuoti klientus apie vėluojančius krovinius.
Sprendimas veikia ir Lietuvoje
„Tele2“ atstovas Ernestas Stačiūnas pasakoja, kad daiktų interneto ir „IoT“ platformų naudojimas įgauna pagreitį ir Lietuvos įmonėse. Jo teigimu, tokie sprendimai pritaikomi įvairiems sektoriams, o didžiausių sėkmės istorijų jau sulaukė transporto, apsaugos ir prekybos sričių bendrovės, bet, anot eksperto, tai – tikrai ne riba.
„Patogiausias būdas valdyti visus „IoT“ įrenginius – daiktų interneto platforma. Tai programinė įranga, kurioje įmonės mato visas savo telemetrines korteles vienoje vietoje. Tokiu būdu bendrovė gali nuolat stebėti naudojamų kortelių kiekį, jas nuotoliu aktyvuoti ar deaktyvuoti“, – sako E. Stačiūnas.
Įmonės, naudojančios daiktų interneto sprendimus savo kasdienėje veikloje, įrenginius skaičiuoja šimtais ar net tūkstančiais. Administruoti tokį kiekį telemetrinių kortelių rankiniu būdu – labai sudėtinga, tad išlieka didelė klaidų tikimybė.
Padeda ne tik gerinti rezultatus, bet ir taupyti
Eksperto patirtis liudija, kad korteles valdant rankiniu būdu, kone 25 proc. iš jų lieka nenaudojamos. Jo teigimu, „IoT“ platforma palengvina telemetrinių kortelių inventorizaciją ir padeda efektyviai valdyti kaštus.
„Jei klientas nusiperka 100 naujų sunkvežimių ir kiekvienam iš jų įsigyja po telemetrinę kortelę, o laisvų vairuotojų turi tik 75, vadinasi, 25 kortelės lieka gulėti stalčiuje. Paskui, dažnu atveju, klientai jas pamiršta, nusiperka naujas, o patikrinti jų veikimą be „IoT“ platformos nėra paprasta. Korteles taip pat galima ir pamesti. Platforma suteikia tikslios inventorizacijos ir kaštų valdymo galimybę“, – pavyzdžiu dalijasi E. Stačiūnas.
„Tele2“ atstovas pasakoja, kad „IoT“ platformoje galima matyti kiekvieną įsigytą kortelę, tad ją aktyvuoti ar deaktyvuoti – labai paprasta. Efektyvinti kaštus padeda ir duomenų suvartojimo ataskaita.
„Telemetrinės kortelės skiriasi nuo telefonuose naudojamų SIM kortelių – perkant įprastą, klientas iš anksto užsisako tam tikrą kiekį duomenų. Įsigyjant telemetrines korteles, klientai gauna duomenų paketą. Tai reiškia, kad reikia mokėti tik už suminį kortelių duomenų suvartojimą, o ne už iš anksto įsigytą kiekį. Dar vienas platformos privalumas – pastebėjus, kad kortelė sunaudoja neįprastai daug duomenų, ją galima išjungti arba konfigūruoti jos perduodamus duomenis“, – sako E. Stačiūnas.