„Mokslinės fantastikos filmuose dažnai galime pamatyti technologijas, kurios dabar neegzistuoja ir apie kurių išradimą turbūt dar ilgai nekalbėsime. Tačiau Holivudo istorijoje galima rasti ne vieną kūrinį, kuris technologijas nuspėjo net ir kelis dešimtmečius iki joms pasirodant. Tai parodo, kad net ir neįtikėtinai skambančios technologinės fantazijos ateities žmonėms gali būti įmanomos“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Nors tokių pavyzdžių kino istorijoje išties nemažai, A. Lukošius dalijasi keliais filmais, kuriuose prieš laiką užsimenama apie pažangias technologijas.
„Kelionė į mėnulį“, 1902 m.
1902 metais pasirodęs prancūzų mokslinės fantastikos ir nuotykių filmas „Kėlionė į Mėnulį“ („La Voyage dans la Lune“) tapo pirmuoju, kuriame vaizduojamas į Mėnulį paleidžiamas erdvėlaivis. Galbūt tai ir nebūtų labai ypatingas faktas, tačiau tuo metu kosmoso tyrinėjimas dar nebuvo pažengęs, o pirmosios raketos į kosmosą pakilo tik praėjus kone pusšimčiui metų.
„Įspėjantis pranešimas“, 2002 m.
Ateities technologijas išpranašavo ir garsiojo režisieriaus Steveno Spielbergo sukurtas filmas „Įspėjantis pranešimas“ („Minority report“), sukurtas pagal to paties pavadinimo rašytojo Philipo K. Dicko romaną. 2002 m. pasirodžiusiame mokslinės fantastikos veiksmo ir trileryje pasakojama apie 2054 m. Vašingtone gyvenantį policijos pareigūną, kuris medžioja nusikaltėlius už įvykdytas žmogžudystes. Nors filme vaizduojami savaeigiai automobiliai ir jutikliniai ekranai, jame taip pat labai tiksliai atvaizduojama dabartiniame pasaulyje aktuali tikslinė reklama. Pagrindiniam personažui einant per prekybos centrą ir bandant pasislėpti, daugybė holografinių reklaminių skydų ir ženklų nuskaito jo tinklainę ir siūlo pirkti įvairius personalizuotus produktus – panašiai, kaip dabar naršant internete.
„2001: kosminė odisėja“ 1968 m.
1968 m. pasirodęs Stanley Kubricko filmas „2001: kosminė odisėja“ laikomas vienu ryškiausių to laikmečio mokslinės fantastikos žanro filmu. Šis kino kūrinys gerokai iki jo išradimo datos nuspėjo dirbtinį intelektą – jame atvaizduojamas robotas HAL. Iki lemtingų siužeto posūkių robotas filme veikia kaip balsas kosminio laivo viduje, galintis bendrauti su įgula balso komandomis panašiai, kaip šiandien dažnai naudojamos „Alexa“ ar „Siri“ programos. Filme taip pat atvaizduojama tuo laiku neegzistavusi kosminė stotis ar planšetiniai kompiuteriai.
„Žvaigždžių kelias“, 1979 m.
1979 m. pasirodęs filmas „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“) taip pat pagarsėjo dėl to, kad nuspėjo ateitį, susijusią su technologijomis. Filmo personažas kapitonas Kirkas naudojo balso komandas, kad galėtų bendrauti su laivu taip, kaip dabar bendraujame su „Google“, „Alexa“ ar „Siri“. Tačiau tai dar ne viskas. 1999 m. „Žvaigždžių kelio“ versijos rašytojas Davidas Gerroldas parašė straipsnį, kuriame užsiminė, kad netrukus atsiras išmaniųjų telefonų įrenginiai – aprašė viską, net dydį ir galimas privatumo problemas. „Žvaigždžių kelio“ filmuose taip pat buvo galima išvysti planšetinius kompiuterius, garso vertimo technologiją ir debetines korteles.
„Žvaigždžių karai“, 1977 m.
Pradėta kurti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, mokslinės fantastikos filmų serija „Žvaigždžių karai“ („Star Wars“) nepraranda populiarumo iki šių dienų. Nors serijos gerbėjai labiausiai vertina sukurtą itin detalų ir charakteringą pasaulį bei nuotykių kupiną siužeto liniją, „Žvaigždžių karai“ taip pat nuspėjo ir ateities technologijas. Ryškiausia jų – hologramos, kurios anuomet atrodė kaip „kosminė“ inovacija, o dabar yra jau visiems pažįstama technologija.
„Dikas Treisis“, 1990 m.
Nors filmas „Dikas Treisis“ („Dick Tracy“) ir nebuvo toks populiarus, kaip kiti šio sąrašo kūriniai, dabar tapo žymus dėl vienos pasitvirtinusios technologinės prognozės. Filmo pagrindinis personažas ant riešo turėjo išmanųjį laikrodį, kuris veikė ir kaip komunikacijos priemonė. Prireikė daugiau nei 20 metų, kol ši technologija iš tiesų pasiekė elektronikos parduotuvių lentynas.
„Bėgantis skustuvo ašmenimis“, 1982 m.
Lietaus nušluotas, neonu apšviestas 2019-ųjų Los Andželas, kuriame vyksta 1982 m. pasirodžiusio filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“) veiksmas, dar nėra visai toks, kokį jį įsivaizdavo filmo kūrėjai, tačiau kai kurios iš svarbiausių mokslinės fantastikos filmo koncepcijų jau įsitvirtino. Filmas teisingai nuspėjo tokią dabar jau įprastą technologiją, kaip skaitmeniniai reklaminiai skydai.
