„Kol kas vis dar sunku apskaičiuoti, kada pasieksime tašką, kai DI galimybės pranoks žmogaus protą. Tai reiškia, kad žmogus išlieka pranašesnis prieš technologiją. Gali būti, kad technologijos plėtra niekuomet taip ir neperžengs kritinės ribos, tačiau rizika išlieka“, – vertina A. Lukošius.

Diskusijos dėl pasirengimo

A. Lukošiaus teigimu, mokslininkai kasdien gilinasi ir tyrinėja DI technologiją, bando suprasti, kokios jos vystymo ribos. „Vienas iš klausimų, kurie neramina tyrėjų bendruomenę, kas nutiks, kai sukursime DI protingesnį už žmogų? Ar tai reiškia, kad žmonija išnyks? Nors klausimai labiau primena fantastikos žanrą, jie iš tiesų kyla mokslininkams“, – aiškino „Tele2” atstovas.

Pasak jo, iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien kalbėdami apie DI, kad pati technologija reikalauja išskirtinio tikslumo ir detalaus pasirengimo jos vystymui. Kitu atveju ji gali neatlikti priskiriamų komandų, vykdyti norimų funkcijų. Dėl to, eksperto teigimu, privalu plėtrą vykdyti atsakingai, daug dėmesio skirti detalėms.

„Šiuo metu mokslininkų diskusija kyla dėl to, kad jie nėra užtikrinti pasirengimu plėtoti DI technologiją, todėl dalis bendruomenės narių pasirašė laišką, kuris skatina pristabdyti darbą laboratorijose“, – sakė A. Lukošius.
„Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius

Amžių dvikova

Ekspertas teigė, kad viešojoje erdvėje kylanti diskusija dėl dirbtinio intelekto ir pasirengimo technologijos plėtrai kyla, nes mokslininkams peržengus nematomą ribą, konkurencija tarp DI ir žmonijos gali tapti nevaldoma.

„Įsivaizduokite, jeigu urvinis žmogus stotų į dvikovą su žmogumi iš 21 a. – pastarojo žinios, gebėjimai nepalyginamai aukštesni, todėl jėgos nebūtų lygios. Lygiai taip pat atsitiktų, jeigu sukurtume technologija, kuri taps protingesnė už žmoniją. Jėgos nebus lygios, o tai reikštų, kad DI nukonkuruotų žmogų. Tai būtų galima vadinti amžiaus dvikova“, – aiškino ekspertas.

Mokslininkai aiškina, kad neapgalvota technologijos plėtra gali sukurti sistemą, kuri mąstys milijonus kartų greičiau nei žmogus, o aplinkinius suvoks kaip lėtus ir neišsilavinusius. Galiausiai, mokslo pažanga dirbtiniam intelektui suteiktų galimybę kurti ir naujas gyvybės formas. Todėl technologija iš interneto persikeltų į realų pasaulį. „Sukūrus per daug galingą technologiją turėtume greitai priimti sprendimą, kaip ją suvaldyti“, – sakė A. Lukošius.
Dirbtinis intelektas

Ateities planai

Pasak „Tele2” atstovo, kol kas mokslininkų bendruomenė nėra numačiusi konkrečių veiksmų, kaip išvengti galimų rizikų plėtojant DI technologiją. „Toliau susiduriame su tyrėjų diskusijomis dėl dirbtinio intelekto gebėjimo priimti moralinius sprendimus. Kol kas trūksta žinių apie tai, kaip technologija suvokia pati save, kadangi egzistuoja didžiuliai kiekiai duomenų, kuriuos analizuoja tiek dirbtinis intelektas, tiek mokslininkai“, – sakė A. Lukošius.

Mokslininkų diskusiją stebintis ekspertas teigia, kol kas technologijos plėtra neturėtų kelti susirūpinimo, kadangi DI nesuvokia savęs kaip sąmoningo žmogaus, nereikalauja žmogaus teisių. Jeigu susidurtume su tokia situacija, tai turėtų tapti pirmuoju ženklu, kad artėjame prie iššūkio, kurį reikės spręsti.

„Jei remtumėmės mokslininkų išvadomis, šiuo metu dirbtinis intelektas dar nesuvokia savęs kaip savarankiško organizmo, o tik analizuoja jam suteiktus didžiuosius duomenis. Dėl šio elemento galime būti tikri. Tačiau turime stebėti technologijos vystymą bei pastebėti pirmuosius ženklus, kurie leistų lengviau suprasti, kaip DI mąsto, suvokia save. Tuomet būsime tikri, kad neperžengsime nematomos ribos, kai technologija pradės kurti naujas gyvybės formas“, – teigė A. Lukošius.