Britas Davidas Lastas nesijautė niekuo sergantis, gyveno normaliai, augino keturis vaikus ir nė neįtarė, kad jau naudoja skolintą laiką. Pripažinkite, kai širdis per dvi paras tau nejuntant sustoja 138 kartus, tikimybė, kad ji „nebeįsijungs“, gana didelė. Davido gyvybę išgelbėjo žmonos dovana, kurią jis gavo 54 gimtadienio proga. Puiki proga pasidomėti, kas tai per daiktai, kuriuos galime ar visai netrukus galėsime padovanoti artimiesiems, ir kaip jie diagnozuoja ligas bei gelbėja ir ilgina gyvenimus.
Paprastos stebuklingos istorijos
Kai Davidas užsisegė padovanotą „Apple Watch“, pagalvojo, kad laikrodžio jutiklis sugedęs – ramybės būsenoje rodo pulsą 30 dūžių per minutę. Dvigubai mažiau nei norma? Nesąmonė! Tik kai žmona kažkaip įkalbėjo pasirodyti gydytojams, o tie prisegė dvi paras būklę sekusį elektrokardiogramos matuoklį ir pamatė, ką tas rodo, paaiškėjo, kaip arti mirties jis buvo. Iš ligoninės vyras išėjo jau su implantuotu širdies stimuliatoriumi.
„Buvo trečiojo laipsnio širdies blokada – visiškai užblokuoti sinuso mazgo impulsai. Per tas 48 valandas mano širdis buvo sustojusi 138 kartus su 10 sekundžių intervalais. O juk iki tol nejutau jokių simptomų, buvome net atostogų Italijoje“, – Pasakojo D. Lasas, pripažinęs, kad gyvybę jam išgelbėjo žmona ir jos dovana.
O štai kokia savo istorija pasidalino vienas socialinio tinklo „Reddit“ naudotojas, kuris džiaugėsi, kad jo gyvybę išgelbėjo laikrodis „Galaxy Watch“:
„Prieš kokį mėnesį pradėjau jausti galvos svaigimą, ėmiau dusti. Kadangi žiema, pamaniau peršalau, gal sinusitas, o gal vaistai nuo sinusito taip veikia – žodžiu, nieko tokio. Sėdžiu sau ramiai prie darbo stalo, jokio streso, tik jau įprastas galvos svaigimas, kai mano „Galaxy“ laikrodis pradeda įkyriai kabinėtis. Pažiūriu, o jis man rodo – tavo pulsas jau per 160! Per pietų pertrauka nuėjau pas gydytoją, paaiškinau kaip ir kas, parodžiau ką mano „Samsungas“ rodo. Padarė kraujo tyrimą ir paaiškėjo – hemoglobinas pusės normos nesiekia. Ligoninėje perpylė kraują, pripumpavo geležies – gyvensiu. O jei ne laikrodis, nebūčiau nė dėmesio atkreipęs.“
Ir tai tik reguliarus pulso matavimas bei duomenų kaupimas – viena iš daugybės išmaniojo laikrodžio funkcijų.
O, pavyzdžiui, Smito Mehta, septyniolikmečio studento iš Indijos, gyvybę išgelbėjo elementariausia „Apple Watch“ laikrodžio skambinimo funkcija. Žygio metu per smarkų lietų nukritęs nuo skardžio jis susilaužė koją. Pats pasijudinti negali, kartu ėję nežino nei kur jis, nei ar dar gyvas, o telefonas liko draugo kuprinėje – tad jei ne ant rankos buvęs „Apple Watch 7“, iš kurio paskambino gelbėtojams ir tėvams, būtų likę gulėti ir laukti mirties kalnuose.
Istorijų apie laiku iškviestą pagalbą ar aptiktą sunkią ligą jau daugybė, bet tai tik pradžia – būtent dabar prasideda sveikatingumo technologijų ir asmeninių įrenginių padėsiančių gyventi sveikiau aukso amžius. Taip, įrenginių buvo ir anksčiau, bet dabar gamintojai suprato, kam išties jie geriausiai tinka.
Išmanyti išmaniuosius laikrodžius
Prieš dešimt metų „Samsung“ pristatė pirmos kartos „Galaxy Gear“, „Sony“ – „SmartWatch 2“, legendinis „Pebble“ sumušė visus „Kickstarter“ rekordus ir staiga išmanieji laikrodžiai tapo karščiausia naujiena. Deja, nors atrodė puikiai ir vis tobulėjo, dažnai net gamintojai nelabai suprato, kam tų laikrodžių reikia.
Pats bandydamas antros kartos „Galaxy Gear“ stebėjausi, kam ta korpuse įmontuota kamera – gal kontrolinio atsakymams greitai perfotografuoti, kai mokytojas nusisuka? Ilgą laiką net priekaištai tiems laikrodžiams buvo ne iš esmės. Mažoka raiška, per mažai programėlių – na ir kas? Galima laikrodžio ekrane žiūrėti filmus, skaityti knygas ir žaisti žaidimus, bet nepatogu. O kai kišenėje yra telefonas, nelabai ir prasminga. Viskas pasikeitė prisiminus judėjimą.
Prieš dvidešimt metų „Garmin“ pristatė „Forerunner“. Dviem AAA baterijomis maitinamas įrenginys priminė prie riešo prisegamą muilinę, tačiau darė tai, kam buvo sukurtas – rodė sportininko judėjimo greitį, įveiktą distanciją, sudegintas kalorijas ir žingsnius. Liko visas tas funkcijas sudėti į gracingą išmanųjį laikrodį su puikiu ekranu ir iškart viskas stojo į savo vietas. Taip iš neaišku kam skirto aksesuaro išmanieji laikrodžiai virto nepakeičiamais aktyvaus ir sportiško žmogaus įrankiais. Laikrodis su eSIM jau gali pakeisti ir telefoną, ir navigaciją, ir piniginę, bet tai ne viskas – atėjo laikas išmaniems įrenginiams iš pagalbininkų aktyviems, virsti sveikatos saugotojais ir ligų diagnostikais visiems!
Išmanios sveikatos bumas
Ar pastebėjote, kad aplink vis daugiau senolių, ant kurių riešų išmaniosios apyrankės? Ir teisingai – jau vien galimybė nuolat sekti savo pulsą, matyti jo pokyčius per parą, padeda gyventi kokybiškiau, o kartais ir laiku aptikti ligą. Pats tokią nesudėtingą apyrankę nupirkau mamai – dabar ne tik mato, kiek truko gilus, o kiek negilus miegas, koks pulsas miegant ir bėgant, bet net sportuodama gali matyti, kas skambina.
Galbūt renkami duomenys ir nėra idealiai tikslūs, bet kai gydytojas nori skirti vaistus tik kartą pamatavęs pulsą ir spaudimą, visai pravartu jam parodyti telefono sveikatos programėlėje apyrankės surinktus rodmenis – gal pamatęs, kad naktį pulsas smarkiai krenta, ar, atvirkščiai, yra didelis, parinks kitą vaistą, paskirs papildomų tyrimų. Beje, man būtent taip ir atsitiko – gydytoja pakeitė nuomonę dėl ketintų skirti vaistų, kai laikrodyje parodžiau kaip kinta mano pulsas per parą.
Nauji išmanūs laikrodžiai jau seką kraujo prisotinimą deguonimi, įspėja apie širdies permušimus, matuoja kraujo spaudimą, užrašo kardiogramą (ir, neabejoju, netrukus tai darys kur kas tiksliau bei paprasčiau). Daugelis jau turi įrengtą ir termometrą, nors visai neseniai tai atrodė neįmanoma – veikdamas pats laikrodis kaista, tad temperatūrą rodytų netiksliai. O dabar nieko – tiesiog temperatūros jutiklis geriau izoliuotas ir toliau nuo baterijos. Kas dar? „Apple Watch“ iškviečia pagalbą parkritus ar patekus į autoįvykį, o „Huawei Watch D“ turi užsiveržiančią apyrankę specialiai daug tikslesniam kraujo spaudimo matavimui.
Ir laikrodžiais niekas neapsiriboja. Šiais metais pristatytas „Alphabeats“ galvos raištis sportininkams matuoja smegenų bangas ir parenką muziką, kuri padeda susitelkti ir efektyviau siekti rezultatų. O moterų sveikatą sekančio žiedo „Evie Ring“ kūrėjai siekia sertifikuoti jį kaip tinkamą medicininei diagnostikai. Tai reikštų, kad žiedo atliekamais kvėpavimo, širdies darbo, odos temperatūros pokyčių, ovuliacijos ir mėnesinių simptomų, miego, aktyvumo, kraujo prisotinimo deguonimi matavimais galėtų vadovautis medikai nustatydami diagnozę ar skirdami gydymą.
Tačiau atskirai veikiantys net tobuliausi daiktai gali matyti tik nedidelį visumos fragmentą. Tad kitas žingsnis – visų asmeninių sveikatingumo įrenginių – tiek dėvimų, tiek stacionarių – bendravimas dalinantis informacija. Na taip, daiktų interneto bei dirbtinio intelekto amžius. Išmaniosios svarstyklės, treniruoklis, net koks nors „Withings U-Scan“ šlapimo analizatorius (dar viena metų naujovė – tvirtinamas unitaze įrenginys, į kurį įstatomos skirtingos kasetės leidžia diagnozuoti įvairias ligas ar infekcijas) dalindamiesi duomenimis leis sukurti išbaigtą kūno aktyvumo ir sveikatos paveikslą.
Įsivaizduokite – jūsų laikrodis perduoda duomenis, pavyzdžiui, išmaniai lovai, kuri pakeičia kūno padėtį, gavusi signalą, kad knarkiate, ar miegate neramiai? Tiesa, kai kas panašaus jau yra, tik gal kiek atvirkščiai. „EgoSportive Smart Bed“ lova pati renka duomenis apie miego kokybę ir perduoda susietam „Garmin“ laikrodžiui. Ir, taip, išgirdusi knarkimą automatiškai pakeičia kūno padėtį!
Ir neužmirškime dirbtinio intelekto. Jau kelerius metus mašininio mokymosi algoritmai demonstruoja, kad gali puikiai pasitarnauti medicinos diagnostikoje. Dirbtinis intelektas, peržvelgęs tūkstančius patologijų nuotraukų, gali aptikti retas ligas, pamato tai, ko nepastebi gydytojas. JAV Nacionalinis sveikatos institutas finansuoja programėlės, kuri tiesiog iš balso galės nustatyti galimą ligą, kūrimą. O vėžio tyrimo institutas Londone kuria dirbtinį intelektą, kuris nuspės, kiek veiksmingi bus vaistai konkrečiam pacientui.
Kartą išmokytas ir gavęs pakankamai duomenų dirbtinis intelektas, galintis nustatyt tikslias diagnozes tiesiog iš tam tikrų tipinių požymių ar neįprastų parametrų, neišvengiamai persikels ir į mūsų telefoną ar kompiuterį. Tuomet telefono programėlė ne tik sistemins ir rodys visų įrenginių surinktus duomenis, bet ir galės tiksliai nuspėti konkrečias grėsmes būtent jums. Nustatyti ligas, teikti individualius patarimus, siūlyti, kada kreiptis pas gydytoją.
Taip, tai ateitis, bet nebe tolima. Ir nemaža jos dalis jau dabar telpa nedidukėje pulsą ir žingsnius matuojančioje apyrankėje, arba daug daugiau galinčiame laikrodyje ant riešo.
