Pirmoji diena JAV. 2003 m. rugsėjo 26 d. mergina, vardu Sara, pabunda savo namuose Ostino priemiestyje, kai ją pažadina blyksinčios karinių sraigtasparnių šviesos. Jos tėtis Džoelis dingo, o televizorius skelbia nacionalinį perspėjimą apie nepaprastąją padėtį. Sara nueina į kitoje gatvės pusėje esantį namą ir virtuvėje įlipa į kraujo pėdsaką. Sekdama juo, ji randa pagyvenusią kaimynės mamą, suklupusią ant keturių ir tarp dantų suspaudusią dukros gerklę. Sara išbėga į lauką, kaimynė ją vejasi. Kaip tik tuo metu sunkvežimiu atvažiuoja Džoelis su dėde Tomiu ir suduoda jai per galvą. Sarai, Džoeliui ir Tomiui pabėgus pikapu, horizonte dega namas. „Visi galvoja apie tą patį“, – sako Tomis, matydamas greitkeliuose susigrūdusius automobilius.
Kaip netrukus sužino veikėjai, milijardai žmonių užsikrėtė parazitiniu grybeliu, paverčiančiu juos į piktus zombius, kurie, norėdami daugintis, kanda savo aukoms. Kai tėtis ir dukra įvažiuoja į Ostino centrą, „užkrėstieji“ jau būriuojasi gatvėse. Iš dangaus nukrenta lėktuvas, o jų automobilis apvirsta nuo sprogimo. Sarai lūžta kulkšnis. Džoelis neša ją per užkandinę, o „užkrėstieji“ juos persekioja. Galiausiai pora pasiekia kareivį, kuris paklausia, ar jie neužsikrėtę. Vykdydamas įsakymą, kareivis pradeda šaudyti ir nužudo Sarą.
Taip prasideda naujas HBO televizijos serialas „Paskutinieji iš mūsų“. Tačiau daugeliui to paties pavadinimo „PlayStation“ žaidimo, kurį 2013 m. išleido kompanija „Naughty Dog“, gerbėjų ši seka jau yra žinoma. Jie jau matė, kaip dega kaimyno namas. Jie traukė Sarą iš griuvėsių ir nešė ją gatvėmis, kai būrys „užkrėstųjų“ bandė juos pasivyti. Jie taip pat matė, kaip miršta Sara. Nors pasirodė tik viena serija, šiuo metu IMDB platformoje serialas vertinamas 9,4 balo iš 10.
Toliau žaidimas tęsia Džoelio ir keturiolikmetės Elės, kurią jam pavesta saugoti, istoriją po daugelio metų. Ji yra vienintelis žmogus, atsparus katastrofą sukėlusiai smegenų infekcijai, taigi ir raktas į pandemijos pabaigą.
„PlayStation“ bendruomenė išrinko žaidimą „Paskutinieji iš mūsų“ dešimtmečio žaidimu. Šis vaizdo žaidimas užima ypatingą vietą žaidėjų širdyse dėl daugybės priežasčių, viena iš jų – tai, kad, ko gero, šis žaidimas yra vienas iš kinematografiškiausių kada nors sukurtų žaidimų.
Žaidimo buvo parduota daugiau nei 17 milijonų kopijų; tęsinio per pirmąją savaitę parduota 4 milijonai kopijų – tai triumfas žaidimui, išleistam pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, rašo wired.com.
Televizijos ekranizacijoje, kurią sukūrė žaidimo kūrėjai Neilas Druckmannas ir Craigas Mazinas, sukūręs „Černobylį“, garsioji įžanga išversta tiksliai, išlaikant įtampą ir siaubą, kai Džoelis ir Sara bando pabėgti. Šią seką sustiprina scenos, kurios nebūtų tinkamos žaidimui, bet parodo, koks buvo Džoelio ir Saros gyvenimas prieš tai, kai pasaulis pradėjo griūti.
Šis naujas HBO serialas yra fantastiškas, turint omenyje liūdnai pagarsėjusią negausią žaidimų adaptacijų istoriją. Neskaitant kelių fantastiškų animacijų, Holivudas dar niekada nepavertė vaizdo žaidimo dėmesio vertu filmu ar serialu.
„Istoriškai vaizdo žaidimų adaptacijos nepavyko dėl to, kad dažniausiai jas kūrė ne žaidėjai, bet jos buvo skirtos žaidimų gerbėjams“, – sako Casey Baltesas, kuris vadovauja interaktyvioms Tribekos kino festivalio programoms. „Dėl to atsirado projektai, kurie gali atrodyti neautentiški žaidėjų auditorijai, o nežaidžiančiam žiūrovui gali būti visiškai painūs.“
Žaidimo adaptacija kelia visai kitokių iššūkių nei, tarkime, romano ar komikso adaptacija. Filmai yra linijiniai, o žaidimai – interaktyvūs. Kai žaidėjai valdo Džoelį, kuris neša Sarą, jie ne tik stebi jį – jie jį įkūnija.
Kartu yra dalykų, kuriuos galima padaryti linijiniu, kinematografiniu pasakojimu, o ne žaidimu. Jei mylimus televizijos ir kino filmų personažus sieja svajonės, baimės, konfliktai ir ryšiai, tai žaidimų veikėjai dažnai yra gyvybingi šifrai, skirti tik užduotims atlikti. „Paskutinieji iš mūsų“ gali būti pirmasis serialas, kuriam pagaliau pavyko įveikti šį kodą.
Pirmoji vaizdo žaidimo adaptacija buvo garsiausio visų laikų žaidimo adaptacija. 1993 m. kino teatruose pasirodžius filmui „Super Mario Bros“, nebeliko mėlyno dangaus ir žalių grybų karalystės kalvų, o Mario itališką akcentą pakeitė Bobo Hoskinso mėginimas kalbėti niujorkietiškai. 2000-aisiais sukurtos žaidimų adaptacijos, tokias kaip „BloodRayne“ ir „Alone in the Dark“, sulaukė didelio žiūrovų ir kritikų pasmerkimo.
Būtų neteisinga sakyti, kad laikui bėgant situacija nepagerėjo. Tačiau tokie filmai kaip „Detective Pikachu“ ir „Werewolves Within“ tikrai nelaikomi prestižiniais. Vis dar vyrauja nuomonė, kad Holivudas tiesiog nesupranta vaizdo žaidimų.
Būtent tai paskatino N. Druckmanną ir C. Maziną susivienyti ir kurti šį serialą. Prieš kelerius metus N. Druckmannas bandė paversti savo žaidimą filmu, tačiau C. Mazinas teigė, kad filmas nepavyks. Jis buvo teisus: žaidimas pasirodė per didelis vienam filmui.
Sausio 15 d., sekmadienį, pasirodžius pirmajai serijai, kritikai visuotinai pradėjo girti žaidimo ekranizaciją, rašo bbc.com.
Serialas apibūdinamas kaip „patogiausiai geriausia kada nors sukurta vaizdo žaidimo adaptacija“, kuriai pavyko „sulaužyti prakeiksmą“ dėl žaidimų ir televizijos kryžminimo.
Laikraštis „The Washington Post“ gyrė serialo scenarijų už tai, kad jame laikomasi originalios medžiagos, tačiau taip pat pažymėjo, kad kai kurių veikėjų vystymasis papildo pasakojimą.
Dienraščio „The Independent“ kritikas Nikas Hiltonas skyrė serialui keturias žvaigždutes, sakydamas, kad tai „neabejotinai naujas orientyras iš pirmo žvilgsnio neįmanomoje vaizdo žaidimų adaptavimo užduotyje“.
„Serialui pavyksta atsikratyti epizodinio linijinio žaidimo pobūdžio“, – rašė jis. „Dizainas stulbinantis: apleistų, subombarduotų didmiesčių vaizdai dera su išsiplėtusiais, vakarietišką atspalvį turinčiais Amerikos kaimo vaizdais.“
Kritikai sutaria, kad „Paskutinieji iš mūsų“ sulaužė vaizdo žaidimų adaptacijos prakeiksmą. Žaidimai visada rėmėsi filmais, bet nė viena studija to nedarė taip gerai, kaip „Naughty Dog“.
