Vėžiu sergančius pacientus gydyti namuose
Vėžys – itin dažna mirties priežastis visame pasaulyje. Bauginančią ligos diagnozę kasmet išgirsta beveik 20 tūkst. Lietuvos gyventojų, dėmesį atkreipia R. Bunevičius. Pašnekovo teigimu, vėžys pastaruoju metu nustatomas vis jaunesniems žmonėms, o kasmetinį susirgimų didėjimą lemia keli aspektai.
„Vėžinių susirgimų skaičius auga, nes visuomenė sensta, o inovatyvūs technologiniai sprendimai leidžia ligą diagnozuoti vis ankstyvesnėse stadijose“, – įvardija R. Bunevičius.
Diagnozuojant vis daugiau vėžio atvejų, atsiranda didesnis gydymui reikalingų resursų poreikis. Čia įmonė pateikia novatorišką sprendimą – gydymą iš namų, pasitelkiant naujausius gydymo metodus ir išmaniąsias technologijas.
„Pacientus gydant namuose, pasiekiami tokie pat rezultatai, kaip ir jiems gulint ligoninėje. Be to, atsiranda papildomų privalumų: sumažėja infekcinių ligų tikimybė, gerėja žmonių pasitenkinimas ir gyvenimo kokybė, sumažėja ligoninių kaštai“, – vardija pašnekovas.
Programėlė išrašoma kaip vaistų receptas
Skaitmeninio fenotipo metodas yra Harvardo profesoriaus atradimas, kurį taiko ir minėta lietuvių įmonė. Taikant šį metodą siekiama išspręsti problemą, kai vėžiu sergantys pacientai, pavyzdžiui, neateiną į vizitą pas gydytoją.
„Tarkime, smegenyse išoperavus piktybinį auglį, pacientui yra sakoma po 3 mėnesių ateitį į sekantį vizitą. Tačiau dalis jų taip ir neateina. Todėl svarbu išspręsti klausimą, kaip prižiūrėti tuos žmones, kai jie yra namuose, kad jei kas nutiktų, juos būtų galima pasikviesti į ligoninę, gydyti ir pratęsti jų gyvenimą“, – paaiškina R. Bunevičius.
Vienas iš galimų sprendimo būdų – įmonės sprendimas, leidžiantis stebėti žmonių elgsenos su elektroniniais įrenginiais, t. y. išmaniaisiais telefonais, pokyčius. Kai žmogus serga sunkia liga, jis pradeda mažiau vaikščioti, mažiau komunikuoti, o jo įrenginys tai ir parodo, sako pašnekovas.
„Mes į mobilųjį telefoną įdiegiame aplikaciją, kuri leidžia stebėti, ar paciento būklė gerėja, ar blogėja“, – kalba R. Bunevičius.
Pašnekovo teigimu, ši aplikacija bus gydytojo-tyrėjo išrašoma kaip vaistų receptas – jos negalės parsisiųsti bet kas. Įdiegta į telefoną programėlė nuolat rinks naudotojo duomenis ir juos realiu laiku analizuos.
„Pastebėjus, kad paciento būklė blogėja, sistema praneš gydytojui-tyrėjui, kad su pacientu reikia susisiekti“, – sako R. Bunevičius.
Šiuo metu inovatyvaus metodo testai jau atlikti dvejose Lietuvos ligoninėse: Nacionaliniame vėžio institute bei Kauno klinikose. Rezultatai – geri, buvo atrasti dėsningumai ir bendradarbiaujama toliau.
Kaip laidoje sako pašnekovas, dabar sistema pildoma ir išoriniais biojutikliais, kurie papildomai gali matuoti žmogaus temperatūrą, pulsą ir kitas gyvybiškai svarbias funkcijas. Kuo daugiau informacijos surenkama, tuo tiksliau galima nustatyti paciento būseną, pažymi R. Bunevičius.
