Tiesa, ne visi norėjo įsitraukti į šią diskusiją – renginyje nepasirodė nei Portugalijos prezidentas, po korupcijos skandalo paleidęs parlamentą ir paskelbęs pirmalaikius rinkimus, nei politinės krizės akiratyje esantis ministras pirmininkas, nei konferencijos vadovas Paddy Cosgrave, platformos „X“ (buvusio tviterio) paskyroje pasmerkęs Izraelį vykdžius karo nusikaltimus ir netrukus atsistatydinęs iš savo pareigų.
Tačiau net ir visi šie įvykiai nesutrukdė 70 tūkst. skaitmeninių klajoklių susiburti „technologijų Meka“ vadinamą „Web Summit“ renginį, ieškant atsakymo į kertinį klausimą – ką gi mums žada technologijų sektorius artimiausiu metu?
Dirbtinis intelektas – visuose darbuose
Viena pagrindinių temų, aptariamų visuose pranešimuose ir diskusijose, neabejotinai tapo dirbtinis intelektas (DI), kuris, rodos, taip aktyviai keičia mūsų gyvenimus, kad neaplenkia nė vienos srities. Apie dirbtinį intelektą buvo kalbama visose srityse – nuo sporto iki rinkodaros, nuo muzikos iki tvarumo.
Pokalbio su amerikietiškojo televizijos kanalo CNN viceprezidentu ir britiškojo „Channel 4 News“ redaktoriumi metu, jiedu aršiai diskutavo, ar dirbtinis intelektas gali pakeisti žurnalistus. Laimei, abu sutiko, kad negali, tačiau pabrėžė, jog dirbtinio intelekto sukuriamo turinio tik daugėja, todėl didėja ir dezinformacijos kiekis.
Ir nors dirbtinis intelektas suteikia žurnalistams galimybę dirbti greičiau ir našiau (rinkti, optimizuoti informaciją ir padėti pamatyti daugiau sąsajų tarp skirtingos informacijos klodų), tačiau informacijos tikrinimo svarba žiniasklaidoje tik didėja.
Tuo metu „Signal“ programėlės (taip, tos pačios, Lietuvoje pagarsėjusios per pedofilijos skandalą) prezidentė Meredith Whittaker griežtai kritikavo apskritai bet kokį didžiųjų technologijų dalyvavimą kuriant naujasias dirbtinio intelekto technologijas.
„Manau, kad mano nuogąstavimai susiję ne tiek su pačia technologija, kiek su tuo, kad ją kuria ir kontroliuoja saujelė didžiųjų korporacijų, kurių interesai, žinoma, yra korporacijos interesai, pelnas, augimas ir akcininkų patenkinimas“, – sakė M. Whittaker.
Ji taip pat ragino politikos formuotojus kurti taisykles, kurios apimtų įvairias jurisdikcijas ir leistų tinkamai prižiūrėti didžiąsias technologijų korporacijas.
Skaitmeninis Ukrainos kovos frontas
Vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukusių pranešėjų – ilgiausiai titulą išlaikęs sunkiasvoris bokso čempionas ir „Kyiv Digital“ ambasadorius Volodymyras Klyčko, akcentavęs kertinę technologijų rolę Ukrainos skaitmeniniame karo fronte.
Kyjivo mero brolis šiuo metu visą savo laiką ir energiją skiria skleisdamas žinią apie Ukrainos kovą su agresoriumi ir jai reikalingus resursus. V. Klyčko pasidžiaugė, kad net ir rusams naikinant infrastruktūrą, ukrainiečiai, naudodamiesi technologijomis, sugeba atsilaikyti prieš agresorių.
Šioje kovoje jiems padeda tiek elektros energiją užtikrinantys generatoriai, tiek „Starlink“ palydovinio ryšio įrenginiai, o Kyjivo gyventojų kasdien naudojama mobilioji programėlė „Kyiv Digital“, iš pradžių teikusi galimybę susimokėti už automobilių stovėjimą ir papildyti viešojo transporto kortelę, invazijos metu tapo gyvybę gelbstinčia priemone, kuri perspėja apie oro antskrydžių grėsmę ir nukreipia miestiečius į artimiausią bombų slėptuvę.
Skaitmeninis nuovargis – šių dienų liga
Tačiau ne visi technologijų korifėjai išliko pozityvūs, kalbėdami apie technologijas. Štai Tokijo olimpinių žaidynių skaitmeninės rinkodaros vadovas ir „Nokia“ rinkodaros vadovas Lars Silberbaueris akcentavo visuomenės patiriamą skaitmeninį nuovargį.
Paklaustas, kas lėmė „Nokia“ telefonų pardavimo nuosmukį, L. Silberbaueris paprieštaravo ir teigė, kad paprasti (ne „išmanieji“) telefonai vis dar yra labai paklausūs: „Mes parduodame 60 milijonų telefonų kasmet. Ir šis skaičius auga. Ką mes pastebime pastaraisiais metais – tai, kad „kvailiųjų“ telefonų paklausa auga. „Kvailieji“ telefonai, tokie kaip „Nokia 3310“, yra priešingybė „išmaniesiems“ telefonams.
Sėkmės faktoriumi L. Silberbaueris identifikavo Z kartos patiriamą skaitmeninį nuovargį nuo išmaniųjų technologijų. Anot jo, vis dažniau išmanieji telefonai iš mūsų kasdienių asistentų tampa mūsų gyvenimo diktatoriais.
„Mums nereikia naujo telefono kiekvienais metais. Juk kasmet neperkame naujos skalbimo mašinos. Įsivaizduokite, jeigu jūsų skalbimo mašina kiekvienais metais taptų vis lėtesnė, nebeskalbtų drabužių taip gerai, joje tilptų vis mažiau drabužių... Tai būtų visiškai nepriimtina mums, kaip vartotojams. Tačiau kažkodėl mes priimame tokį veiklos modelį su išmaniaisiais telefonais. Ir todėl mes turime 5,4 milijardus išmaniųjų telefonų visame pasaulyje, kurie ilgainiui tampa milžiniška tarša mūsų planetai“, – teigė rinkodaros specialistas.
Nežinau, ar dėl to, kad L. Silberbaueris atstovavo „Nokia“ (neturiu nieko prieš šį prekės ženklą, dar ir pats su malonumu pažaisčiau „gyvatėlę“, kurią, beje, vis dar galima rasti „Nokia“ telefonuose), tačiau pereiti prie skaitmeninės detoksikacijos visai nesusigundžiau, o iššokęs „Facebook“ programėlės pranešimas mane nejučia sugrąžino prie tarnystės savo išmaniajam telefonui.
Ar mes tarnausime dirbtiniam intelektui, ar visgi jis tarnaus mums? Tai yra kertinis artėjančių kelerių metų klausimas. Vis dėlto, jau dabar galime būti tikri, kad tie, kas sugebės išnaudoti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes, šioje situacijoje bus laimėtojai.
Kaip sakė CNN viceprezidentas Athan Stephanopoulos: „Ar dirbtinis intelektas pakeis gydytojus? Ne. Tačiau gydytojai, kurie naudoja dirbtinį intelektą, pakeis tuos gydytojus, kurie jo nenaudoja.“
Manau, kad tai yra svarbiausia, ką turime įsisąmoninti šioje, atrodytų, nesibaigiančioje diskusijoje.
