Portalas pranešė, kad lapkričio 16 dieną gerai žinomame įsilaužėlių bendruomenės forume buvo paskelbta apie 487 mln., kaip teigiama, „WhatsApp“ vartotojų iš 84 šalių mobiliųjų telefonų numerių pardavimą. Atlikusi duomenų pavyzdžių tyrimą „Cybernews“ teigia, kad pateikta informacija yra teisinga.
Pranešama, 45 mln. parduodamų telefono numerių priklauso Egipto vartotojams, 35 mln. – Italijos, 32 mln. – JAV, 29 mln. – Saudo Arabijos, 20 mln. – Prancūzijos bei Turkijos vartotojams.
Portalas teigė susisiekęs su „WhatsApp“ valdančia „Meta“, tačiau iš karto atsakymo iš jos negavo.
„WhatsApp“: naudotojų duomenys yra saugūs
Bendrovei „Meta“ priklausančios „WhatsApp“ atstovas spaudai laikraščiui „The Times of India“ teigė, kad „nėra įrodymų“, jog susirašinėjimo programėlę paveikė duomenų nutekėjimas.
Portalo „Cybernews" parašytas teiginys pagrįstas nepagrįstomis ekrano nuotraukomis. Nėra jokių „duomenų nutekėjimo" iš „WhatsApp“ įrodymų“, – teigė „WhatsApp“ atstovas spaudai.
„Cybernews“ patikrintas pavyzdinis duomenų rinkinys sudaro mažiau nei 0,00041 proc. visų telefono numerių, prie kurių, kaip teigiama skelbime, turima prieiga.
Nors pardavėjas neatskleidė, kaip tariamai gavo telefonų numerius, „Cybernews“ pranešė, kad tokia informacija galėjo būti gauta taikant metodą, vadinamą „grandymu“ (angl. scraping), kuris leidžia rinkti naudotojų duomenis ir pažeidžia „WhatsApp“ paslaugų teikimo sąlygas.
„Šis teiginys yra spekuliatyvus. Tačiau gana dažnai paaiškėja, kad internete skelbiami didžiuliai duomenų srautai yra gauti „scraping“ būdu“, – rašė „Cybernews“.
Vėliau „Cybernews“ redaktorė Jurgita Lapienytė socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė patvirtinimą, kad nėra įrodymų, jog į „WhatsApp“ buvo įsilaužta, tačiau tai nereiškia, kad naudotojams vis dar negresia pavojus.
„Galbūt nutekinimas ir yra nulaužimas, bet tai nereiškia, kad jis mažiau pavojingas nukentėjusiems naudotojams“, – teigė ji.
Telefonų numeriai dažnai naudojami sukčiavimuose, kai sukčiai bando apgaule priversti žmones atskleisti savo asmeninę informaciją, pavyzdžiui, banko sąskaitų numerius, slaptažodžius ir kredito kortelių duomenis, rašo news.com.
Dažnai tokių sukčiavimų metu sukčiai apsimeta esantys iš teisėtos įmonės, pavyzdžiui, banko, telefono ar interneto paslaugų teikėjo. Tada jie prašo patvirtinti savo asmeninius duomenis.
„Pavyzdžiui, sukčius gali sakyti, kad bankas ar organizacija tikrina klientų įrašus dėl techninės klaidos, dėl kurios buvo ištrinti klientų duomenys. Arba gali paprašyti užpildyti klientų apklausą ir pasiūlyti prizą už dalyvavimą joje“, – įspėja „ScamWatch Australia“.
„Arba sukčiai gali jus įspėti apie „neleistiną ar įtartiną veiklą jūsų sąskaitoje“. Jums gali būti pranešta, kad užsienio šalyje buvo atliktas didelis pirkinys, ir paklausta, ar leidote atlikti mokėjimą.“
Jei atsakysite, kad ne, sukčius paprašys patvirtinti kredito kortelės arba banko duomenis, kad galėtų ištirti situaciją.
