Paprastai kalbant, metaduomenys yra informacija apie duomenis. Metaduomenys naudojami beveik visose gyvenimo srityse, tačiau šiame straipsnyje aptarsiu metaduomenis, kurie aktualesni interneto vartotojams.

Pavyzdžiui, jei padarote nuotrauką, tai, kas joje pavaizduota, yra informacija (arba duomenys, arba angliškai – data), o nuotraukos geolokacija, failo pavadinimas, fromatas, autorius ir data – metaduomenys. Pagal tai telefone nuotraukas galime rūšiuoti – pagal lokaciją ar datą, ar kt. Jei naudojatės „Google“, pagal metaduomenis atrenkamas jums aktualus turinys (naudojant autorių, pavadinimą ir pan.), Jei rašote el. laišką, metaduomenys yra siuntėjas, gavėjas, data ir laiško pavadinimas.

Metaduomenys naudingi ir rinkodaroje – reklamuojant prekes ar paslaugas, labai pravartu žinoti, kokiuose svetainėse ir kiek jūs lankėtės, kiek laiko ten praleidote, o tai padeda sudaryti tikslesnį vartotojo profilį, ir sužinoti, ką jums reklamuoti.

Taigi, naudodamiesi bet kokiomis technologijomis, metaduomenis mėtome į kairę ir dešinę. Kas nėra savaime blogai, tai paspartina daugybę procesų, padeda greičiau pasiekti reikalingą informaciją, arba tiesiog gauti patinkančios muzikos rekomendacijų „Spotify“.

Tačiau yra ir kita to pusė, apie kurią jau kelerius metus kalba kibernetinio saugumo profesionalai.

„Žudome žmonės pagal metaduomenis“

Labiausiai apie metaduomenis pradėta kalbėti po to, kai buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas Edwardas Snowdenas nutekino slaptus JAV Nacionalinės Saugumo Agentūros (US National Security Agency, NSA) dokumentus apie masinį kibernetinio šnipinėjimo tinklą PRISM.