Savaitėje yra 168 valandos. Skyrus pamiegoti 7 valandas per parą, išeitų, kad internete praleidžiame 47 procentus savo budraus laiko.
Vidutiniškai lietuviai naršyti internete pradeda 08 val. 38 min. ryte, o paskutinis prisijungimas vidutiniškai fiksuojamas tik 22 val. 17 min., rašoma pranešime spaudai
Lietuviai – treti pasaulyje pagal laiką, praleidžiamą naršant socialinėse medijose
Daugiausiai savo laiko internete lietuviai praleidžia naršydami socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“. Šiai veiklai jie skiria 9 valandas ir 3 minutes per savaitę, o tai – trečias aukščiausias rezultatas tarp 16 apklaustų šalių, nusileidžiant tik Brazilijai ir Australijai.
Vos keletu valandų mažiau – 5 valandas ir 20 minučių – šalies gyventojai skiria ieškoti įvairios informacijos internete. Pagal šį kriterijų Europoje lietuviai pirmauja.
„Socialinės medijos lietuviams yra kaip meilės ir neapykantos žaidimas. Ten jie praleidžia daug laiko, tačiau tuo pačiu nerimauja dėl savo privatumo internete. Žmonės kažkodėl tik pakliuvę į internetinių sukčių pinkles ar nukentėję nuo sėkmingos „phishing“ (liet. „fišingo“) atakos išsigąsta ir imasi rimčiau vertinti kibernetinio saugumo grėsmes“, – teigia „NordVPN“ saugumo internete ekspertė Justina Tamulevičiūtė.
Vaizdo įrašų, serialų ir filmų žiūrėjimas – viena populiariausių veiklų internete
Lietuviai įrodė, kad vaizdo įrašų žiūrėjimas yra nepakeičiamas užsiėmimas internete. Šiai veiklai jie skiria 5 valandas ir 13 minučių per savaitę. Perpus mažiau – 2 valandos ir 30 minučių per savaitę – yra praleidžiamos žiūrint TV serialus ir filmus įvairiose platformose, pavyzdžiui, „Netflix“.
„Kad lietuviai yra aktyvūs interneto vartotojai iliustruoja ir kitas tyrimas, atskleidžiantis, jog 67% procentai Lietuvos gyventojų naudojasi mobiliais telefonais net tualete. Dauguma – naršymui socialinėse medijose, naujienų skaitymui“, – priduria J. Tamulevičiūtė.
Lietuviams internetas reikalingas kasdien
„NordVPN“ saugumo internete ekspertė dalijasi patarimais, kaip laiką internete paversti ne tik smagiu, bet ir saugiu:
- Naudokite saugius slaptažodžius. Jeigu jums sunku juos prisiminti, naudokite slaptažodžių tvarkyklę ir generatorių jų sudėtingumui užtikrinti.
- Prieš spaudžiant ant nuorodų, visuomet jas kritiškai patikrinkite. Venkite įtartinų reklamų, nuorodų ar elektroninių laiškų iš nepažįstamų žmonių.
- Naudokite virtualų privatų tinklą (VPN). Tai yra paslauga, šifruojanti jūsų interneto duomenų srautą ir apsauganti jūsų tapatybę internete.
- Naudokite saugų viešąjį Wi-Fi. Įsilaužėliai turi daug būdų pavogti duomenis iš viešųjų saitviečių, tačiau naudojant VPN jie nemato jūsų interneto duomenų srauto. Programišiai dažnai sukuria netikras Wi-Fi tinklo stoteles privilioti interneto naudotojus. Vartotojui prie jų prisijungus programišiai gali matyti viską, ką žmogus daro internete.
- Nesidalinkite asmenine informacija. Niekuomet internete nesidalinkite savo slaptažodžiais, bankine informacija ar net gyvenamuoju adresu. Ši ir panaši informacija gali būti naudojama, bandant atsakyti į jūsų paskyras saugančius klausimus ar net bandant atspėti jūsų slaptažodžius.
„Dėl COVID-19 pandemijos itin išaugo technologijų ir interneto naudojimas – be jų neįsivaizduojame savo kasdienybės. Net jeigu daugelis iš mūsų sąmoningai bandome mažiau valandų praleisti internete ir labiau subalansuoti gyvenimo režimą, dažnai vos pradėję nuleidžiame rankas. Kasdienybėje esame priklausomi nuo interneto tiek dėl profesinių, tiek dėl asmeninių veiklų“, – teigia J.Tamulevičiūtė.
Apklausa buvo atlikta UAB „Norstat LT“ NordVPN užsakymu šių metų birželio 22–30 dienomis. Joje dalyvavo 1003 įvairaus amžiaus grupių (18–74) Lietuvos piliečiai, kurie naudojasi internetu.
