Geoinžinerija – tai sąmoningos pastangos manipuliuoti klimatu, pvz., atspindint daugiau saulės šviesos atgal į kosmosą. Tai imituoja natūralų procesą, kuris vyksta po didelių ugnikalnių išsiveržimų. Teoriškai, atmosferoje išpurškus pakankamą kiekį sieros dioksido ar kitokių aerozolių, laikinai būtų galima sumažinti pasaulinį klimato šilimą.

Technologiškai netgi nėra sudėtinga tokius junginius išleisti į stratosferą, tačiau mokslininkai dažniausiai susilaiko net ir nuo mažos apimties panašių eksperimentų, rašo „MIT Technology Review“. Dar nėra ir duomenų, kad kas nors apskritai būtų bandęs į tam tikrą atmosferos sluoksnį leisti medžiagas, atliekant su geoinžinerija susijusius tyrimus.

Priežastis – parasta. Labai mažai suprantama, kokį poveikį galėtų sukelti didelio masto intervencijos į atmosferą, tikėtina, kad tai gali sukelti daug žalingų pašalinių poveikių. Dar poveikiai gali būti skirtingi įvairiuose regionuose, tai gali išprovokuoti ir geopolitinius konfliktus. Tokie tyrimai yra labai prieštaringi, keliantys kontroversijas.

Nenuostabu, kad daug mokslininkų, ilgai tyrinėjusių šią sritį ir technologijas, išreiškė gilų susirūpinimą po to, kai startuolis „Make Sunset“ Meksikoje su ėmė leisti sieros balionus be jokio visuomenės dalyvavimo ar mokslininkų priežiūros. Įmonė jau skelbiasi, kad pardavinėja klimato „aušinimo kreditus“, kuriais finansuotų ateities balionų paleidimus su didesniais sieros kroviniais.

Keli „MIT Technology Review“ kalbinti tyrėjai pasmerkė tokias įmonės „pastangas“ komercializuoti geoinžineriją, ypač tokiame ankstyvame etape. Kai kurie potencialūs investuotojai ir klientai, peržiūrėję įmonės pasiūlymus, tuo metu vertina, esą tai nėra nei rimtos mokslinės pastangos, nei rimtas verslas, o veikiau dėmesio pritraukimas, siekiant sukelti viešą reakciją.

„Make Sunsets“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Luke Isemanas pripažįsta – pastangos yra iš dalies ir verslumas, iš dalies provokacija, geoinžinerijos aktyvizmo aktas. Jis tikisi, kad akibrokštu startuolis paskatins viešas diskusijas ir pastūmės šią mokslo sritį į priekį.

„Mes juokaujame/nejuokaujame, kad tai iš dalies yra įmonė, iš dalies kultas“, – rėžė vadovas.

Jis tikina, jog už paleidimą laukia kritikos tiek iš geoinžinerijos kritikų, tiek ir šios srities tyrėjų ir supranta, kad atrodo kaip „blogiukas“. Tačiau jis aiškina, kad klimato situacija yra tokia grėsminga, o pasaulis juda per lėtai, kad spręstų problemą – todėl reikia radikalesnių intervencijų.

„Mano nuomone, morališkai yra neteisinga, kad mes to nedarome. Svarbiausia – darykime kuo greičiau ir saugiau“, – įsitikinęs startuolio vadovas.

Kaip informavo vadovas, pirmi du balionai buvo paleisti balandžio mėnesį, jie buvo labai paprasti, jie į stratosferą teišleido kelis gramus sieros. Helio pripildyti balionai stratosferoje turėjo sprogti ir išleisti „krovinį“, tačiau taip ir neaišku, ar taip atsitiko, kur balionai atsidūrė, kokį poveikį turėjo jų nešamos dalelės. Verslininkas patvirtino, kad prieš pirmuosius paleidimus neprašė jokių institucijų ar mokslo agentūrų patvirtinimų Meksikoje ar kitur.

Įmonė bando užsidirbti tokiu būdu: už 10 dolerių parduoda „aušinimo kreditų“ už 1 gramo sieros dalelių išleidimą stratosferoje. Įmonė teigia, kad to „pakanka“ padengti vienos tonos anglies šildantį poveikį vieneriems metams.

„Atvirai kalbant, per savo gyvenimą aš noriu kuo greičiau sukelti kuo daugiau vėsinimo, tiek atsakingai, kiek įmanoma“, – teigė vadovas ir pridūrė, kad 2023 metais išleis tiek sieros, kiek tik gaus mokių klientų. Bendrovė teigia jau gavusi ir 750 tūkstančių dolerių finansavimą iš rizikos kapitalo fondų, o pirmieji investuotojai taip pat pirko ir „aušinimo kreditus“.

Gerokai per anksti

Šios srities tyrėjai vertina, kad startuolio pastangos yra gerokai per ankstyvos ir gali turėti priešingą efektą, nei tikisi L. Isemanas.

Pavyzdžiui, „Carnegie Climate Governance Initiative“ vykdomasis direktorius Janos Pasztor vertina, kad šiuo metu dar nėra pakankamai tyrimų, kurie leistų nei atmesti, nei priimti tokią idėją, o juo labiau ją imtis įgyvendinti. Jis ragina prižiūrėti geoinžinerijos ir kitokių klimatą keičiančių technologijų diegėjus.

„Šiame etape pradėti kažką įgyvendinti yra labai bloga idėja“, – sako P. Pasztor. Jis primena Kinijos mokslininką He Jiankui, kuris nusprendė panaudoti genų redagavimo „žirkles“ CRISPR, kad pakeistų embrioną, neatsižvelgęs nei į saugumą, nei į etiką. Šis mokslininkas buvo nuteistas 3 metams kalėjimo.

Kiti tyrėjai nuogąstauja, kad „Make Sunset“ žingsnis atsirūgs priešingai: kilęs pasipiktinimas gali mažinti finansavimą šiai sričiai, mažinti visuomenės ir vyriausybių paramą rimtiems tyrimams, gali iššaukti papildomų ribojimų.

Startuolio elgesys prisideda prie nerimo, kad kažkoks blogas veikėjas, neturintis žinių apie atmosferos mokslą ir galimas pasekmes, vienašališkai imsis įgyvendinti geoinžineriją ir keisti planetą, neturėdamas jokio pritarimo.

Mokslininkai itin kritiški startuolio pardavinėjamiems „aušinimo kreditams“, jie netgi vadinami „šiukšlėmis“. Mat niekas negali patikimai įvertinti, koks realus kiekvieno išleisto į atmosferą sieros gramo poveikis. O su niekuo nederintas veiksmas gali sukelti žalą visuomenei.

Saulės geoinžinerijos ekspertas Davidas Keithas pripažįsta, kad kol kas startuolio žingsnis jokio realaus pavojaus nekelia – į atmosferą vienas balionas išleido mažiau nei 10 gramų sieros. Palyginimui, vienas komercinis lėktuvas skrydis per minutę išleidžia apie 100 gramų. Tačiau ir jis nerimauja, kad bet kokios pastangos „privatizuoti“ geoinžinerijos technologijas, įskaitant patentavimą ar kreditų pardavimą, negali užtikrinti jokio skaidrumo, pasitikėjimo, kad pasaulis priims teisingus sprendimus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą LOGIN.LT turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.6923