Medžiotojų užeigos restorane lankytojai gali būti ramūs, kad prie patiekalų geria ne rusišką alkoholį, praneša LNK.
„Gėrimus rusiškus mes visus išėmėm jau seniai“, – sako „Medžiotojų užeigos“ direktorius Ričardas Mačiulaitis.
Užtat kokia programa aptarnaujami klientai, ar ne rusiška, to restorano patikinti jau negali.
„Mes negalime rinkoje nusipirkti kaip bulvių ar kotletų, kur norime, kur pigiau, mes galime tik nusipirkti tai, kas yra Lietuvoje licencijuota. O ką licencijuoja – nesu aš IT specialistas“, – paaiškina verslininkas.
Kaip matyti, jo kasos aparate įdiegta „iiko“ sistema – tai rusiškos kilmės programa, kurią sukūrė du Rusijos verslininkai, kurie internete iki šiol pateikia rusišką adresą ir rusiškai giriasi, kad aptarnauja 30 tūkst. klientų, tame tarpe ir greito maisto restoraną KFC.
LOGIN.LT jau rašė apie šią sistemą ir jos abejotiną virsmą į vakarietišką. Anksčiau buvo pranešta ir apie tai, kad kavinių tinklo „Vero Cafe“ mobilioji programėlė taip pat buvo sukurta rusiškos bendrovės, o programėlė gali būti pažeidžima, klientų duomenys gali būti renkami ar prieinami Rusijoje.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija žada tyrimą, ar nebuvo pažeistas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas
„Jeigu yra šalis, kuri nesilaiko ES įstatymų arba nesilaiko savo įsipareigojimų, tai pakankamai sudėtinga būtų, pvz., priversti. Jeigu vienu metu nustotų programėlė veikti, arba atsirastų kažkokių klaidų, pvz., mes dėl to negalėtume vykdyti veiklos“, – LNK teigė „Emplos“ direktorė ir kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Škarnulytė
Tuo metu restoranai ir kavinės gali nė nenutuokti, kad naudoja rusiškas sistemas, mat paprastai jas perka per tarpininkus. O Rusijos bendrovės išsinuomoja serverius kitose šalyse, keičia įmonių pavadinimus, nors savininkas lieka tas pats.
„Didžioji dalis aplikacijų taip ir veikia: čia yra tiktai langas, o skaičiavimai, duomenų apdorojimas yra kažkur kitur“, – sako NKSC vadovas.
Verslininkai neturi alternatyvų, NKSC pajėgumų
„Medžiotojų užeigos“ vadovas teigia, net ir žinodamas, kad kasos aparatas rusiškas, jo nebėgtų išmesti, nes alternatyvų nėra.
„Mes norėjome iš Lenkijos pirkti programą, kuri palaikoma debesyje, yra gerokai pigesnė, bet ji nėra sertifikuota Lietuvoje. Ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi vartelius ir tų vartelių raktas tik pas juos“, – sako R. Mačiulaitis.
Rusiškai įrangai įsigyti galimai buvo naudoti ir ES pinigai, mat Lietuvos restoranai per pandemiją gavo 47 mln. eurų paramą informacinėms technologijoms atnaujinti.
Mes iš ES lėšų ruošėme tik paprastą programėlę telefonui“, – pripažino R. Mačiulaitis.
Seimo narė svarsto, galbūt įmonių perkamą įrangą reikėtų įvertinti, ar yra saugi. Tokią analizę, anot jos, galėtų apsiimti valstybinė institucija.
„Įrangą, kurią jie norėtų įsigyti, ar ji neturi iš tiesų sąsajų su Rusija, iš tiesų valstybės institucijos turi geresnes galimybes patikrinti: tiek tos įrangos sąsają su Rusija ir rusiškais verslais, kartais apsivilkusiais vakarietišką kostiumą, tiek nustatyti kibernetinio saugumo spragas“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.
Tačiau NKSC teigia, kad nebūtų pajėgus tokiais darbais užsiimti – ką naudoja, verslas turėtų pasitikrinti pats, pranešė LNK. Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad karo žiaurumai jaudina ne visus, net trečdalis gyventojų nemato problemos toliau verslauti su Rusija.
