Balandį „Google“ paskelbė apie naujas žemėlapių ir paieškos funkcijas. Tarp jų – ne tik išplėstos galimybės rasti elektromobilių įkrovimo vietas, bet ir pasiūlymai keliauti tausojant ne tik aplinką, bet ir kelionės biudžetą.
„Nuo šiol planuojant keliones su „Google Maps“, šalia automobilių maršrutų programėlė rodys viešojo transporto ar ėjimo pėsčiomis pasiūlymus, jei kelionės laikas yra panašus. Tokiu būdu siekiama paskatinti vartotojus dažniau rinktis alternatyvius, mažiau anglies dioksido (CO₂) išskiriančius keliavimo būdus“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.
Pasak jo, šis atnaujinimas diegiamas daugiau kaip 15-oje pasaulio miestų: Amsterdame, Barselonoje, Berlyne, Londone, Madride, Milane, Paryžiuje, Romoje ir kt.
Be to, nuolat atsinaujinančioje „Google Maps“ programėlėje bus pateikiama daugiau informacijos apie naujausius traukinių ir autobusų tvarkaraščius su bilietų kainomis ir nuorodomis. Keliones traukiniu bus galima patogiau planuoti 38-iose, autobusu – 15-oje šalių. Tarp šių valstybių – ne tik kaimyninė Lenkija, bet ir tautiečių pamėgta Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Graikija bei kitos šalys.
Išjungti mobilųjį ryšį – neverta
Keliaujantiems po Europą automobiliu, A. Archangelskis primena, kad norint sutaupyti mobiliojo ryšio duomenų, jau nebereikia atsisakyti „Google Maps“ programėlės.
Daugelyje senojo žemyno šalių vartotojai gali naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis pagal turimo paslaugų plano tarifus. Šiuo atžvilgiu išskirtinės tik ne Europos Sąjungos narės Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Andora, tad skambučiai ir mobilūs duomenys čia kainuoja daugiau. Brangesnis mobiliųjų duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu (angl. roaming) yra ir kitose ne ES šalyse, tokiose kaip Juodkalnija, Serbija, Albanija ar Monakas.
„Kartais žmonės vengia naudoti žemėlapių programėlę su įjungtu mobiliuoju ryšiu, galvodami, kad šioji naudoja daug duomenų. Vis dėlto, „Google Maps“ juos naudoja itin saikingai. Pavyzdžiui, pusės Lietuvos kelių, net ir įtraukiant visus miestelius ir kaimus, žemėlapis sunaudotų vos 130 megabaitų duomenų. Tai išties ypač mažas duomenų kiekis“, – sako A. Archangelskis.
Nors žemėlapių programėlę galima naudoti ir išjungus mobilųjį ryšį, prieš tai atsisiuntus reikiamus maršrutus, ekspertas pataria to vengti: „Google Maps“ be mobiliojo ryšio negalės pasiūlyti greitesnio maršruto, įspėti apie netikėtą kliūtį kelyje – susidariusią eismo spūstį, avariją ar kelio darbus. Keliaujant svetimoje šalyje tai gali sukelti papildomo streso.“
Taupyti mobiliojo ryšio duomenis vertėtų keliaujant ne tik už Europos Sąjungos ribų, bet ir tolimose egzotiškose šalyse, pavyzdžiui, Tailande ar Indonezijos saloje Balyje.
Lietuva – tarp greičiausių Europoje
Spėjusiems priprasti prie greičiausio 5G interneto Lietuvoje, vykstant į užsienį taip pat nėra ko nerimauti. Itin aktyviai naujos kartos 5G ryšys diegiamas ir kitose Europos šalyse.
„Šiuo metu 5G ryšį aktyviai pradėjusi plėsti Lenkija, stipriai šioje srityje pažengusi Vokietija, Prancūzija, Italija, Skandinavijos šalys. Lėčiau 5G plėtra vyksta nebent Portugalijoje. Tačiau praktiškai visoje Europoje neturėtų kilti problemų prisijungti prie 5G ryšio“, – pabrėžia Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Pasak jo, 5G ryšio plėtrą puikiai atspindi ir Lietuvos pavyzdys, mat naujos kartos 5G ryšys yra pasiekiamas vis daugiau žmonių
„Skaičiuojama, kad šiuo metu 3 iš 4 Europos gyventojų jau gali naudotis 5G ryšiu. Mobiliojo ryšio operatoriams keliamas tikslas didinti ne tik teritorijos, bet ir namų ūkių ryšio padengiamumą“, – pabrėžia M. Ropė.
Vis dėlto, ekspertas atkreipia dėmesį – svarbus ne tik 5G pasiekiamumas, bet ir jo greitis. Kovo mėnesį Lietuva pagal mobiliojo interneto greitį užėmė 14-ą vietą iš 148, rodo tarptautinės interneto greičio matavimo kampanijos „Ookla“ sudaryta interneto greičio matuoklė „Speedtest“. Spartesniu mobiliuoju internetu Europoje galėjo pasigirti tik Islandija (4-a vieta), Danija (6-a vieta), Nyderlandai (8-a vieta) ir Norvegija (13-a vieta).
Lietuviai 5G vertina palankiau
Per pastaruosius ketverius metus lietuvių požiūris į 5G reikšmingai pasikeitė. Tokią išvadą pateikė šiemet „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, nustatęs smarkiai geresnį visuomenės informuotumą ir palankesnį naujosios mobiliojo ryšio technologijos vertinimą. Vis dėlto tam tikros tautiečių baimės yra įsišakniję tiek, kad jų nepajėgus įveikti nei gerėjantis švietimas, nei auganti 5G svarba kasdieniam gyvenimui.
„2020 m. mūsų šalyje dar tik ruošiantis penktos kartos tinklo įjungimui, jam teko atlaikyti nemažą skepticizmo bangą. Žmonės baiminosi dėl savo sveikatos, abejojo 5G naudomis ir apskritai turėjo labai mažą informacijos kiekį. Šiandien situacija yra pasikeitusi – apie naujausią mobiliojo ryšio kartą gerai nusimano dvigubai didesnė gyventojų dalis, kuri puikiai suvokia 5G perspektyvas ir spartaus vystymo būtinybę. Nepaisant to, 5G pažinimas Lietuvoje vis dar yra lydimas seniai paneigtų mitų – vartotojai nėra užtikrinti 5G teikiamu privatumu ir yra susirūpinę jo skleidžiama elektromagnetine spinduliuote“, – tyrimą komentuoja „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Naujausioje apklausoje labiausiai į akis krentantis dalykas – smarkiai išaugęs labai gerai 5G išmanančių respondentų skaičius. Nuo 2020 m. šių žmonių dalis visuomenėje šoktelėjo nuo 17 proc. iki 38 proc., o apie šią technologiją nežinančiųjų procentas pagaliau simboliškai susitraukė iki nulio. Ne ką mažiau džiugina ir mažėjantis tik 5G pavadinimą girdėjusių asmenų skaičius, kuris lyginant su 2022 m. krito beveik perpus.