NASA zondas yra taip toli, kad signalas iš Žemės jį šviesos greičiu pasiekia tik per daugiau nei 22 valandas. Stoties turima branduolinė baterija palaipsniui senka, jos galia mažėja ir misijos planuotojai vertino, kad kitąmet teks pradėti išjunginėti „Voyager 2“ instrumentus, kurių jis turi penkis. Tačiau sugalvotas naujas gudrus planas, kaip šią neišvengiamybę atidėti, rašo gizmodo.com.

Atlikti pakeitimai leis kosminiam zondui iki 2026 metų pratęsti visų penkių mokslinių instrumentų veikimą. Tą pavyko pasiekti apribojus borto saugos sistemai skiriamą elektros energijos dalį, rašoma „NASA Jet Propulsion Lab“ (JPL) pranešime. Yra šiek tiek rizikos, kadangi paveikta sistema saugo „Voyager 2“ nuo įtampos svyravimų, tačiau NASA viliasi, kad sprendimas riziką atperka. Įtampos šuoliai šiame misijos etape nėra tokia didelė rizika, o nauda dėl mokslo yra didesnė.

„Voyager 2“ kaip ir jo brolis dvynys „Voyager 1“ buvo paleisti dar 1977 metais, jie aplankė išorines Saulės sistemos planetas, pasiekė heliosferos pakraščius –tai savotiškas apsauginį burbulą primenantis Saulės sistemos regionas, apsaugantis nuo pavojingos kosminės spinduliuotės, sklindančios iš tarpžvaigždinės erdvės. Zondai yra vis dar aktyvūs ir renka precedento neturinčius duomenis apie heliosferą.
VOYAGER

„Kuo toliau nuo Saulės, tuo vertingensni moksliniai duomenys, kuriuos „Voyager'iai“ grąžina, todėl mes tikrai esame suinteresuoti, kad kuo daugiau mokslo prietaisų veiktų kuo ilgiau“, – pranešime teigia „NASA“ už „Voyager“ projektus atsakinga mokslininkė Linda Spilker.

Zonduose veikia termobranduoliniai elektros energijos generatoriai, pagrįsti termoporomis, jie gana primityvūs, tačiau ilgalaikiai. Kasmet jie praranda dalį galios dėl nuolatinio branduolinio kuro atomų skilimo. dėl top jau reikėjo išjungti šildytuvus ir kitas neesmines sistemas, kas leistų kompesnuoti nuolatinį elektros energijos praradimą.

„Voyager 2“ jau pasiekė tokį etapą, kai vieną mokslinį instrumentą būtų tekę išjungti netrukus. Naujas triukas dalį galios perimti iš apsauginės sistemos leis pratęsti 5 mokslinių instrumentų veiklą.

„Nors dėl to erdvėlaivio elektros įtampa nebebus tiksliai reguliuojama, net ir po daugiau nei 45 metų skrydžio elektros sistemos abiejuose zonduose išlieka gana stabilios, tai sumažina apsaugos poreikį“, – pakomentavo „NASA JPL“.

Pirmasis heliosferą pasiekė „Voyager 1“ 2012 metais, o jo dvynys – 2018 m. „Voyager 2“ skrieja kita kryptimi, jo greitis kiek mažesnis.

Šie zondai laikomi vienais didžiausių kosminių skrydžių istorijoje ir neįtikėtina, kad net po tiek metų NASA vis dar sugeba iš jų „išspausti šiek tiek gyvybės“, apžvelgė gizmodo.com.