Lietuvoje veikia apie 1,2 milijonai išankstinio mokėjimo SIM kortelių: 682 tūkstančiai „Tele2“ tinkle, 326 tūkst. – „Telia“, ir 195 tūkst. – „Bitė Lietuva“ tinkle. Geriau šios kortelės žinomos „Pildyk“, „Ežys“ ar „Labas“ pavadinimais. Palyginimui, įprastų SIM kortelių pagal abonentines sutartis yra daugiau nei du kartus daugiau – 2,62 milijono, rodo Ryšių reguliavimo tarybos praėjusių metų IV ketv. duomenys.
Šiuo metu Seime stumiasi iniciatyva įvesti prievolę operatoriams registruoti visus tokias korteles naudojančius asmenis: būtų privaloma pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba identifikuotis nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Apie tai LOGIN.LT rašė čia.
Tačiau tokia iniciatyva įskėlė priešpriešos.
Pirmiausia, Seimas, prieš priimdamas sprendimas, atsiklausė Vyriausybės nuomonės – paprašė išvados.
Vyriausybės linkusi palaikyti – Vidaus reikalų ministerijos ruoštame nutarimo projekte siūloma iš esmės pritarti pataisoms, įtraukti patobulinimų, kiek pratęsti įsigaliojimo terminą iki kitų metų birželio 1-osios.
Senjorai – kategoriškai prieš. Juos ginantys atstovai skaičiuoja, kad tik kas dešimtas naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, baiminamasi papildomų finansinių rūpesčių ar nepatogumų.
Lietuvos verslo konfederacija, ryšio operatoriai siūlymus kritikuoja – priemonę vadina neproporcinga, mat sąnaudų būtų daugiau nei naudos.
Ir pačioje Vyriausybėje nuomonės nėra vieningos – siūlymo nepalaiko Susisiekimo ministerija, ja abejoja Ryšių reguliavimo tarnyba.
Verslo atsparumo ekspertas Edvinas Kerza suabejojo, ar nėra taip, kad jau dabar įmanoma atsekti, kas kortelę apmokėjo ar papildė. Tačiau jis registraciją būtų linkęs palaikyti.
Galiausiai dėl visko turės apsispręsti Seimas.
Vyriausybė remiasi nusikaltimų statistika
Vyriausybė savo nutarimo projektą argumentuoja Lietuvos policijos duomenimis: „Asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamą veiklą, paprastai naudojasi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o kartais ir keletą kartų per dieną. Tokia situacija labai apsunkina ir sulėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus“.
Skaičiuojama, kad per 2021-2022 metus padaryta 550 nusikalstamų veikų, kurių padarymo įrankiu buvo ir telefonas, žala per metus siekia 987 tūkst. eurų.
„Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. atliktas gyventojų nuomonės apie teisėsaugos institucijas ir viešojo saugumo situacijos vertinimas rodo išaugusį susirūpinimą dėl sukčiavimų – net 58 proc. apklaustų gyventojų mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje sukčiavimas telefonu, elektroniniu ar kitu būdu išviliojant turtą ar pinigus, kelia vidutinę arba didelę grėsmę. Nors nusikalstamumo rodikliai Lietuvos Respublikoje mažėja, sukčiavimų registruojama daugiau: 2020 m. registruotos 2685 nusikalstamos veikos, 2021 m. – 3169, 2022 m. – 3859.
2022 m. telefoninio sukčiavimo atvejai – 260 nusikalstamų veikų – sudarė beveik 7 proc. visų sukčiavimų“, – dėstoma LRV nutarimo projekte, kurį rengė Vidaus reikalų ministerija.
Nurodoma, kad atsižvelgiant į grėsmes, atsiradusias dėl vykstančių geopolitinių pokyčių, siūlomas teisinis reguliavimas aktualus ir sprendžiant nacionalinio saugumo stiprinimo klausimus. Be to, asmens duomenų rinkimas įsigyjant išankstinio judriojo ryšio paslaugas ir šių duomenų saugojimas yra paplitusi reguliacinė praktika daugumoje Europos Sąjungos valstybių, bet ir didžiojoje pasaulio dalyje – 157 valstybėse.
Kol kas nėra aiškų, kaip viskas veiktų jei sprendimas registruoti SIM korteles būtų priimtas – duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki kitų metų pradžios.
Senjorai priešinasi: baiminasi, kad atsiras abonentiniai mokesčiai, nors tik laukia skambučio
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius šiuo klausimu kategoriškas
„Mūsų kategoriška nuomonė, kad mes prieš tai, vien dėl to, kad tai labai stipriai pažeistų būtent senjorų interesus. Pradėkime nuo to, kad apie 10 proc. senjorų tik gali valdyti arba sugeba valdyti IT technologijas. Jie negali elektroniniu būdu pasirašyti. Kitas variantas, kad jiems pasiekti kažkokį mobilaus ryšio operatorių – irgi reikia važiuoti, tai susiję su išlaidomis“, – nuogąstauja dėl papildomų išlaidų ir proceso sudėtingumo K. Makaravičius.
Jis taipogi įsitikinęs, kad tuo viskas nepasibaigtų – senjorams atsirastų ir mėnesinis mokestis, kaip kad yra su įprastais abonentais.
„Po to atsiranda tas mėnesinis mokestis. Jeigu pasirašai sutartį, tai neišvengiamas mėnesinis mokestis, kokio dydžio, aš nežinau, priklauso nuo operatoriaus. Niekas to akcentavo, bet mokestis tai yra neišvengiamas. O nusipirkus SIM kortelę – dažniausiai senjorams aktualu, kad jiems paskambintų, o ne jie patys paskambintų“, – vertino K. Makaravičius.
„Didžiųjų tinklų operatoriai dalyvavo mūsų susitikime, mes išgirdome jų tuos nuogąstavimus, dėl jų, aišku, senjorai nepergyvena. Bet vis tiek, atsiranda papildomi mokesčiai“, – pabrėžė K. Makaravičius.
Jis patikina, kad ir Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba siuntė savo poziciją Vidaus reikalų ministerijai.
Statistika rodo, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkai telefonu plepa mažiau – inicijavo vidutiniškai po 100 minučių pokalbių per ketvirtį, kai įprasti abonentai – 273 minutes.
Ne visos ministerijos palaiko: pasigedo proporcingumo
Susisiekimo ministerija laikėsi priešingos nuomonės ir nepritaria visuotiniam išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimui.
„Jau ne pirmą kartą siekiama nustatyti pareigą mobiliojo ryšio operatoriams registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Prieš tai Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) projektas buvo svarstomas Vyriausybės pasitarime 2017 metais. Susisiekimo ministerija nuo ERĮ pakeitimo pirminio derinimo nuosekliai laikosi pozicijos, kad ERĮ įstatymo projekte numatytų priemonių veiksmingumas kelia pagrįstų abejonių ir numatoma administracinė ir finansinė našta verslui neproporcinga įstatymo projekto tikslui“, – savo pozicijoje išdėstė Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Susisiekimo ministerija siūlo nepritarti dėl dviejų priežasčių: abejotinas nusikaltimų prevencijos veiksmingumas ir galimas mobiliojo ryšio paslaugų pabrangimas.
„Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija dažnai akcentuojama kaip nusikaltimų ir terorizmo prevencijos priemonė. Visgi pažymėtina, kad asmenys, kurie vykdo nusikalstamas veikas, vis tiek turės galimybę netrukdomai įsigyti ir atsivežti išankstinio mokėjimo SIM kortelių iš kitų šalių, o iš ES valstybių narių atvežtomis kortelėmis bus galima skambinti nepatiriant didelių išlaidų dėl ES galiojančio „skambink užsienyje kaip namie“ (angl. Roam Like At Home) principo“, – dėsto viceministrė.
Nusikaltėliai SIM gali pirkti naudodamiesi suklastotomis ar pavogtomis asmens tapatybės priemonėmis, be to, kiltų grėsmė, kad atsiras „juodoji rinka“ SIM kortelėms, o tam bus išnaudojami socialiai pažeidžiami asmenys ar veiklos nevykdančios įmonės.
Ji laikosi ir vertinimo, kad išankstinio mokėjimo kortelės yra lanksčiausia, paprasčiausia ir pigiausia elektroninių ryšių paslaugų užsakymo forma – ėmus privalomai registruoti, šios paslaugos galutiniams vartotojams gali brangti ir taip mažinti elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą, ypač socialiai pažeidžiamoms grupėms.
Tuo metu Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija laikėsi neutraliai – informavo, kad Vyriausybės nutarimo projektui pastabų ar siūlymų pagal kompetenciją neturi.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) laikosi panašios pozicijos – nurodo, kad supranta siekį užardyti nusikaltimus, tačiau teisinis reguliavimas ir nauda turi atsverti keliamas rizikas ir įgyvendinimo kaštus.
Privaloma SIM registracija, iš esmės yra iššūkis visoms suinteresuotoms šalims – vartotojams, operatoriams, jų mažmeninės prekybos partneriams ir valstybei, todėl bet koks sprendimas turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su visomis suinteresuotosioms šalims ir atlikus visapusišką poveikio vertinimą“, – dėstoma RRT išvadoje.
Teisingumo ministerija vis tik reikšmingų pastabų neturėjo – ministrė Ewelina Dobrowolska pasiūlė įvertinti, ar tikrai pakaks, kad duomenų rinkimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – teisių ribojimą, draudimų nustatymą ir pan iš esmės reikėtų reguliuoti įstatyminiu lygmeniu.
„Tele2“ rūpinasi, kad nenukentėtų pažeidžiamiausi: sukčiai tuo gali pasinaudoti
Daugiausia išankstinio mokėjimo SIM kortelių išdavęs operatorius „Tele2“ paaiškina, kad siūloma priemonė gali būti ir neefektyvi, ir neproporcinga.
„Privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija padėties kovoje su nusikalstamumu nepakeis, tačiau aktualizuos naujas nusikalstamas veikas“, – patvirtina RRT išsakytą poziciją „Tele2“ strategijos ir plėtros direktorius Tadas Bukauskas, pastebėjęs, kad kone pusėje Europos valstybių galima laisvai tokių SIM kortelių įsigyti ir jas naudoti Lietuvoje.
Jis pasigenda statistikos ar vertinimų, kiek būtent išankstinio mokėjimo kortelės galėjo prisidėti prie nusikalstamų veikų, ar sukčių padarytos žalos, o kiek nulėmė kitokie technologiniai sprendimai.
Jis įspėjo, kad sprendimas būtų brangus ir netaiklus, o labiausiai paveiktų pažeidžiamus vartotojus.
„Išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos yra lanksčiausia, paprasčiausia ir pigiausia elektroninių ryšių paslaugų užsakymo forma. Dėl to vieni pagrindinių išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai yra asmenys, kurie jautrūs kainai ar negalintys prisiimti ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nepilnamečiai, pagyvenę, laikinai atvykę iš kitų šalių, neturintys pastovaus darbo ir pan. Kai kurios socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kurios naudojasi šia paslauga susidurs su problemomis ne tik dėl riboto reguliavimo pokyčių supratimo, jos taps pažeidžiamos ir dėl su SIM kortelių registracija susijusių sukčiavimų bei apgavysčių“, – įspėja T. Bukauskas.
„Tai ypatingai atsilieps jautriausiems ir nuo didesnių miestų ar miestelių nutolusiems vartotojams, nes dalis jų dėl finansinės padėties, sveikatos būklės ar būklės šeimoje tiesiog negalės atvykti į nutolusius tokių SIM kortelių registravimo taškus.
Didžioji dalis klientų šia paslauga naudojasi senai dėl jos patogumo ir prieinamumo. Šios kortelės nebuvo ir tikėtina nebus naudojamos nusikaltimams, todėl jas priverstinai jas registruoti – perteklinis veiksmas, tai jokio teigiamo poveikio kriminogeninei situacijai neturės“, – sako T. Bukauskas.
Kaip atskirą vartotojų grupę jis išskiria telemetrijos paslaugų naudotojus. Mat didelė dalis įrenginių, naudojančių telefono numerius – pvz. liftai, šlagbaumai, garažų ir kiemų vartai, signalizacijos sistemos, buities įranga, vaizdo kameros ir pan. – naudoja būtent išankstinio mokėjimo korteles.
„Savaime suprantama, kad nemaža šių vartotojų dalis arba pamirš, kad naudojasi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis (priminimo į šį numerį taip pat negaus), arba neįsigilins į reikalavimų pobūdį bei patirs didelių nepatogumų, kai paslaugos bus apribotos“, – vertina T. Bukauskas.
Jį itin neramina, kad kilusia sumaištimi sukčiai tik pasinaudos – patys apsimetinės operatorių darbuotojais ar siuntinės apgaulingus pranešimus, kur prašys asmeninių duomenų ar užmokesčio.
LVK užstoja operatorius
Lietuvos verslo konfederacija savo rašte išdėstė, kad nepritaria siūlymui pritarti minėtam projektui, kuriuo siekiama nustatyti mobiliojo ryšio operatoriams prievolę kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis.
Visose ES valstybėse veikiantis principas „skambink užsienyje kaip namie“ reiškia, kad iš bet kurios valstybės skambinant su ta pačia SIM kortele galima nepatirti didelių išlaidų. Dar LVK argumentuoja, kad paprastai vietoje tradicinės balso telefonijos ir SMS žinučių, vis dažniau vartotojai naudoja funkciškai lygiavertes internetines paslaugas, kaip pvz., interneto telefoniją ir kt.
„Nusikalstamomis veikomis užsiimantys asmenys pasitelkia populiarias internetines paslaugas, tarp jų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar internetinio elektroninio pašto platformas. Tokiu atveju, sukčiavimu užsiimantys asmenys susisiekia su vartotojais ir prašo pateikti informaciją, nukreipia į sukčiavimo svetaines arba platina kenkėjišką programinę įrangą. Minėtose komunikacijos priemonėse duomenų perdavimas vyksta interneto ryšiu, todėl mobiliojo ryšio operatoriai neturi techninių įrankių kontroliuoti perduodamų duomenų turinio. Atsižvelgiant į tai, privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija yra netaiklus būdas siekti efektyvaus sukčiavimo kardymo plačiai naudojamuose komunikacijos kanaluose“, – dėstoma LVK pozicijoje.
Mat SIM ir telefonija nublanksta prieš sukčių galimybes naudotis šifruotais komunikacijos kanalais, pvz., „Signal“, kur pranešimų iš paslaugos tiekėjų negalima sužinoti netgi gavus teismų nutartis.
Palyginimui, mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai, kad įgyvendintų prievolę ir kauptų išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis, patirtų reikšmingas sąnaudas, kurios siektų bent apie 9 mln. eurų, remiantis 2016 m. atliktais „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ skaičiavimais.
„Ryšių reguliavimo tarnybos vertinimu, tai galėtų lemti investicijų į kitas veiklos sritis mažėjimą bei paslaugų brangimą galutiniams vartotojams, todėl, LVK nuomone, potenciali siūlomo reguliavimo ekonominė nauda visuomenei yra kvestionuotina“, – dėsto LVK vadovė.
Nuogąstaujama ir dėl to, kad pagrindiniai išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai yra vyresnio amžiaus ir nepilnamečiai asmenys, kurie nenori prisiimti ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų.
„Tikėtina, kad šios vartotojų grupės, taip pat tie, kurie gyvena atokiose vietovėse, patirtų įvairias su SIM kortelių registravimu susijusias problemas, tai taip pat sukurtų prisitaikymo prie reguliavimo kaštus šiems gyventojams. Vyriausybės išvados projekte taip pat neįvertinamas išankstinio mokėjimo SIM kortelių privalomo registravimo galimas poveikis įvairių paslaugų techniniam aptarnavimui, pavyzdžiui, automatinių vartų atidarymo ar apsaugos tarnybų darbui. Tikėtina, jog pritarus siūlomam reguliavimui, gyventojai, darbuotojai ir kiti ūkio subjektai netikėtai susidurtų su nesklandumais ir patirtų kaštus“, – pažymi LVK.
E. Kerza daugiau naudų matytų registruojant – siūlo pagalvoti apie užsieniečius
Verslo atsparumo ekspertas Edvinas Kerza linktų, kad naudų iš registravimo yra daugiau nei trūkumų.
„Iš tikrųjų kelis kartus bandžiau dėlioti pliusus ir minusus, prisipažinsiu, vieno atsakymo, kas geriau, neturiu. Iš vienos pusės, kaip ir tikrai yra situacijų, atvejų, kada tokiomis kortelėmis naudojasi nusikaltėliai arba žmonės, kurie bando daryti kažkokius neteisėtus veiksmus, ir lyg tikrai, nežinodami jų tapatybės ar galutinių naudos gavėjų kaip ir apsunkiname užduotį mūsų teisėsaugai, tai pačiai žvalgybai efektyviau veikti, aptikti, ir suprasti, kas gi už to stovi. Nes kitą kartą yra aptinkama neteisėta veikla, tarkim, kad ir šalia karinio padalinio ar strateginio objekto, inoma, kad štai toks operatorius, žinomas ir numeris, ir kortelės numeris, bet neaišku, kas yra tos kortelės naudotojas.
iš kitos pusės, o ar tikrai turėtų teisėsauga viską suprasti, žinoti, tikrai kontroliuoti? Ir čia pats sau uždaviau klausimą - o jei aš norėčiau, kad nežinotų, tai kodėl? Ar tikrai mano pėdsako negalėtų kažkaip kitaip rasti? Juk man reikia registruotis ir kažkokioje interneto svetainėje, kad pasipildyčiau, ten kai registruojuosi jau savo tapatybę atskleidžiu. Ir pagavau save – kad ir dabar daugumoje atvejų ta tapatybė yra žinoma. Jei ne teisėsaugai, tai bent paslaugos teikėjams“, – svarstė E. Kerza.
„Gal vis dėlto tų naudų būtų daugiau. Tik svarbu būtų susitarti, kaip asmens duomenys būtų tvarkomi. Bet ir čia nėra nieko naujo, kai šnekame apie abonentus, kurie turi planus ir jau šiandien atiduoda duomenis. Priėjau sau prie išvados – būčiau už registravimą. Nes tokiu atveju būtų sunkiau daryti nusikalstamą veiką, sunkiau būtų maskuotis nedraugiškoms tarnyboms, nes reikėtų kažkokio asmens tapatybę vogti. Ratas įtariamųjų smarkiai mažėtų. Plius ir visokie išdykautojai, kurie bando juokauti sprogmenų tema, arba vaikai nenori eiti į mokyklą ir prigalvoja visokių menamų dalykų, irgi, labai pagalvotų. Nes jei ne jų pačių, tai tėvų vardu tos kortelės būtų išimtos ir nedrįstų pokštauti, o tarnyboms atitinkamai nereikėtų sukti galvos ir ieškoti, kas už to stovi“, – dėstė E. Kerza.
Jo neįtikina ir argumentai, kad sprendimas gali būti brangus – vertino, kad ir taip klientai tinkle yra registruojami, tik nėra žinoma, kas jie tokie.
„Neįtikina manęs argumentas, ypač 9 milijonų eurų, kai gyvename skaitmeniniame amžiuje ir kai naudojamės išmaniosiomis technologijomis. Net ir senjorai moka naudotis „Perlo“ terminalu – ta pati pardavėja galėtų pagelbėti ir pirminius duomenis iš asmens tapatybės kortelės suvesti, registruoti išankstinio mokėjimo kortelę jo vardu. Registravimas vyktų vieną kartą, tą absoliuti dauguma žmonių galėtų padaryti eidami į biblioteką ir tuo pačiu pasipildydami kortelę. Visi instrumentai – internete“, – mano E. Kerza.
Tačiau išskyrė vieną rimtą iššūkį – užsieniečiai.
„Ši paslauga patogi studentams, kurie laikinai atvykę, keliautojams, tame tarpe ir pabėgėliams ar prieglobsčio prašantiesiems. Mažų mažiausiai turėtų būti pagalvota apie tuos žmones, kurie neturi lietuviškų tapatybės dokumentų ir reikėtų nepalikti jų be ryšio. Tą klausimą reikėtų rimtai apsvarstyti“, – apibendrino E. Kerza.
