Europos prieinamumo aktą Europos Sąjunga priėmė 2019 m. Nors produktai ir paslaugos, kuriems taikoma direktyva, turi atitikti ją nuo 2025 m. birželio 28 d., ES šalys šiuo metu ją įgyvendina savo nacionaliniuose teisės aktuose. Šiuo aktu siekiama, kad gaminiai ir paslaugos būtų labiau prieinami neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms. Jis taikomas įvairiems produktams ir paslaugoms, įskaitant kompiuterius, išmaniuosius telefonus, bankomatus, elektronines knygas, transporto paslaugas. Tikimasi, kad šis aktas bus naudingas daugiau kaip 80 mln. neįgaliųjų ES, nes jiems bus lengviau naudotis produktais ir paslaugomis
Esa Kaunistola, „Microsoft" Europos vyriausybių reikalų departamento prekybos ir pramonės politikos direktorius, savo kalboje pabrėžė EAA įgyvendinimo svarbą ir paaiškino, ką ji atneš Baltijos šalims. Jis teigė, kad EAA yra svarbi ES institucijų kelio dalis siekiant įtraukti visus, ypač neįgaliuosius, į šiuolaikinę visuomenę.
„Microsoft" nuolat remia Europos institucijas ir jų pastangas užtikrinti įtrauktį ir prieinamumą visiems, kurios prasidėjo nuo Europos Sąjungos pastangų įgyvendinti Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių, ir tai baigėsi Europos prieinamumo akto priėmimu", – sakė E. Kaunistola.
„Inovacijų prieinamumo forume" dalyvavo Baltijos šalių viešojo sektoriaus atstovai: Erika Kuročkina iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Elīna Celmiņa iš Latvijos socialinių reikalų ministerijos, Pauls Puķītis, Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos informacinių ir ryšių technologijų plėtros politikos koordinatorius, ir Rasmusas Eimla, Estijos informacinių sistemų valdybos „Riigi Infosüsteemi Amet“ produkto savininkas.
E. Kuročkina teigė, kad Lietuva susiduria su kalbos barjero problema. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skaitmeninis raštingumas yra būtina sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga. „Ypatingas Vyriausybės dėmesys kalbinių išteklių skaitmeninimui yra tiesiogiai susijęs su sėkmingo šalies skaitmeninės transformacijos proceso prieinamumo reikalavimais. Spartesnė kalbinių technologijų plėtra ir jų taikymas šiuolaikiniams techniniams sprendimams leistų Lietuvai padaryti ženklią pažangą prieinamumo technologijų plėtros srityje ir sumažintų technologinę atskirtį visuomenėje", – sakė ji. E. Kuročkina pabrėžė, kad šioje srityje labai reikalingi atviros prieigos duomenys ir kalbos išteklių modernizavimas, taip pat itin aktualus jų pritaikymo kalbos technologijų pažangai klausimas. Lietuvių kalbos plėtros galimybės skaitmeninėje aplinkoje yra neišnaudotos, yra daugybė neskaitmenintų kalbinių duomenų ir duomenų rinkinių, egzistuojančių kalbinių infrastruktūrų, taip pat egzistuojančių skaitmeninių kalbų, kurios nėra iki galo išnaudojamos.
„Kalbos išteklių skaitmeninimas padės aprūpinti žmones pažangiomis bendravimo, techninės pagalbos priemonėmis, Lietuvos rinkai pritaikytais reikalavimais, papildys rinką neįgaliųjų ar senjorų pagalbos techninėmis priemonėmis ir sudarys prielaidas savarankiškam visų asmenų, besinaudojančių paslaugomis ir priemonėmis, gyvenimui“, – apibendrino Erika Kuročkina.
Nuolat kurdama naujas technologijas, kad kasdienis gyvenimas taptų visomis prasmėmis prieinamesnis žmonėms su negalia, „Microsoft" visada siekia institucionalizuoti prieinamumą ir padaryti jį pagrindine bendruomenės ir visuomenės teise. Įmonė ir jos partneriai padeda įveikti neįgaliųjų socialinės integracijos atotrūkį ir plėsti jų galimybes, teikdami sprendimus, kurie padės jiems būti geresniems mokykloje, namuose ir darbe. „Microsoft" tiki, kad prieinamumas yra būtinas siekiant įgyvendinti misiją „suteikti galimybę kiekvienam žmogui ir kiekvienai organizacijai planetoje pasiekti daugiau".
Renginio metu diskusijos dalyviai aptarė, ką atneš Europos prieinamumo aktas ir kaip vyriausybė padės įmonėms pritaikyti savo verslą. Pasak Latvijos socialinių reikalų ministerijos atstovės Elīnos Celminos, praėjusią savaitę priėmus naująjį įstatymą, Latvija dar vienu žingsniu priartėjo prie visiško direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos informacinių ir ryšių technologijų plėtros politikos koordinatorius Pauls Puķītis atkreipė dėmesį, kad visuomenė jau dabar naudoja prieinamas technologijas kasdieniame gyvenime, nesuvokdama, kad jos buvo sukurtos siekiant padėti žmonėms su negalia.
Estija jau žinoma kaip skaitmeninės plėtros lyderė Baltijos šalyse ir įrodė, kad viešąsias paslaugas įmanoma pertvarkyti taip, kad jomis būtų lengva naudotis daugeliui žmonių. Rasmusas Eimla, Estijos informacinių sistemų tarnybos „Riigi Infosüsteemi Amet“ produktų savininkas, papasakojo apie valstybės virtualaus asistento – „Burokratt“ – naudojimą, Estijos dirbtinio intelekto projektą, kurį UNESCO įtraukė į pasaulio šimtuką. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Erika Kuročkina teigė, kad jos šalis susiduria su kalbos barjero problema, ir kartu pabrėžė, kad skaitmeninis raštingumas yra būtina sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga.