Lietuvoje reikšmingai padaugėjo didelių pajamų gavėjų. Šiemet vasarį kone 82 tūkst. asmenų gavo atlyginimus, didesnius nei 5001 euras prieš mokesčius, arba apie 3000 eurų į rankas. Lygiai prieš metus vasarį tiek uždirbančiųjų buvo 28,7 tūkstančio, o 2021 m. vasarį – 20,5 tūkstančio, rodo „Sodros“ pateikiama apdraustųjų vidutinių pajamų analizė.
Ne mažiau iškalbingas faktas – pati didžiausia darbuotojų grupė, net 203 tūkstančiai asmenų, vasarį uždirbo 2001–3000 eurų (1241–1815 Eur į rankas). Tai yra didesnis nei vidutinis atlyginimas (1184 Eur į rankas).
Palyginimui, prieš dvejus metus didžiausia darbuotojų grupė buvo 1000-1300 eurų atlyginimo popieriuje, arba 670–840 Eur į rankas gavėjai, tuomet tiek uždirbo 198 tūkstančio asmenų.
Ekonomistą Ž. Mauricą skaičiai ir džiugina, ir baugina.
„Tai tikrai rodo, kad vidurinioji klasė Lietuvoje jau yra pakankamai gausi, tikrai gausesnė nei bet kada anksčiau, ir gausesnė, nei daugelis tikėjosi, kad ji galėtų taip išaugti. Turint omeny, kiek iššūkių buvo 2020-2022 metais“, – sako Ž. Mauricas.
Formaliai viduriniajai klasei priskiriami asmenys, kurie uždirba 75-200 procentų pajamų medianos. Tačiau ekonomistas net nelygintų su vidutinėmis lietuviškomis pajamomis – lietuviai nori gyventi kaip europiečiai ir jau gyvena.
„ES mediana 2021 metais siekė 1531 eurų į rankas per mėnesį, 2022 metais siekė apytiksliai 1600 eurų. Tad viduriniąja klase galime laikyti tuos, kurių pajamos siekia tarp 1200-3200 eurų į rankas vienam gyventojui“, – sako Ž. Mauricas.
Tad vasarį vien tarp samdomų Lietuvos darbuotojų buvo 390 tūkst. asmenų., kurie uždirbo daugiau nei 1200 eurų į rankas.
Kas tie daug uždirbantys žmonės?
Kelios veiklos sritys išsiskiria itin įspūdingais atlyginimais. Tabako gaminių didmeninėje prekyboje dirbusios moterys vasarį uždirbo 9,4 tūkst. eurų, vyrai – 15,6 tūkst. eurų. Tai gali būti susiję su premijomis, kadangi prieš mėnesį čia atlyginimai „tesiekė“ 5,9–7,2 tūkst. eurų.
Finansų rinkos ir fondų valdymas, garso įrašų leidyba, kompiuterių programavimas, kompiuterinių žaidimų leidyba – tai didžiausius atlyginimus vasarį išmokėjusios sritys, visose atlyginimai vidutiniškai buvo didesni nei 4000 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Galima atrasti, kad 114 finansų srities vadovų vidutiniškai uždirbo po 9,5 tūkst. eurų, o 375 IT ir ryšių paslaugų srities vadovai uždirbo vidutinius 5017 eurų. Tai dar kuklu, lyginant su tabako industrija – čia 18 pardavimo ir rinkodaros vadovų uždirbo 21 tūkst. eurų, 14 administracijos vadovų – 23,8 tūkst. eurų. Tačiau 9 daugiausiai vasarį uždirbę asmenys buvo įmonių vadovai, kurios veikia prekinio betono mišinio gamybos srityje – po 26,3 tūkst. eurų vidutiniškai.
Apskritai Ž. Mauricas vertintų, kad didelės algos Lietuvoje „plinta“ dėl informacinių technologijų ir finansinių paslaugų sektorių plėtros.
Jis įžvelgia penkias priežastis. Pirmiausia, išaugo vietos kapitalo įmonės, pvz., „vienaragiai“, jie įdarbino labai daug žmonių. Antra, Lietuvoje vis dar plėtėsi užsienio kapitalo technologijų įmonės. Trečiąja priežastimi jis laikytų Kauno augimą. Ketvirta, prisidėjo Baltarusijos įmonių persikėlimas į Lietuvą.
„Dar viena priežastis yra pramonės sektorius, kuris sparčiai automatizuojasi. Vėlgi, yra tam tikros sritys, pvz., energetika, kuri sparčiai plečiasi – ten darbo užmokesčiai yra didesni. Tad ir pramonėje daugėja gyventojų, kurie uždirba didesnius darbo užmokesčius“, – apžvelgė Ž. Mauricas.
Jis pastebi, kad tos Lietuviškos įmonės, kurios paslaugas ir prekes teikia visame pasaulyje, dažnai turi ir didesnius atlyginimus.
„Lietuvoje didžiausius atlyginimus uždirba 35–40 metų amžiaus gyventojai, kai, tarkime, Italijoje didžiausius atlyginimus uždirba 65–70 m. gyventojų. Struktūra visiškai kitokia. Praktiškai, Lietuvos trisdešimtmečiai uždirba daugiau nei ispanai, tiek pat kiek italai. Tačiau pasižiūrėjus 65 m. asmenis – skirtumas su Italija siekia du kartus. Keičiasi kartos, ir tie asmenys, kurių atlyginimai buvo maži, jie dažniau dirbo regionuose, jie išeina į pensiją, iš statistikos iškrenta. O jaunesni žmonės pagrinde dirba didžiuosiuose miestuose, kur mokami didesni atlyginimai“, – kaitą pastebi ekonomistas.
Langaitė: situacija geresnė, nei buvo galima tikėtis
Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė patikino, kad nepaisant iššūkių pasaulinėje ekonomikoje, 2022 m. paskutinis ketvirtis Lietuvos technologijų startuoliams buvo itin sėkmingas, o nerimas dėl šiemet pirmo ketvirčio nepasiteisino – realių iššūkių patyrė viena kita nedidelė įmonė, kurių iššūkiai nėra priklausomi nuo aplinkos.
„Nors ne viena įmonė smarkiai apkarpė biudžetus ir „įjungė“ ekonominį režimą, reikšmingų atleidimų ir didesnių startuolių veiklos stabdymo kol kas Lietuvos ekosistemoje nematome, nepaisant to, kad stebint pasaulines tendencijas tokie reiškiniai būtų tikėtini. Gal būti, kad pas mus šis efektas vėluoja“, – paaiškina I. Langaitė.
Asociacijos duomenimis, per visus 2022 m. daugiau nei 5 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą mokėjo 25 startuoliai, kai 2021 m. tokių buvo 15. O vien 2022 m. paskutinį ketvirtį daugiau nei 5 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą išmokėjo net 44 startuoliai, tai sietina su metų pabaigoje išmokamomis premijomis.
„Startuoliuose dirbančių specialistų skaičius per metus augo 18 proc., atlyginimai – 21 proc.“, – sako I. Langaitė.
Lietuvos startuolių įtaka šalies ekonomikai išaugo – per metus pavyko pritraukti daugiau nei 2,5 tūkst. naujų talentų, o vidutinis atlyginimas augo per 500 eurų. Dabar čia dirba 17,4 tūkst. darbuotojų, o vidutinis atlyginimas siekia apie 4,2 tūkstančio eurų prieš mokesčius.
Anot I. Langaitės, dideli atlyginimai įprasti ir didžiausiuose startuoliuose. Pernai didžiausius atlyginimus išmokėjo „Game Insight“ – 9,44 tūkst. eurų, „Wargaming“ – 7,68 tūkst. eurų, „Tesonet Accelerator“ – 7,60 tūkst. eurų, „Affise“ – 7,31 tūkst. eurų, „Oxygen.healthcare“ – 7,19 tūkst. eurų.
„Iš Baltarusijos persikėlusios įmonės dažnai pačios akcentuoja, kad jos ne tik gali, bet ir nori mokėti reikšmingai didesnius atlyginimus nei yra rinkoje, kad jų darbuotojai neišeitų kitur“, – paaiškino I. Langaitė.
Gera tendencija slepia iššūkius, kai prisivijome Europą
„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas įžvelgia dvi medalio puses – iš vienos pusės, Lietuva nebepatenka tarp TOP 5 Europos valstybių, kuriose nelygybė didžiausia, o algos priartėjo prie Europinių vidurkių.
„Tai yra tikrai gera tendencija, vidurinė klasė Lietuvoje sparčiai stiprėja ir mes savo pajamų gyventojų struktūra po truputį panašėjame į Vakarų Europos valstybę. Vertinant darbingo amžiaus žmones, turime turtingą viduriniąją klasę, ją gausinam, ir tai atsispindi daugelyje rodiklių“, – teigia Ž. Mauricas, tačiau apgailestavo, kad vis dar atsilieka senatvės pensininkų pajamos.
Tačiau čia slypi ir pavojus. Lietuva jau prisivijo ir kai kuriais atvejais netgi lenkia Europos šalių vidurkius.
„Jau kalbama, kad 2000 eurų atlyginimas į rankas, o Vilniuje sunkiai galima su tokiu išgyventi – tai jau nėra gera tendencija. 2000 eurų į rankas yra didesnis atlyginimas nei ES vidurkis, 10 proc. didesnis, nes vidutiniškai Europoje uždirbama 1800 eurų į rankas. Atlyginimų augimas nemaža dalimi susijęs su tuo, kad geriau atlaikėme sukrėtimus, smarkiai išaugo ir valdžios sektoriaus išlaidos, sparčiausiai iš visų ES šalių. Mes daugeliu atveju prisivijome atlyginimų vidurkius“, – dėstė Ž. Mauricas.
Panašios kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojai panašiai uždirba Lietuvoje ir Ispanijoje, vidutiniai atlyginimai tolsta nuo Lenkijos ar Latvijos, vejasi Estiją – visa tai ekonomistui jau signalas, kad ateityje atlyginimai augs pakankamai lėtai.
„Svarbiausia turbūt nesusikurti perdėm optimistinių lūkesčių, nes šiek tiek situacija primena 2006–2007 metus, kai buvo susiformavęs lūkestis, kad atlyginimai kils dviženkliais skaičiais ir toliau, mes taip pat greitai judėsime į priekį. Aš linkiu, kad taip ir išsipildytų, bet tai nebūtinai išsipildys. Tam reikia labai daug pastangų, labai daug darbo, turėti stiprią teisinę reguliacinę bazę. <...>. Tos reformos, pvz., švietimo, į kurias buvo dėta nemažai vilčių, panašu, kad jos taip ir nebus įgyvendintos, arba bus formaliai įgyvendintos. Turime daug iššūkių sveikatos apsaugos sistemoje“, – nuogąstavo ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad turėsime „keliais greičiais judančią Lietuvą“, ir vieni sektoriai smarkiai aplenks kitus, pvz., pramonė ir kiti sektoriai gali susidurti su nemenkais iššūkiais dėl atlyginimų ir kitų sąnaudų augimo.
„Turint vienodus atlyginimus su kitomis šalimis dėl investicijų, dėl darbuotojų pritraukimo reikės kovoti kaip lygūs su lygiais. Pastaruosius kelis metus vyko didelė konvergencija kainų ir atlyginimų prasme, bet dabar lauks kova. Ir klausimas, ar mes pasiruošę tai kovai? Turbūt ne, reikia padaryti tikrai daug darbų. Bet ar mes ruošiamės juos daryti?“ – pasvarstė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva tebeturi didelių demografinių iššūkių, tuo metu migrantus iš trečiųjų šalių labiau vilioja Vakarų Europa ar ta pati Lenkija.
