Kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą, kuris anksčiau dar nebuvo taikytas – interneto paslaugų tiekėjams nurodyta panaikinti galimybę pasiekti IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Kremliaus propagandą: NTV, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“, „Rossiya 24“ ir „RTR Planeta“ kanalus, jiems ES taiko sankcijas.
Iš vienos pusės, kova prasminga. Tačiau toks žingsnis pasėjo ne tik abejonių dėl veiksmingumo, bet ir baimių – ar atverta „Pandoros skrynia“ nepavirs naujais interneto ribojimais ir suvaržymais.
Tik užblokuoti IP adresai yra netgi ne Rusijoje, jie priklauso duomenų centrams įvairiose ES šalyse: Olandijoje, Švedijoje ar Lenkijoje.
LOGIN.LT visus IP adresus atrado Europoje, išskyrus vieną JAV, o duomenų centrų patys nurodo ir kontaktus, kuriais galima pranešti apie galimus pažeidimus.
Jau šiuo metu aibė institucijų Lietuvoje kreipdavosi į teismą ir apribojo prieigą prie aibės svetainių, kurio pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Tik Lietuvoje iki šiol netgi nėra vienos vietos, kur būtų galima patikrinti, kas jau apribota, kokios svetainės ir už ką blokuojamos. Palyginimui, netgi Rusijoje galima pasitikrinti, kas ir už ką blokuojama – tai viešinama „Roskomnadzor“ svetainėje.
Lietuvoje atskiros institucijos praneša kaip tinkamos: atskirą blokuotų svetainių sąrašą turi Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, ar kitos institucijos, įskaitant ir LRTK. Nėra aišku, kaip dažnai sąrašai atnaujinami ir pildomi, kiek jie išsamūs.
Interneto prievaizdais tapusios institucijos netgi yra uždraudusios socialinių tinklų paskyras, pvz., pardavinėjančias elektronines cigaretes. LOGIN patikrino – nors „Ecodumas Elektroninės Cigaretės“ uždrausta, feisbuke ji vis tiek prieinama.
Ekspertai pabrėžė, kad IP adresą piktavaliams pakeisti labai lengva, o Lietuva įsivels į brangų žaidimą, kurio negalima laimėti. Kol ekspertai reiškia nerimą, LRTK atstovai viena ranka ramina, esą tai vienetinis išskirtinis sprendimas, o kita – dalijasi ateities planais, kad ribojimai ateityje bus peržiūrimi.
Kaip tai veiks – kaštai teks interneto tiekėjams
„Telia“ dirbtinio intelekto ir intelektrinės nuosyvybės teisės ekspertas Paulius Pakutinskas paaiškina, kad iki šiol būdavo blokuojami DNS adresai, bet IP ribojimų dar niekada nebuvo.
LRTK sprendimą privaloma įgyvendinti per penkias dienas visiems ryšio tiekėjams – mažytė dalis interneto, kurią sudaro uždrausti IP adresai, Lietuvoje bus visiškai nebepasiekiama.
„Techniškai tai sudėtingiau, nes tai priklauso nuo tinklų sudėtingumo. Tad „Telia“ tinkle bus sudėtingiausia. Tačiau kadangi nurodymas privalomas, mes dėsime pastangas tai įgyvendinti“, – patikina P. Pakutinskas.
Ekspertas skeptiškas: Rusija, bandydama išjungti „Telegram“, buvo atjungusi pusę interneto
Informacinių technologijų ekspertas Justinas Rakašis itin skeptiškas.
„Sprendimas blokuoti specifinius IP adresus, iš kurių transliuojama, jau yra ganėtinai kreivas sprendimas, kadangi tie IP pasikeičia, ir viskas. Kodėl nebandoma blokuoti pačių domenų, kurie naudojami transliacijoms? Čia panašiai, kai bėga per plyšį vanduo, o tu užklijuoji lipnia juosta“, – svarsto J. Rakašis.
Jis panagrinėjo, kam priklauso uždrausti IP adresai – jie net nėra rusiški, bet veda į komercinius duomenų centrus Nyderlanduose, Lenkijoje, Švedijoje. Tai reiškia, kad ir nelegali veikla vykdoma per legalią europinę infrastruktūrą, o IP savininkai duomenų centrai.
Pasak jo, jei norima viešųjų ryšių – „užblokavom, padarėm“ – tai esamas veiksmas pakankamas. Bet norint realaus rezultato, reikėtų kreiptis į duomenų centrus, per kuriuos transliuojama rusiška propaganda, uždrausta ES – kad jie nutrauktų sutartis, o gal dar ir pateiktų informaciją, kas tie nusikalstamos veiklos vykdytojai.
„Jei tai ES sprendimas, tai automatiškai jis turi galioti duomenų centrams lygiai taip pat – jie turi blokuoti ir pasirūpinti“, – paaiškina ekspertas.
Net ir tuomet, anot jo, nauji IP adresai gali tiesiog rastis kitose valstybėse. Tas pats adresas gali būti susietas netgi su ne vienu IP adresu – vieną užblokavus, iškart pradės veikti kitas.
„Ta pati Rusija bandė blokuoti IP adresus prieigai prie „Telegram“ ir kitų pokalbių paslaugų. Kuo tai baigėsi – jie užblokavo pusę interneto, nes pabandė užblokuoti „Amazon“ serverius. Rusija nebegalėjo pasiekti pusės interneto ir jie vis tiek turėjo atblokuoti. Tai jei vėliau LRTK sugalvotų blokuoti nebe IP adresus, o IP intervalus, prie ko tai gali privesti – užblokuos begalę svetainių, paslaugų ir pan.“, – įspėja J. Rakašis.
Jis nuogąstauja, kad Lietuva gali įsivelti į labai brangų žaidimą: Kinijai į interneto ribojimus investavo milžiniškas lėšas, praktiškai nacionalizavo interneto tinklus, dirba tūkstančiai žmonių, ir vis tiek ribojimai nėra iki galo veiksmingi.
„Vieno veiksmingo būdo tiesiog paimti ir užblokuoti internetą tiesiog nėra. Nebent esi Rusija ir visus bausi įkalinimu už priėjimą prie interneto, <...> Kiek bebandytų Kinija, Turkija, tai tampa nežmoniškai brangia ir nesibaigiančia kova“, – pastebi ekspertas ir mini, kad didžiosios valstybės turi ir daugiau galios – pvz., įpareigoti „Youtube“ ar kitas didžiąsias platformas išjungti prieigą prie tam tikro turinio.
Visame pasaulyje bandoma įpareigoti ir interneto paslaugų tiekėjus, kalbama net ir apie VPN tiekėjus, kad jie įsijungtų į ribojimus.
„Bet VPN tiekėjas kaip ir interneto tiekėjas – gausi IP adresų sąrašą, kuriuos turi užblokuoti, arba domenus, vėl vyks tas pats katės ir pelės žaidimas. Gali greitai perkelti, pradėti transliuoti iš kitur, talpinti iš kitur. Apskritai blokavimo preimonės, kaip rodo praktika, dažniau suveikia priešingai – žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip prieiti prie tos informacijos“, – uždrausto vaisiaus trauką priminė J. Rakašis.
„Infobalt“ vadovas: dėl šito sutarta, bet daugiau nenorėtume
Asociacijos „Infobalt“ vadovas Virgilijus Dirma sveikina kovą su karo propaganda, terorizmu ar kitomis rimtomis grėsmėmis.
Jis nerimauja, kad tokio paties draudimo nepradėtų bandyti taikyti ir kitos institucijos, pvz., už tabako reklamą, ar pamačius alkoholio reklamą, ar autorių teisių pažeidimą.
„Šiuo konkrečiu atveju visiškai palaikome sprendimus dėl propagandinių Rusijos televizijos kanalų. Aišku, kad VPN tai leis apeiti, bet galbūt sulėtins duomenų perdavimą, transliacijos veiks galbūt lėčiau. Mūsų tiekėjams tai yra pakankamai techniškai sudėtinga, ypač didiesiems. Bet buvo bendras susitikimas LRTK ir bendrai sutarta – visi darys kartu, nebus po vieną“, – palaiko V. Dirma.
Toliau jis matytų, kad nauji ribojimai turėtų būti įvedami tik teismo sprendimu: „Nes kuo daugiau institucijų leisime blokuoti, tuo daugiau žmogiškojo faktoriaus gali atsirasti, o neturi būti, kad kažkas susėda, nusprendžia, ir išjungia“. Tačiau kur reikėtų dėti brūkšnį, kas turėtų būti prieinama, o kas ne?
„Tai filosofinis klausimas, kur tą liniją braukti. Kiek žinau, virš šimto yra ribojamų adresų, ir mes tokiu tempu toli galime nueiti. Viskas aišku tik su konkrečiomis blogybėmis, kaip pedofilija“, – vertino V. Dirma.
Asociacija vertina, kad DNS ribojimai yra pakankama priemonė daugeliu atveju, tačiau IP blokavimas jau yra kraštutinis ribojimas, kuris galėtų būti naudojamas tik labai svarbiais atvejais.
LRTK mato dvigubą draudimo naudą
LRTK teisės skyrius vedėjas Vadim Gasperskij siūlo susikoncentruoti į pagrindą, dėl ko priimti esami ribojimai – tai siejama su ES patvirtintomis sankcijomis.
„Pagal ES sankcijas yra draudžiama platinti tam tikrus propagandinės televizijos kanalus, tai mes, atlikę tyrimą, nustatėme, kad tie kanalai yra pasiekiami IP adresais ir davėme nurodymą blokuoti IP adresus. Tai buvo derinama su interneto tiekėjais ir turėjome ne vieną susitikimą, jiems tai nėra kažkokia naujovė“, – sako V. Gasperskij.
Jis patikina, kad kol kas nereikėtų tikėtis, kad panašūs ribojimai keltųsi į kitas sritis – tai siejama su nacionalinio saugumo klausimais. IP ribojimus įvairiais atvejais esą taiko ir kitos valstybės.
LRTK įvairiais skaičiavimais net iki 5 procentų visuomenės minėtais IP adresais galėjo turėti prieigą prie propagandinių kanalų.
„Kartu draudžiama prieiga ir prie kitų kanalų: ir sporto, ir pramoginių, ir pan. Tad negalima dėti lygybės ženklo tarp žmogaus, kuris vartoja propagandą, ir to žmogaus, kuris naudoja neteisėtai kitas IPTV (internetinės televizijos) paslaugas. Dažnai gali tai būti ir tas pats žmogus, bet dažnai tai gali būti ir kitoks žmogus, kuris ieško pigesnės alternatyvos, kur žiūrėti televiziją. Tačiau jis daro kitokį pažeidimą – tai autorių teisių pažeidimus“, – paaiškina LRTK atstovas.
Ar draudimas turės poveikį?
„Visada yra žmonių, kurie bando apeiti, ir visada atsiras, kurie suras, kaip apeiti. Tačiau vadovaujantis tokia logika, kad visada bus, kas apeis, tada reiktų nieko nedaryti. <...> Kai buvo pradėtas DNS blokavimas irgi visi kalbėjo, kad yra žmonių, kurie apeina – su tuo mes sutinkame. Bet tam tikras efektas irgi buvo pasiektas“, – sako V. Gasperskij.
Jis viliasi, kad IP blokavimas bus efektyvesnis, kadangi net ir naudojantis VPN kokybė gali būti prastesnė, strigti.
„VPN tiekėjai skirtingi – jei tai mokamas kokybiškas VPN tiekėjas, galbūt ten viskas veiks. Bet jei nemokamas, yra tikimybė, kad net ir su VPN tokia paslauga neveiks“, – viliasi V. Gasperskij.
Anot jo, kadangi nelegalių paslaugų siūlytojai yra daugiausia iš Rusijos, jie gali ir nepakeisti IP adresų dėl to, kad Lietuvos rinka palyginti nedidelė visame Rytų Europos kontekste.
Vertins tolesnę situaciją – galimi nauji draudimai
Kodėl LRTK apsiribojo tik keliais IP adresais, bet, pvz., neužblokavo IP, vedančių į kitą propagandą, kaip rt.com?
„Mes atlikę tyrimą nustatėme, kad tai iš esmės yra pagrindiniai serveriai ir pagrindiniai IP adresai. Tai nėra galutinis sąrašas. Bet kadangi tai yra pirmasis atvejis, pirma praktika, apsiribojame tokiais pagrindinias serveriais, o vėliau žiūrėsime, kokia situacija. Aišku, kad tų IP adresų yra daugiau, bet nesinorėjo apkrauti ir pačių intrneto paslaugų tiekėjų – tas darbas jau kitoks, nei DNS blokavimo atveju, ir reikalauja daugiau pastangų“, – sako LRTK atstovas.
Jis patvirtino, kad interneto paslaugų tiekėjai prašė, kad IP sąrašas nebūtų ilgas.
„Tad pradžioje – pagrindiniai neteisėtų paslaugų šaltiniai, na o vėliau žiūrėsime, kokia bus situacija, ir manau, jei viskas klostysis ganėtinai neblogai, bus galima atnaujintą sąrašą pateikti“, – teigia V. Gasperskij.
„O kur ribą dėti – kiekvienai institucijai sava sritis yra aktuali, įdomi ir svarbi. Kai mes diskutavome apie tokius ribojimus, sutarėme, kad dezinformacijos, propagandos ir nacionalinio saugumo klausimai yra ganėtinai svarbūs visuomenei. Mes turime ir kita sritį, kur taikome ribojimus – autorių teisės. Na tai vertybių skalėje aišku, kuri vertybė yra svarbesnė. Dabar koncentruojamės į kovą su dezinformacija, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje. Turbūt kitos institucijos neturės tokių rimtų pagrindų, na turbūt nėra tiek svarbu alkoholio... Vėlgi, turbūt kažkam tai irgi labai svarbu. Bet mūsų pagrindas, mūsų manymu, yra tikrai svarbus ir reikšmingas“, – patikino LRTK Teisės skyriaus vedėjas.
„Tikrai nereikėtų kelti kažkokių abejonių ar panikos. Nuogąstavimus girdėjome, kai ruošėmės blokavimui. <...> Girdėjome nuogąstavimus, kad tai neišplistų kitur, ir kad nebūtų taip, kad kitos institucijos pradėtų blokavimus taikyti. Tai mes suradome pagrindą, kuris, mūsų manymu, yra gana reikšmingas ir manome, kad tikrai bent jau artimiausiu metu tokios praktikos kitur neturėtų būti“, – apibendrino jis.
Pakutinskas įžvelgia grėsmę, kad interneto laisvė nyksta
P. Pakutinskas pastebi, kad ES juda prie reglamentavimo, kai daugelis paslaugų teikėjų turės proaktyviai prisidėti prie įvairių apribojimų, nusikalstamų veiklų stabdymo, o didžiosioms interneto platformoms jie bus itin griežti, įtraukiant etikos kodeksus.
„Yra didelė tikimybė, kad per keletą artimiausių metų interneto vaizdas gali stipriai pasikeisti“, – pripažino P. Pakutinskas.
Ar tai laisvo interneto pabaiga – dar vienas filosofinis klausimas. Jau dabar internete turinį savo nuožiūra moderuoja feisbukas, tviteris ar kitos didžiosios platformos.
„Internetas yra absoliučiai visur, mes jį tiek integravome į savo gyvenimą, kad labai sunku jį atskirti. Tikėtis, kad vien valstybinės institucijos sugebės sužiūrėti žalingą turinį plačiąja prasme, ar tai būtų sukčiavimas, ar vaikų pornografija, ar propaganda, dezindormacija, ar autorių teisių pažeidimai, tai turbūt taip nepavyks. Atsiranda tendencija pasidalinti atsakomybe plačiau“, – vertina P. Pakutinskas.
Jis palaiko LRTK sprendimą uždrausti RT, NTV ar kitus rusiškus kanalus, kurių propaganda kelia didelę žalą.
„Tačiau kiekvienas sakys, kad jo problema yra jautri. Tabako, alkoholio reklama yra jautru? Jautru. Lošimai jautru? Jautru. Tačiau kai kalbame apie terorizmą, vaikų pornografiją, dezinformacija – tokie pažeidimai yra pirmiausia ir turi sulaukti agresyviausių priemonių“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pripažino nerimaujantis, kad Pandoros skrynia atsivėrė, tačiau vylėsi, kad šalies institucijos bus pakankamai brandžios ir gebės atskirti, dėl kurių vertybių reikia imtis kraštutinių ribojimų.
„Informacijos ribojimas vis tik yra Konstitucijoje numatytas klausimas ir jis gali būti tik tada, kai numatyta įstatyme. Dabar ruošiamas naujas įstatymų paketas, kuris atneš pokyčių – jie bent jau mane iš dalies džiugina. Visą laiką blokavimai buvo gana desperatiški, daug institucijų tam turi teisę, ne visos ja naudojasi. <...> Dabar einama prie to, ką kalbėjome gerus 10 metų, kad siekiama centralizuoti ir numatyti, kurios institucijos tai galėtų daryti“, – apžvelgė P. Pakutinskas.
Jis primena – užblokuota svetainė ar IP adresas yra tik paviršutinė priemonė, kuri nesustabdo pažeidėjo, neskiria jam baudos ar kitos bausmės. Tas pats pažeidėjas toliau gali ieškoti būdų, kaip tęsti veiklą.
Prasidėjus karui Ukrainoje, ES Taryba, dėl dezinformacijos ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritaikė sankcijas Rusijos propagandiniams televizijos kanalams „RT“ („Russia Today“), „Sputnik“, „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV / NTV Mir“, „Rossiya 1, „ REN TV“, „Pervyi Kanal“.
LRTK stebėsenos metu nustatyta, kad draudžiamų platinti televizijos kanalų duomenų paketai yra gaunami naudojant serverių IP adresus.
„Kadangi draudžiamos platinti televizijos programos perduodamos naudojant interneto ryšį, interneto paslaugų teikėjai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų vykdomos ES sankcijos. Todėl, LRTK priėmė sprendimą nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos panaikinti galimybę pasiekti nurodytus IP adresus, kuriais pasiekiami televizijos kanalai, kuriems taikomos ES Tarybos patvirtintos sankcijos“, – buvo rašoma pranešime.
Už tarptautinių sankcijų pažeidimus numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
