2022 m. birželio 22 d. 10:28

Ko reikia, kad Lietuva išliktų vienu iš pasaulinių „fintech“ centrų: dauguma reguliuotojų nėra dirbę versle

Money 20/20 Europe 2022
Money 20/20 Europe 2022
© Organizacijos nuotr.

Finansinių technologijų rinkos dalyviai sakosi išaugę pradedančiųjų kelnes, įmonės tampa solidžiomis bendrovėmis, kurios nori uždirbti grąžą. Bendradarbiavimas su reguliuotojais minimas kaip pagrindinis iššūkis.

Birželio 7–9 dienomis vyko didžiausias Europoje fintech industrijos renginys „Money 20/20 Europe 2022“, jame dalyvavo ir būrys Lietuvos atstovų.

Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, iš visų, renginyje paliestų fintech sektoriui aktualių temų, bene labiausiai aptarinėjami buvo reguliavimo, atitikties ir kriptovaliutų klausimai, kurie Lietuvai taip pat labai aktualūs, rašoma pranešime spaudai.

„Konferencijoje išgirstos diskusijos ir rinkos nuomonės lyderių pateiktos įžvalgos leidžia daryti išvadas, kad fintech reguliavimas ir toliau bus orientuotas į du pagrindinius aspektus – saugumą ir pinigų plovimo prevenciją. Vis dėlto rinkos reguliacija ir priežiūra užsiimančios institucijos, daugelio fintech verslų įkūrėjų manymu, turėtų daugiau dėmesio skirti ir išankstiniam tvarkų, reguliuojančių dar tik kuriamus finansų technologijų sprendimus, formavimui. Tam būtinas bendradarbiavimas su rinkoje veikiančiomis bendrovėmis, nes, pripažinkime, dauguma reguliuotojų nėra dirbę versle, todėl grįžtamasis ryšys iš privataus sektoriaus jiems turėtų būti gyvybiškai svarbus“, – dėstė V. Amulė.

Anot jos, abipusis bendradarbiavimas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad fintech industrija tampa kompleksiškesnė ir reikalauja gilaus išmanymo: reglamentavimas ir reguliavimas didėja, fintech inovacijos vis dažniau atrodo kaip technologinių sprendimų indas, kuriame viskas susipynę.

„Dabartinė fintech industrija tai – ne tik startuoliai, o jau brandžios ir solidžios bendrovės, todėl rizikos kapitalo įmonės, investavusios į jas, nori matyti grąžą. Reguliuotojai vis labiau reglamentuoja fintech veiklą, o investicijų pritraukimas kelia iššūkių. Tokios sąlygos formuoja aplinką, kurioje galės augti tik stipriausi. Norint išlaikyti tą patį augimą, reikėtų peržiūrėti savo veiklą, suefektyvinti biudžeto valdymą ir užtikrinti, kad produktai atitiktų reguliacines taisykles nuo klientų kelionės pradžios iki pabaigos. Reguliacijos taisyklių neatitikimas ar jų nepaisymas gali turėti įtakos bendrovės rezultatams ir vertei“, – apibendrino V. Amulė.

Nuo finansinio įtraukimo iki centrinių bankų skaitmeninių valiutų

„Money 20/20“ buvo plačiai kalbama, ką reikia daryti, norint dar labiau padidinti žmonių finansinį įsitraukimą. Ekspertų nuomone, čia didesnį progresą galėtume pasiekti, jeigu finansinės paslaugos būtų labiau įperkamos ir prieinamos platesnei visuomenei. Taip pat reikėtų aktyvesnio visuomenės švietimo apie finansinių paslaugų suteikiamą naudą. Grupės „World Bank Group“ duomenimis, 2017 m. pasaulyje 1,7 milijardo suaugusiųjų neturėjo sąskaitos finansines paslaugas teikiančiose įstaigoje.

Fintech ir bankų glaudesnis bendradarbiavimas – tema, kurią taip pat buvo palietę „Money 20/20“ dalyviai. Anot ekspertų, fintech iš bankų gali daug ko išmokt. Pavyzdžiui, procesų ir produktų kūrimo patirties, kaip susitvarkyti su procedūromis ir pan. Fintech įmonės bankams gali atnešti ne ką mažiau svarbios naudos – pasiūlyti klientams naujų paslaugų.

Centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angl. CBDC) sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Didžiausioje Europos finansų konferencijoje buvo kalbama, kad ši inovacija – tai galimybė finansiniam sektoriui galvoti apie naujus verslo modelius ir paslaugas, kurių prireiks integruojant grynuosius ir skaitmeninius eurus. Europos centrinio banko tyrimo duomenimis, 2019 m. net 73 proc. visų atsiskaitymų prekybos vietose buvo atliekama grynaisiais.

Pasak „Money 20/20“ renginyje dalyvavusios didžiausios fintech bendruomenės Lietuvoje „ROCKIT“ vadovės Linos Žemaitytės – Kirkman, bendradarbiavimas tarp bankų ir fintech’ų yra neišvengiamas ir būtinas, norint turėti skaidresnę ir labiau augančią bei konkurencingą finansinių paslaugų sektoriaus rinką.

„Viena iš bene labiausiai girdimų ir analizuojamų temų konferencijoje buvo kriptovaliutos ir blockchain. Todėl nenuostabu, kad renginyje sutikome nemažai inovatyvius sprendimus pristatančių įmonių, kurių atitikties bei dirbtinio intelekto sprendimai padeda užtikrinti šios rinkos skaidrumą. Centriniai bankai taip pat leidžia savo kriptovaliutas, neatsilikdami nuo rinkos tendencijų ir čia, matyt, jau tik laiko klausimas kaip greitai įvyks šita adaptacija ir kiek dar inovatyvių verslo modelių ateis į žaidimą“.

Renginyje „Money 20/20“ dalyvavusi „Wallter“ Lietuvos vadovė ir atitikties vadovė Justina Milašauskienė teigė, kad vykusioje konferencijoje išties įdomiausia buvo išgirsti, kaip skirtingi finansų rinkos dalyviai, rinkos reguliatoriai ir konsultantai ruošiasi kriptorinkos reguliavimui.

„Visos suinteresuotos šalys mato kriptorinką kaip didžiulę galimybę inovacijoms ir inovatyviems sprendimas, ypač atitikties srityje. Renginyje buvo galima sutikti bendrovių, kurios kuria pasitikėjimą kripto pervedimais siūlydamos dirbtiniu intelektu grįstus atitikties sprendimus. Manau, kad tokie inovatyvus sprendimai bei griežtesnis reguliavimas prisidės prie ženklaus rizikos, susijusios su virtualiu turtu, mažinimo“, – teigė J. Milašauskienė.

Amsterdame vykusioje konferencijoje ir parodoje pirmą kartą Lietuvos istorijoje bendrame šalies stende, pavadintame „Lithuania Fintech Hub“, drauge prisistatė „Invest Lithuania“, „Rockit“, „Go Vilnius“, „Fintech Hub LT“, „EMBank“, „Fininbox“, „Ondato“ ir „Velmie“. „Money 20/20“ aplankė beveik 30 Lietuvoje veikiančių fintech industrijos bendrovių atstovų – Lietuvoje licencijuotos, o veikiančios įmonės „NIUM“, „Railsr“, „Yapily, „Wallter“, „FINCI“ ir „ZEN.COM“ turėjo didelius savo stendus.

Svarbiausios naujienos ir komentarai iš LOGIN.LT –
kiekvieną savaitę tiesiai į el. paštą!