Kas per velnias yra išvirkščia palūkanų normų kreivė ir kodėl ji taip neramina ekonomistus

Vienas palūkanas tektų mokėti skolinantis pusmečiui, o kitokias – skolinantis 5 ar 10 metų. Įprasta logika sakytų, kad kuo ilgesniam laikotarpiui skoliniesi, tuo palūkanos turėtų būti didesnės. Tačiau retas kaip saulės užtemimas yra reiškinys, kai palūkanų kreivė „apsiverčia“ – skolintis trumpam laikotarpiui tampa brangiau, nei ilgu laikotarpiu. Paprastai po to sekdavo ekonomikos nuosmukis.

Euro zona, JAV, panašu, artėja prie situacijos, kai skolintis trumpam tampa brangiau nei ilgu laikotarpiu – vadinamoji palūkanų normų kreivė verčiasi (angl. inverted yield curve). 

Pavyzdžiui, JAV palūkanų linija šiuo metu atrodo plokščia – visais laikotarpiais palūkanos panašios. 6 mėnesių iždo vertybinių popierių pajamingumas siekia apie 4,1 procento, tuo metų 10 metų obligacijos uždirbtų 3,84 proc. Europoje „apsivertė“ palūkanų normų apsikeitimo sandorių kainos.

Rinka premijos prašo už skolinimą trumpesniu laikotarpiu, bet tuo metu tikisi, kad ilgu laikotarpiu viskas bus geriau nei tuo metu – už skolinimą ilgam pakanka mažesnės kainos.

Palūkanos paprastai atspindi esamą situaciją, kaip žmonės vertina ekonomiką, palūkanų normų kreivė gali būti naudojama prognozuojant besikeičiančias verslo apsukas ar gresiantį nuosmukį, paaiškina „Forbes“. Ne kartą istorijoje jau būta atvejų, kad po to, kai palūkanų normų kreivė tampa žemėjanti, arba apsivertusi, po to sekdavo ekonominis nuosmukis. 

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip susidaro tokia situacija ir ką signalizuoja