Jungtinėje Karalystėje „Revolut“ susiduria su skrupulingu prižiūrėtojų dėmesiu? Audito ataskaitoje suabejota įmonės finansine ataskaitos duomenimis, dar labiau rinką nustebino „Revolut“ reakcija į tai, keitėsi aukščiausio lygmens vadovai, o dabar kyla abejonių, ar „Revolut“ apskritai gaus JK bankinės veiklos licenciją.
Ar Lietuvoje tai turėtų kelti nerimo?
Joks žurnalistas ar analitikas negali sukontroliuoti, kokių yra grėsmių, ir tą gali padaryti tik Lietuvos bankas, prieinantis prie vidinių „Revolut“ duomenų patikina ekonomistas Marius Dubnikovas. Nors jis įžvelgtų ir grėsmių, vis tik galimybė Lietuvoje turėti didžiulį tarptautinį banką reiškia daug sukurtos pridėtinės vertės ir darbo vietų. Lietuvos banko priežiūra jam atrodo patikima.
Pats Lietuvos bankas laikosi santūriai ir technokratiškai: išvardijo ankstesnius „Revolut“ pažeidimus, už kuriuos skirtos sankcijos, tačiau JK vykstančių procesų nevertino.
Iš tiesų Lietuvoje „Revolut“ banko finansiniai duomenys „žiba“ – su didele atsarga bankas vykdo visus reikalavimus ir valdo daugiau nei 9 milijardų eurų „pinigų maišą“. Šis turtas, žinoma, klientų, per vieną ketvirtį išaugo kone milijardu. 30 milijonų klientų visame pasaulyje turintis bankas mato tolesnę plėtrą ir naujus produktus bei paslaugas ir jau dabar veikia pelningai.
Savo veiksmais „Revolut“ ir jo kūrėjas Nikolajus Storonskis viešai demonstravo laikyseną, nukreiptą prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.
Kas vyksta su „Revolut“ Jungtinėje Karalystėje
„Revolut“ ilgiau nei dvejus metus JK siekia gauti bankinės veiklos licenciją. Kol jos neturi, „Revolut“ negali teikti kreditų, o pajamas gauna tik už komisinius atliekant pavedimus ar teikiant kitas paslaugas. Tačiau žiniasklaidoje skelbta įspėjimų, kad tokios licencijos JK „Revolut“ gali ir apskritai negauti.
Lietuvos banko suteikta banko licencija „Revolut“ leidžia veikti visose 28 ES valstybėse, tačiau JK, didžiausioje rinkoje, atmesta licencijos paraiška reikštų tam tikrą identiteto krizę – „Revolut“ negalėtų imtis bankininkystės ir, norėdama išlaikyti augimo tikslus, turėtų ieškoti naujų verslo nišų, vertino „Wired“.
Nerimo kelia užsienio ekspertų vertinimai, kad „Revolut“ pats įvarė save į tokią poziciją.
Pirmiausia, „Revolut“ ten 5 mėnesius pavėlavo pateikti finansinę ataskaitą, o kai ji buvo paviešinta, paaiškėjo, kad audito kompanija BDO negalėjo nepriklausomai patikrinti trijų ketvirčių metinių pajamų 2021 m. finansinėje ataskaitoje, kovo 1 d. skelbė „Reuters“.
Susirūpinta dėl 477 milijonų svarų sterlingų pajamų, kurios gautos iš prenumeratų, kortelių, užsienio valiutų keitimo ir turto valdymo veiklų.
„Kompanijos IT sistemos nebuvo sukurtos taip, IT ar verslo procesų valdymą būtų galima efektyviai testuoti visus metus“, – rašė BDO auditoriai.
„Revolut“ keitė vidinės apskaitos sistemas po to, kai Jungtinės Karalystės Finansinės atskaitomybės tarnyba, atsakinga už auditorių reguliavimą, ir 2020 metų „Revolut“ auditą įvertino kaip „neadekvatų“, ir nustatė, kad „neaptikto reikšmingo iškraipymo rizika yra pakankamai didelė“.
Rinką pribloškė priešiška „Revolut“ reakcija į auditą. „Revolut“ atstovas tikino, kad banko pajamos „nekelia abejonių“, o tai, dėl ko susirūpino BDO, buvo išspręsta 2021 metais.
„Revolut“ savo pranešime mokė, kaip reikėtų suprasti BDO išvadą: „nebuvo įmanoma tiksliai patvirtinti, kiek [pajamų] priskirti kuriai konkrečiai [verslo] šakai, bet nekalbama apie tai, kad negalima patvirtinti bendrų pajamų“, rašė „Financial Times“. „Revolut“ savo pranešimuose įrodinėjo, kad „finansinės ataskaitos teisingai atspindi“ metines pajamas.
„Nėra jokių abejonių dėl balanso išsamumo, o tai, savo ruožtu, logiškai reiškia, kad visos pajamos taip pat yra teisingos“, – kovo 1 dieną „Reuters“ citavo „Revolut“ finansų direktorių Mikko Salovaara.
Netrukus jis kompanijoje nebedirbo – kovo 11 dieną išėjo iš „Revolut“, kur dirbo ilgiau nei 2 metus, „dėl asmeninių priežasčių“, pranešė „Bloomberg“.
Jautriai startuolio pareiškimus priėmė ne tik auditorių bendruomenė, tačiau ir kai kurie įmonės valdybos nariai – jie manė, kad pareiškimai buvo perdėti, o įmonės spaudos ir teisės skyriams nurodyta ateityje panašių veiksmų be konsultacijų nesiimti. Pati BDO, už auditą gavusi 4,5 mln. GBP atlygį, žiniasklaidai komentuoti atsisakė.
„Jei BDO jaustų, kad vienintelė problema būtų pajamų paskirstymas, jie taip ir būtų sudėlioję savo nuomonę, kad būtų aišku“, – teigė vienas „Financial Times“ šaltinis, žinantis apie auditą. Pažymėta, kad startuolio realios pajamos galėjo būti netgi didesnės, nei apskaičiuota, kadangi kai kurių operacijų galėjo trūkti, bet galėjo būti ir mažesnės, jei audito proceso metu kažkas buvo praleista.
Gegužę ėmė aiškėti, kad „Revolut“ paraiška dėl banko licencijos braška.
Rinką sudrebino „Telegraph“ pranešimas, kad Anglijos bankas rengiasi atmesti „Revolut“ licencijos paraišką, dėl kurios procesas truko ilgiau nei dvejus metus. Prieš tai „Revolut“ kūrėjai, vadovas N. Storonskis ir technologijų vadovas Vladas Yatsenko, užsitęsus licencijos gavimo procesui, kritikavo Jungtinės Karalystės Karalystės verslo aplinką ir teigė, kad nesvarstys Londono biržos galimam akcijų platinimui.
Iki šiol Anglijos bankas nėra paskelbęs formalaus sprendimo.
Minimas dar vienas susirūpinimą keliantis veiksnys – įmonės organizacinė ir kapitalo struktūra. Nuo metų pradžios iš „Revolut“ pasitraukė jau keli aukščiausio lygmens vadovai, ne tik finansų, bet ir grupės veiklos vadovas (COO), bei JK bankininkystės vadovas. Nerimaujama, kad aukščiausi vadovai čia neišbūna ilgesnio laikotarpio.
„Financial Times“ atkreipė dėmesį, kad įmonėje egzistuoja net šešių klasių akcijos su skirtingomis privilegijomis. Skelbta, esą Anglijos bankas „Revolut“ yra nurodęs visas klases sutraukti į vieną klasę, jei įmonė nori gauti pilną licenciją. Tačiau problema ta, kad privilegijuotąsias akcijas gavę investuotojai nėra linkę atsisakyti privilegijų ir mainais nori kompensacijų.
2021 metais pritraukiant 800 mln. investicijų į „Revolut“ didžiausias dalyvis buvo technologijų konglomeratas „SoftBank“. Nėra aišku, kokias privilegijas suteikia „SoftBank“ gautos akcijos, tačiau praktika investuotojams suteikti išskirtinį traktavimą yra įprasta, pažymi „Reuters“. Paprastai naujas ateinantis akcininkas nori tam tikrų garantijų dėl savo investicijos grąžos, jei startuolis būtų parduodamas – pinigų dalybose jie atsidurtų pirmesni eilėje.
Anglijos bankas nori, kad visi akcininkai būtų traktuojami vienodai, tačiau įtikinti „SoftBank“ atsisakyti privilegijų „Revolut“ nėra nei paprasta, nei pigu, vertino „Wired“ kalbinti ekspertai.
Patyręs JK kelių finansinių institucijų audito komitetų pirmininkas Stephenas Kingsley tikina, kad atsisakymas suteikti licenciją „Revolut“ būtų lyg raudona vėliava, kuri kenktų augimo perspektyvoms namuose ir kitur. Vien auditorių pastebėjimai, nors ir neidealūs, nėra priežastis negauti licencijos, tačiau „Revolut“ į auditą reagavo priešiškai, tai gali atšaldyti reguliuotojus dėl nepagarbos priežiūrai, vertino S. Kingsley: „Tai negirdėta. Bėda tame, kad „Revolut“ nepriėmė [pranešimo] rimtai. Jie įsižeidė, lyg tai būtų šmeižtas, o ne profesionalus pastebėjimas“.
Dėl ko nėra abejojama – dėl „Revolut“ finansinių pajėgumų. 2021 m. „Revolut“ paskelbė uždirbusi 26 milijonus svarų sterlingo pelno, kai prieš metus buvo patirtas 233 mln. GBP nuostolis. Nepriklausomai auditoriai patvirtino, kad startuolis turi visus 100 proc. klientų vardu valdomų pinigų, ir 99,99 procentų nuosavų grupės pinigų ir trumpalaikio turto. Paskutinė pritraukta investicija startuolio vertę nustatė ties 33 mlrd. dolerių.
Lietuvos bankas kalbų nevertina – žiūri į skaičius, o jie teikiami kaip numatyta
Pasiteiravus Lietuvos banko (LB) dėl JK vykstančių procesų, Lietuvos bankas laikosi nuošaliai.
„Dėl galimo poveikio banko veiklai ar jo planams reikėtų klausti paties banko. Lietuvos bankas vertina finansų rinkos dalyvių veiklą priežiūros aspektu – kad būtų užtikrinami nuosavo kapitalo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, vartotojų teisės, teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, o plėtra – tvari“, – teigiama Lietuvos banko atsiųstame komentare.
Lietuvoje auditoriams atitinkamų abejonių dėl „Revolut“ pajamų nebuvo kilę, nors kai kurios pajamos persidengia abiejose valstybėse. JK „Revolut LTD“ ataskaitoje nurodoma, kad Europoje be JK gauta 432,9 mln. GBP pajamų, o tai daugiau nei pusė.
„Auditorių ataskaita yra susijusi su Revolut įstaigomis, kurios yra įsteigtos Jungtinėje Karalystėje (Revolut Ltd ir Revolut Group Holdings Ltd), jas prižiūri Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija. LB vertina Lietuvoje licencijuotus finansų rinkos dalyvius, tarp jų – ir bankus. Jų veikla vertinama ne vienu aspektu, bankai teikia įvairaus pobūdžio ataskaitas.
Metinės ataskaitos privalo būti audituotos ir pateikiamos laiku, kitaip gresia poveikio priemonės. Bankai privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą, kaip tai numato Bankų įstatymas ir kiti teisės aktai bei pateikti audituotas ataskaitas tiek LB, tiek paskelbti visuomenei viešai. Revolut Bank UAB pateikė 2022 m. audituotas ataskaitas, kaip numatyta. Bankų veiklos informaciją skelbiame čia“, – nurodė Lietuvos bankas.
Panašus atsakymas ir dėl „Revolut“ negaunamos licencijos JK: „Lietuvos bankas nekomentuoja kitų jurisdikcijų finansų priežiūros institucijų sprendimų. Jeigu kalbame apie banko licenciją Lietuvoje, ją išduoda Europos Centrinis Bankas, dalyvaujant Lietuvos bankui. Licencijavimo metu tikrinama įvairi informacija: verslo planas, kapitalas, akcininkai, galutiniai naudos gavėjai, kaip įstaiga planuoja valdyti rizikas ir t.t. Vertinimas yra labai išsamus – siekiama, kad į rinką ateitų tik brandūs dalyviai“.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko valdyba pripažino „Revolut Bank“ sistemiškai svarbia Lietuvos finansų sektoriui įstaiga ir nuo šių metų liepos 1 d. jai bus taikomas 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimas nuo pagal riziką įvertinto turto. Įvertinant sisteminę svarbą atsižvelgta į tai, kad „Revolut“ Lietuvoje yra trečias bankas pagal turtą, ir antras pagal tarpvalstybinę veiklą – tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį.
„Revolut Bank“ būsimą reikalavimą jau dabar vykdo su atsarga, o taip pat ir visus kitus reikalavimus.
Remiantis viešai skelbiama informacija, „Revolut“ bankas priima tik einamuosius indėlius, t.y. indėlius, už kuriuos nemoka palūkanų, nurodė LB. „Revolut Bank“ klientų indėliai iki 100 tūkst. Eur, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, kaip ir kitų kredito įstaigų atveju, yra draudžiami valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas.
„Revolut“ nebemato priežasčių pasikartoti audito išvadai – skaičiuoja augimą
„Revolut“ atsiųstame komentare pabrėžė, kad 2021 m. grupei buvo pirmieji pelningi ir tuo labai didžiuojasi.
„Pelningumą lėmė gerai diversifikuotas pajamų modelis, apsaugantis nuo rinkos neramumų. 2021-aisiais uždirbome 26,3 mln. svarų sterlingų grynojo pelno, pajamas padidinome beveik trigubai iki 636 mln. svarų. Bent 50 proc. pajamos augo visose verslo srityse – įskaitant korteles, prenumeratas, valiutų keitimą, kt.“, – komentuoja „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.
Tuo metu iš Lietuvos visai Europai paslaugas teikianti „Revolut Bank“ įmonė dirba pelningai antrus metus iš eilės, jos finansinė metų ataskaita jau pateikta, ji rodo 23,6 mln. eurų pelną. A. Adomaitytė augimą Europoje vadina fenomenaliu – vien čia privačių klientų daugiau kaip 20 milijonų, kiekvieną mėnesį prisijungia po daugiau nei pusę milijono.
„Kvalifikuoto audito priežastis susijusi su su ribotu mūsų IT sistemų funkcionalumu, kuris kurį laiką audituojamu laikotarpiu egzistavo. Tai buvo ištaisyta, todėl nematome priežasčių tam pasikartoti. <...> Įstatymais nustatytas įmonių grupės 2022 m. metinės ataskaitos pateikimo terminas yra rugsėjo 30 d., tad tikimės ją artimiausiu metu ir paskelbti“, – paaiškino A. Adomaitytė, tačiau bendrovė plačiau nekomentuoja pateiktų licencijų paraiškų.
Ji pabrėžia, kad „Revolut“ visada labai rimtai žiūri į reguliacinius įsipareigojimus: „Procesus, kontrolės mechanizmus nuolat tobuliname ir atnaujiname, kad užtikrintume visapusišką atitiktį reguliavimo reikalavimams“.
O sistemiškai svarbaus banko statusas Lietuvoje – sėkmingo augimo rezultatas.
Pasidalijo augimo planais: 6000 darbuotojų turi jau dabar
Dabartiniai didžiausi „Revolut Bank“ planai – vietinių virtualių skyrių Europos šalyse steigimas, kad europiečiams galėtume pasiūlyti vietines sąskaitas (IBAN), naujų produktų plėtra (paskolos, investavimo paslaugos).
„Paskolas jau teikiame Lietuvoje, Airijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir plečiame toliau. Visiems europiečiams jau siūlome investavimo į JAV akcijas bei ETF fondus paslaugas, jau greitai prie jų pridėsime ir Europoje listinguojamas akcijas, investicijų roboto paslaugas“, – vardija A. Adomaitytė, o taip pat mini ir naujas korteles, kelionių draudimą bei kitas ateinančias paslaugas.
Ji patikina – nepaisant ekonominio sąstingio ir žmonių atleidimų kitose globaliose kompanijose, „Revolut“ sekasi gerai.
„Ką tik pasiekėme 30 mln. klientų visame pasaulyje, perkopėme 400 milijonų transakcijų per mėnesį skaičių, mūsų komanda išaugusi iki daugiau kaip 6000 darbuotojų 37-iose pasaulio šalyse, kai pernai metų pradžioje turėjome 2900 (per daugiau nei metus paaugome dvigubai), nuolat samdome ir toliau“, – apibendrino ji.
Dubnikovas mato ir grėsmę, ir galimybę: Lietuva neturėtų bijoti didelio banko
Ekonomistas M. Dubnikovas vertina, kad visos naujos finansinių paslaugų kompanijos atneša į ekonomiką ir grėsmių, ir galimybių, o „Revolut“ tuo nėra išskirtinis.
„Galimybė ta, kad pas mus ateina darbo vietos, ateina įmonės, kurios, iš tiesų moka ir gerus atlyginimus, ir generuoja pridėtinę vertę. Grėsmė yra tame, kad šiandien finansų pasaulis sukasi labai stipriai nuo Rusijos kapitalo. Ir kaip bebūtų, dėl „Revolut“ yra tam tikrų viešų abejonių, kad ten Rusiško kapitalo gali būti, ir čia gali būti didžiausia grėsmė“, – apžvelgia M. Dubnikovas.
Registrų centrui pateiktoje „Revolut“ naudos gavėjų ataskaitoje, N. Storonskis yra nurodytas vienintelis, čia skelbiama, kad jam tenka 39,98 procento banko „Revolut“ akcijų ar kitokių įnašų ir 23,32 proc. balsų dalis.
Tačiau grupė Londone turi gerokai painesnę akcininkų struktūrą: 22,34 proc. akcijų turi Mono Management“, kuri įsteigta Britanijos mergelių salose, toliau rikiuojasi N. Storonskis su 17,9 proc. akcijų, JK fondai „Balderton“ (9,58 proc.), „Index“ (8,36 proc.), iš viso „Revolut Group Holdings turi daugiau nei 1000 akcininkų, rodo thebanks.eu surinkti duomenys.
„Manau, kad LB valdo rizikas, jas stebi. Didžiausias jungas ir yra uždėtas ant Lietuvos banko pečių as grėsmes suvaldyti, kad vieną dieną nesužinotume, kad kažkas buvo blogai. Iš vietos erdvės neįmanoma spręsti apie kažkokias dideles rizikas.
Reikia suprasti, kad finansų sektoriuje vis tik didžiausias santykis yra tarp reguliatoriaus ir finansų įstaigos – tik tuomet atskleidžiami įvairūs dokumentai, ataskaitos, kurios viešai nėra prieinamos“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Bijoti, kad vieną dieną „Revolut“ bus didžiausias bankas Lietuvoje, anot M. Dubnikovo, nereikia bijoti, tai šaliai sukurtų didėlę pridėtinę vertę, tačiau svarbu, kad nepasikartotų Islandijos bankų griūties scenarijus – dėl to priežiūra „turi būti nuožmi“, o Lietuvos bankas, anot M. Dubnikovo, taip priežiūrą ir vykdo.
„Ar „Revolut“ bus didžiausias, ar nebus – tai tik skaičiai lentelėse, kuria savaime nėra problema. Atsirasti dideliam bankui nėra problemų – jis gali labai sparčiai išaugti. Tačiau priežiūra turi būti tokia, kad sukontroliuotų rizikas, ir nėra kitų jėgų, kurios galėtų sukontroliuoti. Nei analitikai, nei žurnalistai negalės to padaryti – tik tie, kurie prieina prie vidinių dokumentų“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Jis mano, kad Lietuva ir toliau išlieka finansinių technologijų centru, tik priėjo brandos etapą, kai bet kokios landos ir pilkos zonos šiame sektoriuje turi būti sukontroliuotos.
Pats N. Storonskis pernai viešai atsisakė Rusijos pilietybės, protetuodamas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, kritikavo Putiną ir paaukojo 1,5 mln. dolerių Raudonajam Kryžiui Ukrainoje. Šią savaitę paskelbta, kad „Revolut“ taip pat blokuoja Rusijos piliečių sąskaitas ES teritorijoje, taikantis prie įvestų sankcijų.
Lietuvoje buvo taikyta sankcijų
Lietuvos bankas išvardijo „Revolut“ atžvilgiu taikytus priežiūros veiksmus:
- 2022 m. lapkričio mėn. LB patikrino, kaip elektroninių pinigų įstaiga „Revolut Payments“ nagrinėjo vartotojų skundus. Nustatyta atvejų, kai ji teikė neišsamius, neargumentuotus atsakymus, ne visada laikėsi terminų. Už tai skirtas įspėjimas.
- Be to, „Revolut Payments“ per nustatytus terminus nepatvirtino metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nepriėmė sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo, laiku Lietuvos bankui nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir auditoriaus išvados. Už šį Finansų įstaigų įstatymo reikalavimų pažeidimą „Revolut Bank“ skirta 70 tūkst. Eur bauda.
- „Revolut Bank“ trumpą laiką nevykdė didelių pozicijų normatyvo aukščiausiu konsolidavimo lygiu. Tai neturėjo esminių padarinių banko veiklai, „Revolut Bank“ pažeidimą operatyviai pašalino, todėl Lietuvos bankas pritaikė švelniausią poveikio priemonę – viešai paskelbė apie šį pažeidimą.
- Praėjusių metų kovą LB atliko tikslinį „Revolut bank“ ir „Revolut Payments“ patikrinimą, kaip bendrovės laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Nustatyta, kad įmonės į vidaus kontrolės procedūras buvo įtraukusios ne visus teisės aktuose nustatytus rizikos veiksnius, kuriuos būtina įvertinti prieš pradedant dalykinius santykius. Be to, ne visais atvejais užtikrino, kad būtų tinkamai vykdomas teisės aktuose numatytas reikalavimas gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais ir politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis pradėti ar juos tęsti. Už šiuos pažeidimus LB įmonėms skyrė įspėjimus
- Lietuvos bankas taip pat nustatė pažeidimų ir trūkumų, susijusių su informacijos apie klientų dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį rinkimu. Už šiuos įstatymo pažeidimus Lietuvos bankas „Revolut Bank“ skyrė 50 tūkst., o „Revolut Payments“ – 150 tūkst. Eur baudas.
