Norėdamos tai įgyvendinti, JAV karinės oro pajėgos paprašė beveik 6 mlrd. JAV dolerių federalinio finansavimo per ateinančius penkerius metus, kad būtų sukonstruotas „XQ-58A Valkyrie“ orlaivių be įgulos parkas, kurių kiekvienas kainuos (palyginti) menkus 3 mln. JAV dolerių.
„Valkyrie“ tiekia bendrovė „Kratos Defense & Security Solutions“ pagal JAV karinių oro pajėgų programą „Low Cost Attritable Strike Demonstrator“ (LCASD), rašo engadget.com.
9 metrų ilgio orlaivis be įgulos sveria 2,5 tūkst. kg be degalų ir gali gabenti iki 1,2 tūkst. kg užtaisų. „XQ-58“ sukurtas kaip neslepiamas lydimasis orlaivis, skirtas skraidyti remiant „F-22“ ir „F-35“ kovinių misijų metu.
JAV karinės oro pajėgos mano, kad šis orlaivis taip pat galės atlikti įvairius vaidmenis, pritaikydamas savo prietaisus ir ginkluotę kiekvienai misijai. Tai gali būti ne tik stebėjimo ir aprūpinimo atsargomis veiksmai, bet ir priešo orlaivių naikinimas aktyvios kovos metu.
Anksčiau šį mėnesį bendrovė sėkmingai eksploatavo „XQ-58“ per trijų valandų trukmės demonstracinį skrydį Elgino oro pajėgų bazėje.
„AACO (Autonominių oro kovinių operacijų komanda) pasiekė operatyvinių eksperimentų tikslus, naudodama didelio našumo skaičiavimų, modeliavimo ir imitavimo bei techninės įrangos bandymų ciklo derinį, kad apmokytų dirbtinį intelektą saugiai valdyti „XQ-58“ orlaivį be įgulos“, – pranešime spaudai sakė AACO programos vadovas Teris Vilsonas.
„Tai labai keistas jausmas“, – laikraščiui „New York Times“ sakė JAV karinių oro pajėgų bandymų pilotas majoras Rossas Elderis. „Skrendu nuo sparno kažko, kas pats priima sprendimus. Ir tai nėra žmogaus smegenys“. JAV karinės oro pajėgos suskubo pabrėžti, kad bepiločiams orlaiviams ir toliau tvirtai vadovaus pilotai ir vadai žmonės.
Birželį JAV karinių oro pajėgų dirbtinio intelekto bandymų ir operacijų skyriaus vadovas pulkininkas Tuckeris „Cinco“ Hamiltonas spaudos konferencijoje „suklydo“ ir užsiminė, kad dirbtinis intelektas potencialiai gali būti paskatintas atsigręžti prieš savo operatorių.
Kaip rašė „Business Insider“, T. Hamiltonas Londone vykusioje konferencijoje įspėjo, kad dirbtinį intelektą naudojančios technologijos gali elgtis nenuspėjamai ir pavojingai.
Kaip pavyzdį jis pateikė bandymą, kurio metu dirbtinį intelektą naudojantis dronas buvo užprogramuotas atpažinti priešo raketas „žemė-oras“. Tada žmogus turėjo patvirtinti, ar atlikti smūgius, ar ne.
Pasak T. Hamiltono, dirbtinis intelektas nusprendė, kad jam geriau atlikti savo darbą – sprogdinti daiktus, nei klausyti žmogaus paliepimų.
Nors dronas buvo užprogramuotas nepakenkti operatoriui, tačiau vis tiek į jį nusitaikė.
„Dronas pradėjo naikinti ryšio bokštą, per kurį operatorius palaiko ryšį ir neleidžia dronui užpulti tikslo“, – sakė T. Hamiltonas.
Tiesa, kiek vėliau JAV gynybos departamentas paneigė, kad tokia simuliacija apskritai vyko.
„Bet kuris oro pajėgų dronas bus suprojektuotas taip, kad vadai ir operatoriai galėtų priimti atitinkamo lygio žmogiškąjį sprendimą dėl jėgos panaudojimo“, – sakė Pentagono atstovė spaudai.
Prieš pradedant tokio parko statybas, JAV Kongresas turės patvirtinti Gynybos departamento kitų finansinių metų biudžetą. Jei „XQ-58“ programa bus patvirtinta, 2024 m. jai iš pradžių reikės skirti 3,3 mlrd. dolerių.
