Socialinio tinklo „Twitter“ buvęs saugumo vadovas Peiteris Zatko, kuomet rugsėjį liudijo JAV Senato komitetui, teigė, kad tviteris patikimai netrina vartotojų, kurie netgi panaikina savo paskyras, duomenų. Jau anksčiau nutekėję duomenys atskleidė ir abejotinas kibernetinio saugumo praktikas, rašo CNN.
P. Zatko savo parodymuose paaiškino, kad tviteris duomenų netrina iš dalies dėl to, kad nebesuseka, kur kokia informacija padėta. Žinoma, socialinis tinklas atmeta bet kokius kaltinimus, vadina juos klaidingais. Savo pateiktuose atsakymuose CNN „Twitter“ nurodė, kad turi procesus, skirtus „pradėti ištrynimo procesą“, tačiau taip ir nepatvirtino, ar šis procesas paprastai užbaigiamas.
Stulbinantys kaltinimai kelia nerimo, kad vartotojai, kuomet dalinasi duomenimis internete, negali būti tikri, kas su tais duomenimis atsitiks.
„Kad ir ką tu pasidalinsi internete – nesitikėk, kad kada nors tai vėl taps privačia informacija. Ištraukti ką nors iš interneto atgal, paspausti mygtuką „atstatyti“ – beveik neįmanoma“, – vertina Kolumbijos verslo mokyklos socialinių tinklų tyrėja ir profesorė Sandra Matz.
Nepaisant kovų dėl vartotojų duomenų ir privatumo, pastarosios tendencijos rodo, kad visa internete informacija gali būti pasiekiama – įskaitant paieškų istoriją, buvimo vietos duomenis, tekstines žinutes ir kt. –viskas gali būti panaudota teisėsaugos. JAV jau būta ir atvejų, kai abortų klinikų paieškos internete buvo naudojamos kaip įrodymas dėl neteisėtų abortų.
Liepos mėnesį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad „Facebook“ kontroliuojanti bendrovė „Meta“ teisėsaugai perdavė paauglės žinutes, parašytas per „Messenger“ – jos buvo panaudotos teikiant kaltinimus paauglei ir jos mamai dėl neteisėto aborto.
Net jei ir ištrintų – galėtų atkurti
Kibernetinio saugumo tyrėjas ir profesorius Teksaso A&M universitete Ravi Senas tikina, kad teisėsauga ir kitos grupės, turinčios resursų ir prieigą prie reikiamų įrankių, tikėtina, galėtų atkurti jau ištrintus duomenis, jei to prireiktų.
Anot jo, dauguma žmonių nė nežino, kur jų duomenys nukeliauja. Bet koks įrašas socialiniame tinkle, elektroniniu paštu, komentaras ar tiesioginė žinutė – tai išsaugoma ir vartotojo įrenginyje, ir gavėjo įrenginyje, ir tarpiniuose serveriuose, kuriuos kontroliuoja skirtingos platformos.
„Idealiu atveju, jei vartotojas, kuris sukūrė turinį, jį ištrina, turinys turėtų būti ištrintas visose trijose vietose. Bet paprastai tai neatsitinka taip paprastai“, – R. Seną cituoja CNN.
Tyrėjas paaiškino, kad vartotojai gali kreiptis į kompanijas ir prašyti ištrinti asmeninius duomenis iš jų serverių – tačiau tikėtina, kad retas imasi tokio žingsnio.
Privatumo ekspertai pabrėžia, kad geriausias būdas kontroliuoti savo asmeninius duomenis internete – naudoti paslaugas, kurios užtikrina visapusišką šifravimą – perskaityti pranešimą be siuntėjo gali tik gavėjas. Tačiau net ir tokiu atveju reikėtų būti atsargiam, įsitikinti, kad kita šalis patikima.
„Netgi jei „Twiteris“ ištrina tavo įrašą, arba ištrini įrašą „Facebook“ – kokia nors trečia šalis jau gali turėti nukopijavusi duomenis, ar paveikslėlį, kuriuo pasidalinai“, – sako S. Matz ir paaiškina, kad vartotojas iškart praranda tokios informacijos kontrolę.
Tyrėja rekomenduoja žmonėms labiau kreipti dėmesį į tai, ką jie dalijasi didžiųjų technologijų kompanijų platformose. Nors skamba pesimistiškai, ji rekomenduotų internete būti kuo atsargesniam.
„Tiesiog tikėkitės, kad viską, ką patalpinsite internete, galės naudoti bet kas ir tai išliks amžinai“, – apibendrino S. Matz.
