Lietuvos CleanTech ekosistemoje pagal kompanijų skaičių dominuoja 3 sektoriai – atsinaujinanti energetika, transportas bei elektroninės prekybos ir finansų platformos. Šiuose sektoriuose aktyviai veikia 40 startuolių ir 19 stambių įmonių. 2023 m. šešios įmonės sėkmingai užbaigė investicinius raundus, kurių bendra suma pasiekė 107,5 mln. eurų.
Vidutinis CleanTech startuolio amžius – 5 m., brandžių įmonių – 10 m. Dauguma šio sektoriaus kompanijų susitelkusios Vilniuje (68 proc.), bendrai ekosistemoje dirba apie 3.200 darbuotojų. Talentų skaičius nuo 2018 iki 2023 m. CleanTech ekosistemoje išaugo 4,5 karto.
Vidutinis atlyginimas šiame sektoriuje dabar siekia 2.950 eurų ir bene 40 proc. viršija vidutinį šalies darbo užmokestį.
Bendros CleanTech sektoriaus prognozuojamos pajamos pernai artėjo link 670 mln. eurų, augimo tempas nuo 2018 m. iki 2023 m. pasiekė 3,3 karto. 98 proc. sektoriaus pajamų yra gaunama iš eksporto.
Švariųjų technologijų (toliau – CleanTech) ekosistema apima technologinius sprendimus, kurie skatina skirtingų sektorių transformaciją žiedinės ekonomikos, CO2 mažinimo kryptimi, padeda spręsti įvairaus tipo aplinkosaugines problemas.
CleanTech įmonės skirstomos į techninės ir programinės įrangos gamintojus, el. platformas, išteklių valdymo kompanijas, finansinių paslaugų tiekėjus, ir kt.
El. prekybos, finansų ir resursų sektoriai
Jie užima didžiausią ekosistemos dalį, čia veikia 28 kompanijos, oficialiai kuriančios inovatyvius sprendimus medžiagų perdirbimui, taršos prevencijai, taip pat ir antrinio rūbų panaudojimo srityje.
Remiantis „Climate Trade“ duomenimis, tekstilės pramonė yra trečias pagal dydį taršos šaltinis pasaulyje. Tekstilės pramonė ir su ja susiję sektoriai kasmet generuoja 10 proc. pasaulinių CO2 išmetimų – daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus.
Pernai didžiausia kapitalo investicija žaliųjų finansų srityje buvo 3 mln. eurų, ją pritraukė klimato technologijų investicijų prekybos platforma žemės ūkio sektoriui „HeavyFinance“. Šią ankstyvosios stadijos kapitalo injekciją finansinių paslaugų startuolis panaudos įgalinant Lietuvos ūkininkus diegti pažangias, klimatui neutralias žemės ūkio technologijas.
Labai svarbiu „HeavyFinance“ sprendimu pernai tapo sprendimas kartu su Europos investicijų fondu steigti 50 mln. eurų dydžio tvarios žemdirbystės skatinimo fondą, kuris teiks specializuotas paskolas smulkiems ir vidutiniams ūkiams Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje. Tai demonstruoja šio startuolio ryžtą tapti globaliu žaliųjų finansų žaidėju.
Pernai ryškiai žibėjo ir startuolio „Ovoko“ vardas – ši naudotų automobilių dalių prekybos platforma susitelkė augimo šuoliui. Jį įgalina 2022 m. pritraukta rekordinė tokio stadijos įmonei – 14 mln. eurų investicija.
Kompanijos verslo modelis perimtas iš kito šio sektoriaus lyderio – 3,8 mlrd. eurų įvertį pasiekusio vienaragio „Vinted“. „Ovoko“, kaip ir minėtas vienaragis, užtikrina antrinį resursų panaudojimą, šiuo atveju – organizuoja taršių naudotų automobilių detalių prekybą, taip efektyviai įgalindama globaliu mastu mažinti šio sektoriaus taršą.
Atsinaujinančios energijos sektorius
2023 m. šis sektorius pritraukė dvi reikšmingiausias investicijas. Saulės elektrinių projektavimo programinės įrangos startuolis „PVcase“ 2023 m. pritraukė rekordinę 92 mln. eurų investiciją ir nacionaliniuose startuolių rinkimuose buvo ne tik pripažintas „Metų startuoliu“, bet ir laimėjo Saulėtekio Tech Parko įsteigtoje nominacijoje „Tech for Good“.
Svarbu tai, kad pagal gebėjimą pritraukti investicijas „PVcase“ atsistojo šalia tokių startuolių ekosistemos grandų, kaip „Vinted“ ir „Nord Security“. Tai unikalus startuolių trejetas, sugebėjęs Lietuvoje viename raunde pritraukti daugiau nei 100 mln. USD (92 mln. eurų).
Dar vieną solidžią investiciją – 8 mln. eurų paskolą – pernai užsitikrino ir Europinis saulės modulių gamybos lyderis, Lietuvos bendrovė „SoliTek Cells“. Nors ir ne startuolis (bendrovė veikia jau 14 m.), ši kompanija tęsia inovacijas ir šiuo metu aktyviai vysto energijos kaupiklių (baterijų) sistemas, kurios papildys jos pasaulinei rinkai siūlomų platų saulės modulių produktų portfelį.
„SoliTek Cells“ šiandien taip pat laikoma viena inovatyviausių Lietuvos pramonės įmonių, kuri užtikrina 100 proc. tvarią, žiedinės ekonomikos reikalavimus atitinkančią pramoninę gamybą. Tai retas žiedinės ekonomikos pramonės sėkmės pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Transporto ir mobilumo sektorius
Šio sektoriaus startuoliai 2023 m. bendrai pritraukė 4,7 mln. eurų investicijų. Aktyviausiai augantys buvo 3 startuoliai – e. transporto krovimo sistemų kompanija „Inbalance grid“, tvaraus judėjimo startuolis „walk15“ ir tvarios logistikos bendrovė „GoRamp“.
Įdomiomis naujienomis sužibo elektrinių variklių gamintojas, Kauno bendrovė „Elinta Motors“. Jie nuolat plečia savo gaminamų el. variklių ir baterijų gamą bei pradeda tarptautines partnerystes su Vokietijos el. autobusų gamintojais.
Vis dėlto, vertinant didelį transporto sektoriaus vaidmenį plėtojant tvarią žiedinę ekonomiką, Lietuvoje labai stinga kapitalo investicijų į kitas šio sektoriaus įmones, kurios galėtų aktyviau plėtoti tiek el. transporto paslaugas, tiek ir gamybą.
Europos Komisija yra numačiusi, kad nuo 2030 m. Europoje nebus galima gaminti naujų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais, tad transporto sektoriaus transformacija privalo vykti greičiau ir šioje srityje Lietuvos automobilių inžinerijos pramonei slypi geros galimybės.
Lietuvoje šioje srityje tikrai netrūksta inovacijų – net kelios kompanijas jau gamina elektrinius autobusus, auga ne viena potenciali el. krovimo technologijų kompanija.
Reziumuojant Lietuvos CleanTech rinkos augimą, svarbu paminėti, kad ambicingasis Europos „Net Zero Industry Act“ susitarimas numato, jog iki 2030 m. visa ES pramonė privalo pasikeisti iš esmės – pasiekti, kad 40 proc. gamybos būtų paremta neutraliomis aplinkai saulės, vėjo, elektros kaupiklių, šilumos siurblių ir geoterminės energijos, biodujų ir kt. technologijomis.
Norint pasiekti šiuos 40 proc., 2024–2030 m. laikotarpyje reikia pritraukti žymiai daugiau kapitalo investicijų ir tam sutelkti geriausius talentus. Tiek valstybė, tiek privatūs bei instituciniai investuotojai privalo vieningai mobilizuoti savo resursus bendram tikslui siekti.
Šiandien stovime ilgo, vingiuoto, bet kartu labai prasmingo kelio pradžioje.
