Įjungė šildymą: ką galima padaryti, norint dar šiemet sutaupyti

Jei gyvenate sename name, kuriame šildymas nereguliuojamas, jūs vis tiek turite pasirinkimų, kurie nulems ne tik jūsų, bet ir kaimynų sąskaitas. Sutaupyti dešimtadalį sąskaitos galima keliais paprastais pakeitimais. Didžiausias pavojus visų piniginei – jei bute 25 laipsniai ir vėsinatės atsidarę langą.

10 procentų sąskaitą už šildymą galima sumažinti patiems be didelių investicijų, remontų ar pastangų, patikina už šilumos ūkio priežiūrą atsakingas „Mano Būsto“ atstovas Julius Žilinskas.

Iki 15 procentų sąskaitas gali sumažinti tinkamas šilumos punkto sureguliavimas. Žinoma, per pusę sąskaitas gali sumažinti pilna namo renovacija – tačiau nerealu tokio projekto imtis dar šią žiemą.

Ženkliai išbrangę energijos resursai verčia imtis taupymo priemonių ir galbūt net keisti savo kasdienius įpročius. Kiekviena šilumos kilovatvalandė spalį smarkiau nei bet kada anksčiau kerta per kišenę.

J. Žilinskas LOGIN.LT papasakojo – ką dar šiemet gali padaryti kiekvienas iš mūsų ir namo bendruomenė, kad visų sąskaitos būtų mažesnės.

Ką kiekvienas gali padaryti savo bute

Kiekvienas butas yra vieta, kur suteka šilumos kilovatvalandės iš centrinio šildymo, ir iškeliauja per sienas ir langus į išorę. Čia gyventojai pasistengę gali sutaupyti ir dešimtadalį. Tiesa, jei neturite individualios apskaitos sename name – jūsų sutaupymai pasidalins visam namui. Kiekvienas namo gyventojas turėtų įsitraukti dėl bendrų mažesnių sąskaitų.

„Mano Būsto“ atstovas turėtų 9 patarimus kiekvienam:

1. Bute užsandarinkite duris ir langus, sureguliuokite uždarymo mechanizmus, esant poreikiui – pasikeiskite langų ir durų tarpines. Tai padės sumažinti šilumos nuostolius.
2. Neužstatykite ir neuždenkite šildymo prietaisų. Jei šildymo prietaisai atidengti, šiluma lengviau sklinda patalpoje, neįšildo sienų paviršių, o tolygiai pasklinda po patalpą. Jei uždengtas radiatorius tešildys sieną, per ją šiluma ir keliaus laukan.
3. Už radiatorių įsirenkite šilumą atspindinčius ekranus, kuriuos nebrangiai galite įsigyti didžiuosiuose statybinių prekių centruose. Tokiu būdu nebus šildomas sienos paviršius, o šiluma bus atiduodama į patalpą. Panašiai veikia termosas – jis iš visų pusių „atspindi“ šilumą, todėl ji ilgam lieka termoso viduje.
4. Saulėtą dieną atidenkite užuolaidas – saulės šiluma, patekusi per langą, natūraliai prišildys patalpas. Tai būdas gauti saulės energijos be saulės kolektorių!
5. Be reikalo nejunkite gartraukių ir ventiliatorių. Įjungus šiuo prietaisus, šiltas patalpų oras ištraukiamas ir pašalinimas į lauką, o vėsesnis oras patenka per pastato sienose esančius plyšius. Dėl to prireiks sunaudoti papildomos šilumos.
6. Kaip vėdinti patalpas – periodiškai, trumpai, tačiau intensyviai. Svarbu pakeisti patalpos orą neleidžiant atvėsti patalpos paviršiams. Trumpas intensyvus vėdinimas atšviežins orą patalpoje. Jei turite termostatinius reguliatorius, vėdindami patalpą juos užsukite – radiatoriai nebandys „kompensuoti“ temperatūros pokyčio didesniu šilumos suvartojimu.
7. Būkite atsakingas kaimynas – nepalikite atvirųjų laiptinės bei rūsio durų ir langų. Pro juos išeinanti šiluma kainuoja tiek pat, už ją mokės visas namas.
8. Jei bendrojo naudojimo patalpose pastebėjote, kad langai yra nesandarūs, neveikia durų pritraukėjai ar matote kitus defektus – nedelskite ir informuokite namo administratorių.
9. Esant galimybei, įstiklinkite savo balkoną. Dėl to žymiai sumažės šalto oro skverbimasis į butą, ypač senos statybos daugiabučiuose namuose.

Vilniečiai dalies namų suvartojamos šilumos kiekį gali pasitikrinti šiame žemėlapyje.

Didžiausios „nuodėmės“, kainuojančios visiems

Vis dar yra daug senų namų, kur vieni gyventojai skundžiasi, kad per karšta, kiti – kad per šalta. Tai dvigubas šilumos švaistymas – vieni vėsinasi prasivėrę langus, kitų butų niekaip nepavyksta prišildyti, nes kiek bekaitintų radiatorius šilumos punktas, energija iškeliauja pro „karštųjų butų“ langus. Gyventojai tokiuose namuose šiemet mokės daug.

„Šilumos taupymas pirmiausia prasideda nuo atsakingo požiūrio. Tokiu atveju, jei patalpose yra 25 laipsniai, reikėtų nedelsiant kreiptis į namo administratorių, kuris atliks šildymo sistemos įrenginių patikrą, o ne praverti langus ir galvoti, kad problema išspręsta. Pravėrus langą radiatoriai greičiau atiduoda šilumą į aplinką, sienos vėsta, o šilumos punktas stengiasi palaikyti tiekiamos šilumos temperatūrą į namą. Tokiu būdu tiesiog išmetame pinigus per langą“, – patikina J. Žilinskas.

Taigi, jei bute yra 25 laipsniai, o pas kaimyną tik 16, tikėtina, kad išsibalansavo namo sistema ir būtina nedelsiant kreiptis į daugiabučio namo administratorių.

„Kalbant apie netolygų šildymą butuose, reikia pabrėžti, kad tik nuo gyventojų įsitraukimo priklauso, kaip greitai namo prižiūrėtojas šią problemą išspręs“, – apgailestauja J. Žilinskas.

Kita didelė klaida, kurią daro daugiabučių gyventojai – šaltuoju metų laiku ilgam palieka pravirus rūsių ar laiptinių langus, lauko duris.

„Dėl to švaistoma brangi šiluma, pradeda šalti vidinių sienų paviršiai ir šaltis ima skverbtis į butus. O jei lauke yra itin šalta, dėl tokio neatsakingo elgesio gali sprogti bendrojo naudojimo patalpose esantys radiatoriai“, – pastebėjo už šilumos ūkio priežiūrą atsakingas „Mano Būsto“ atstovas J. Žilinskas.

Tai pigiausi namų darbai, kuriuos galima atlikti dar šiemet. Tačiau brangesni neabejotinai naudą neštų ilgą laikotarpį.

Koks pas jus šilumos punktas?

Kalbant paprastai, šalies daugiabučiuose yra kelių tipų šilumos punktai – seni elevatoriniai ir modernizuoti.

Seni šilumos punktai yra neefektyvūs, nes jie neturi galimybės reaguoti į lauko temperatūrų pokyčius ir yra valdomi rankiniu būdu arba kitaip sakant – visiškai priklausomi nuo žmogiškojo faktoriaus.

„Todėl kartais ir girdime, kad gyventojai skundžiasi, jog už lango pliusas, o radiatoriai butuose pleška it pašėlę. Taip yra todėl, kad šilumos ūkio prižiūrėtojas, priklausomai nuo oro sąlygų, laiku neatliko savo pareigų ir nesumažino (arba nepadidino) šilumos tiekimo į butus“, – paaiškina J. Žilinskas.

Ko gero sunku ir tikėtis, kad nuolat šilumos punkte sėdės žmogus, iškart reaguojantis į lauko temperatūros pasikeitimus, ar pasirodė saulė iš už debesies.

„Visai kas kita yra automatizuotas šilumos punktas, kuris, palyginti su senu šilumos mazgu, žymiai efektyviau paskirsto šilumą ir dėl to mažėja energijos poreikis visame name. Automatizuotas šilumos punktas reaguoja į lauko temperatūrą ir pagal tai reguliuoja tiekiamo šilumos srauto intensyvumą į namą. Jeigu lauke atšilo, į butus automatiškai tiekiama mažiau šilumos, jie neperkaista ir suvartoja mažiau energijos. Ir atvirkščiai – jei lauke atšąla, sistema automatiškai į tai nedelsiant reaguoja ir užtikrina, kad butuose būtų šilta“, – paaiškina J. Žilinskas.

„Mano Būstas“ skaičiuoja, kad tarp administruojamų namų 90 procentų jau turi modernizuotus šilumos punktus, ir jie vartos mažiau brangios šilumos – vien tai leis sutaupyti 10-15 procentų.

Tačiau yra ir dar vienas laiptelis aukštyn. Tik pusė modernizuotų šilumos punktų yra išmanūs. Tai leidžia pasiekti dar didesnį taupymo efektą.

„Tai sudaro galimybę čia ir dabar keisti šilumos parametrus taip, kad būtų užtikrinamas kuo efektyvesnis energijos resursų vartojimas. Stebėdami temperatūrų pokyčius lauke galima greitai priimti atitinkamus sprendimus – sumažinti arba padidinti šilumos tiekimą. Tai labai svarbu, nes realiu laiku vykdoma stebėsena bei pagal tai įgyvendinami sprendimai leidžia optimizuoti šilumos suvartojimus name ir sumažinti šilumos suvartojimą apie 8-11 proc. Mūsų klientams tai reiškia komfortą butuose, taupų šilumos vartojimą ir atitinkamai mažesnes sąskaitas“, – apžvelgė ekspertas.

Jeigu gyventojų šilumos punktai ar šildymo sistemos yra senos ir susidėvėjusios, tai apie jų atnaujinimą geriausia galvoti šiltuoju metų laiku, nes šie darbai užtrunka, o žiema nėra pats geriausias būdas juos atlikti. Teoriškai, jei nėra labai šalta, galima vykdyti modernizaciją, tačiau tokius darbus geriausia atlikti pavasarį, vasarą, blogiausiu atveju – rudenį.

J. Žilinskas net neabejotų dėl seno šilumos punkto atnaujinimo būtinumo.

„Pirmas patarimas – jei name yra senas šilumos mazgas, o šildymo sistemos nemodernizuotos, reikėtų paskubėti pradėti galvoti apie šių svarbių pastato arterijų atnaujinimą. Juolab, kad nuo šiol valstybė skatina ir finansiškai remia mažąją renovaciją, tad gyventojai, suskubę dalyvauti programoje, tikrai nepraloš. Ypač žvelgiant ilguoju laikotarpiu“, – sako jis.

Antras jo patarimas būtų skaičiuoti ir planuoti viso namo kompleksinio modernizavimo (renovacijos) projektą. Nors užtrunka ne vienerius metus, tai pats efektyviausias būdas šiltai ir taupiai gyventi, investicija suteikia didžiausią taupymo efektą.

„Mano BŪSTAS“ iki šiol padėjo modernizuoti 172 daugiabučius namus Lietuvoje, tad taupymo ir mažų sąskaitų naudą pajus beveik 10 tūkst. butų gyventojai. Be to, jau įgyvendinti renovacijos projektai leido CO2 emisiją vidutiniškai sumažinti 10 750 tonų per metus“, – pasidalijo pašnekovas.