LOGIN.LT toliau domisi tradicinėmis lietuviškomis patarlėmis ar posakiais, kiek jie atitinka tikrovę ir šių dienų realijas.
Gamtininko S. Paltanavičiaus paklausėme, ar tikrai šunų ir kačių tarpusavio santykiai tokie vaidingi.
„Kaip gamtininkas, pirmiausia turiu pažvelgti iš gamtinės pusės, – pasakoti pradeda S. Paltanavičius. – Patarlėje minimi du gyvūnai – šuo ir katė, kurie abu yra plėšriųjų būrio atstovai, tai yra šuninių ir katinių šeima, turinčios labai skirtingą prigimtį ir istoriją.“
Vilkas yra vienas iš mūsų naminio šuns protėvių. Jie gyvena ne vieni, o gaujose, šeimose, kuriose būna iki 10 įvairaus amžiaus individų. Tose šeimose egzistuoja ir tam tikra hierarchija, teigia gamtininkas.
S. Paltanavičiaus duomenimis, šuo į žmonių šeimas galėjo ateiti prieš 30 tūkst. metų, Kinijoje ir yra seniausias žmogaus naminis palydovas. Šunys visada užėmė žmogaus pagalbininko vaidmenį, o ir patį šunį tenkina bendruomeniškumas, buvimas greta žmogaus, dėmesio išraiškos.
Su katėmis, kita vertus, yra visai kita istorija. Kaip pasakoja gamtininkas, katės yra daug jaunesnis žmogaus palydovas, kurių charakteris labai skiriasi, jei lygintume su šunimis. Ne veltui yra sakoma, kad „katė vaikšto viena“. Ji netarnauja žmogui, rūpinasi tik tiek, kiek jai pačiai reikia.
Iš čia ir patarlė – sutinka kaip šuo su kate.
„Šie gyvūnai viskuo – ir savo prigimtimi, ir savo elgesena nedera. Visa tai yra išlikę ir šiais laikais pritaikoma, norint apibūdinti žmonių santykius“, – patikina S. Paltanavičius.
Tad apibendrinant – patarlė ir teisinga, ir taikli.
