Reklama yra pagrindinis „Meta“ pajamų šaltinis. Tačiau tarp 2018 metų liepos ir 2022 metų balandžio „Meta“ užsidirbo mažiausiai 30,3 milijonus JAV dolerių reklamos pajamų iš tų paskyrų, kurias pati „Meta“ pašalino iš platformų dėl neleistino elgesio, rašo „Wired“. Kompanijos atstovai leidiniui patikino, kad pašalinus reklamas, pinigus „Meta“ pasilieka sau.
„Meta“ pernai atriekė 17 procentų pasaulio reklamos rinkos ir gavo iš viso 114 milijardų JAV dolerių pajamų, rodo „The Wall Street Journal“ vertinimai. Tačiau dalis pinigų ateina iš reklamų, kurios aiškiai pažeidžia „Meta“ taisykles, kurios vėliau pažymimos kaip netinkamos ir pašalinamos.
„Pasaulio reklamos rinka, vertinama, siekia nuo 400 iki 700 milijardų JAV dolerių. Tai daug, tačiau niekas iš tiesų nežino, kokio tai dydžio industrija. Niekas nežino, kas vyksta jos viduje“, – kalbėjo nepriklausomo „Check My Ads“ instituto bendraįkūrėja Claire Atkin.
Ji įspėjo, kad neteisėtos reklamos socialiniuose tinkluose yra itin pavojingos – jos čia atrodo patikinos, kadangi feisbukas, instagramas, „WhatsApp“ yra tinklai, kuriuose bendraujama su draugais ir šeima, tai vietos, kuriose dalijamasi apie tai, kas vyksta privačiame gyvenime.
„Meta“ jau ketverius metus skelbia periodines ataskaitas apie tai, kiek identifikuota fiktyvių paskyrų ir puslapių, skirtų apgaudinėti vartotojus ar platinti propagandai bei dezinformacijai tokiu būdu, kad ji atrodytų lyg autentiška. Taip nesąžiningi veikėjai siekia keisti viešą nuomonę, dažniausiai vadinamuosius „koordinuotus neautentiško elgesio“ tinklus kontroliuoja įvairių šalių vyriausybės, nepriklausomos grupės, viešųjų ryšių ir reklamos kompanijos.
Koordinuotos kampanijos dažniausiai buvo nutaikytos prieš JAV ir Ukrainos gyventojus, pasidalijo duomenimis „Wired“.
Pernai „Meta“ pradėjo kovoti ir su „koordinuotą socialinę žalą“ keliančiais tinklais, kuriuose pasitelkiami ir tikri socialinių tinklų naudotojai. „Meta“ saugumo politikos vadovas Nathaniel Gleicher nuogąstavo, kad „grėsmingi veikėjai sąmoningai trina ribas tarp autentiškos ir neautentiškos veiklos, tai apsunkina moderavimą“.
Tačiau ekspertai, peržvelgę „Meta“ kriterijus, vertina, kad kompanija gali apskritai nepastebėti tam tikrų tinklų, naudojančių kitokias praktikas. Informacinės kampanijos, kurios remiasi tikromis paskyromis, kurias atlieka politiniai judėjimai arba organizacijos, negalėtų būti priskirtos „neautentiškoms“.
„Viena taktika, kurią pastaruoju metu, bent jau po 2016-ųjų, naudojama itin dažnai, yra ne botai, bet tikri žmonės, kurie talpina įrašus“, – įspėjo skaitmeninės žurnalistikos TOW centro Kolumbijos universitete tyrėja Sarah Kay Wiley.
Nenuostabu, kad Rusijai tenka didžioji dalis reklamų ir jų platintojų tinklų, kuriuos „Meta“ identifikavo kaip netinkamus ir periodiškai šalina. Didžiausia suma, 9,5 mln. dolerių, teko kraštutinių dešiniųjų grupei „Epoch Times“.
„Facebook“ atrado, kad Ukrainos viešųjų ryšių agentūra, pavadinta „Pragmatico“, taip pat su ja sietini asmenys, neleistinoms reklamoms išleido 1,6 milijono JAV dolerių. „Meta“ blokavo visas paskyras, susijusias su įmone, nepriklausomai nuo to, ar jos dalyvavo konkrečioje reklamos kampanijoje – taip siekiama kovoti su dezinformacijos sklaida.
Tai nėra tik „Meta“ problema. Dezinformacija skleidžiama ir tviteryje, kuris identifikavo ir pašalino iš platformos tūkstančius paskyrų, tyrėjai tokią veiklą pastebi ir „TikTok“ tinkle, ši platforma nepaaiškina, kaip elgiasi su turiniu, kurio sklaida dirbtinai didinama.
„Ar tai tik ledkalnio viršūnė? Deja, manau kad taip“, – „Wired“ apibendrino S. K. Wiley, pabrėžusi, kaip iš tiesų mažai tyrėjai iki šiol žino, kas dedasi „Meta“ platformose.
Anot jos, iki šiol kompanija nepadeda tyrėjams kovoti su dezinformacija ir neatskleidžia viso paveikslo.
